Selektyvus valgymas - viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria autistiškų vaikų tėvai. Kai kuriems vaikams nauji ar tam tikros tekstūros, kvapo ar spalvos maisto produktai gali sukelti baimę ir pasipriešinimą, o tai apsunkina kasdienį maitinimąsi.
Tiesa ta, kad išrankumas maistui arba selektyvus valgymas gali turėti pačias įvairiausias priežastis, ir jos kiekvienam vaikui individualios. Jei pavyktų nustatyti būtent Jūsų vaiko selektyvaus valgymo priežastį, būtų lengviau rasti būtent jam tinkamiausią sprendimą.
Ką daryti? Pirmiausia, labai svarbu suprasti, kad tai ne vaiko kaprizas ar „išrankumas“. Selektyvus valgymas - tai neurologinių ypatumų ir sensorinio jautrumo padarinys. BET, tai nereiškia, kad situacijos negalima keisti. Tai reiškia, kad mums reikės kantrybės, jautrumo ir tinkamų strategijų. Aptarkime, kaip saugiai padėti mažajam žmogučiui išmokti skanauti naujus produktus.
Prieš Imantis Veiksmų - Pasikonsultuokite Su Gydytojais
Labai svarbu paminėti, kad visais atvejais prieš imantis kokių nors veiksmų, susijusių su maisto raciono plėtimu, pirmiausia būtina apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra medicininių priežasčių, dėl ko vaikui gali būti sunku ar nemalonu valgyti. Būtinai pasikonsultuokite su vaikų gastroenterologu, dietologu ir… odontologu. Taip, Jūs perskaitėte teisingai.
Mes savo centro praktikoje turėjome atvejų, kai išsiaiškinome, kad vaikas nevalgo ne todėl, kad nenori, o todėl, kad jam skauda valgyti, nes dantukai sugedę. Todėl prieš imdamiesi mitybos raciono plėtimo visuomet prašome tėvų apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra svarbių išorinių medicininių priežasčių vaiko nevalgymui.
Maisto Kultūra Ir Valgymo Rutina
Maisto kultūra ir valgymo rutina - vienas svarbiausių aspektų sprendžiant selektyvaus valgymo keliamus iššūkius. Kodėl? Ne tik todėl, kad autistiški vaikai dažnai jaučiasi saugiau, kai aplinka yra pažįstama ir nuspėjama arba prognozuojama. Bet ir todėl, kad maisto rutina svarbi ir fiziologiškai, ypač, jei mes kalbame apie vaikus, kurie valgo labai mažai.
Labai svarbu, kad pusryčius, pietus ir vakarienę vaikas valgytų kasdien tuo pačiu metu. Tokiu būdu jo organizmas pripras, kad šiuo metu jis turi gauti maistą, ir artėjant šiam laikui praneš, kad laikas valgyti, t.y., vaikas ims jausti alki, nes tokiu metu jis visada valgo.
Ne mažiau svarbu, kad vaikas valgytų ne bėgiodamas, prisėsdamas, tarpuose tarp žaidimų ar televizoriaus žiūrėjimo, o tvarkingai, prie pietų stalo, kartu su kitais šeimos nariais. Vaikai mokosi stebėdami, tokiu būdu jis galės matyti, kaip kiti ragauja ir skanauja skirtingus produktus.
Todėl būtinai rodykite džiaugsmą valgydami naujus produktus tuo pačiu nekritikuodami ir neversdami vaiko juos valgyti. Jei visi namuose valgo sveikai, yra laimingi, neverčia kito - didėja tikimybė, kad ir vaikas susidomės naujais produktais.
Sensorinis Jautrumas Ir Naujų Produktų Įvedimas
Vaikai gali būti itin jautrūs maisto kvapui, tekstūrai ar net jo regimajai išvaizdai. Todėl pradžioje leiskite vaikui liesti ir užuosti maistą neversdami jo valgyti. Pateikite naują produktą kaip žaidimo priemonę, pavyzdžiui, kodėl gi nenupiešus smagaus paveikslo lėkštėje daržovių tyre?
Taip pat dar vienas variantas, kurį galima būtų tokiu atveju išbandyti - sumaišyti naują produktą su jau įprastu maistu, pvz., smulkintas daržoves įdėti į koteltus. Čia mes suprantame, kad dauguma mažųjų - tikri detektyvai, ir jie pastebi net mažiausius pokyčius, bet pabandyti verta. Tik čia reikia atsiminti, kad jei tokius kotletus vaikas suvalgo - pamažu galima ir reikia bandyti didinti daržovių gabalėlius kotletuose. Todėl tai ir vadinama desensibilizacija (palaipsniu pratinimu).
Taip pat galima pabandyti įvairias sensorines priemones, tokias kaip minkšti šaukšteliai, skirtingos maisto temperatūros ar net kvapai, kad sumažintumėte jautrumą. Būkite kantrūs ir eikite žingsnelis po žingsnelio.
Lėtas Ir Saugus Naujų Produktų Įvedimas
Vaikai dažnai bijo naujo maisto, todėl pabandykite kiekvieną naują produktą įvesti lėtai ir saugiai. Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad visi turėtų valgyti prie vieno stalo ir vaikas gali tiesiog matyti, kaip Jūs ragaujate naujus produktus ar patiekalus. T.y., jis valgo savo maistą, bet mato, kaip tėtis, mama, brolis, sesuo ar močiutė skanauja naują, gražiai patiektą patiekalą ir rodo, kad jis labai skanus.
Vėliau galima pasiūlyti ir jam pabandyti, bet nepersistenkite, pradėkite nuo gražiai pateiktų labai mažų naujo maisto porcijų. Pateikite jį skirtingomis formomis - keptą, trintą, tarkuotą. Taip pat, kaip ir visur kitur, čia gali praversti atsižvelgimas į jau pamėgtus skonius: jei vaikas valgo obuolius - pabandykime kriaušes. Jei skanauja keptas bulvytes - pabandykime tokiu būdu iškepti kitokias daržoves: morkas, saldžias bulves ar burokėlį.
Žaismingumas Ir Kūrybiškumas
Žinot, mums visiems labai malonu valgyti gražioje aplinkoje maistą, kuris lėkštėje atrodo ypatingai. Vaikai nėra išimtis. Kiekvienas vaikas turi tai, kas jam patinka. Jei mažajam patinka lego - kodėl neiškepus lego formos daržovinių keksiukų. Jei dinozaurai - juos galima puikiai išpjaustyti iš mėsos ar daržovių, sukurti dinozauro formos košę ar išpaišyti dinozaurą ant avižų košės cinamonu. Pasitelkite įvairius žaidimo elementus, spalvų įvairovę.
Selektyvus valgymas gali būti iššūkis, tačiau su tinkamomis strategijomis ir kantrybe jį galima įveikti. Nebūkite griežti - vaikui reikia laiko. Būkite kūrybingi - maistas gali tapti žaidimu. Jei sunku - kreipkitės į specialistus.
Normalus Išrankumas Maistui Ir Kada Sunerimti
Dažnai vaikas iki 2 metų tampa išrankesnis maistui ir jį pamaitinti gali būti sudėtinga - tai visiškai normalu ir paprastai tęsiasi iki 4 metų. Vieni mažyliai labai nenoriai ragauja naujų produktų (tai vadinama neofobija, kuri, manoma, yra natūralus evoliucinis instinktas, saugantis vaikus nuo jiems nesaugaus maisto), kiti vaikai ima nebevalgyti ir maisto, kurį anksčiau mėgo (tai vadinama išrankumu), o kai kurie taiko abi šias taktikas!
Mažyliai mokosi mėgdžiodami kitus žmones, ypač jus, todėl jeigu jūs patys mėgstate valgyti įvairią mėsą ir žuvį, labiau tikėtina, kad tokį maistą mielai valgys ir jūsų vaikas. Polinkį prie kai kurių maisto produktų gali lemti ir genai - dalis žmonių iš prigimties nemėgsta mėsos ar žuvies.
Mūsų pojūčiai įtakoja, kaip priimame naują maistą, o mėsos ir žuvies tekstūra, kvapas, vaizdas kai kuriems žmonėms, įskaitant 1-4 metų vaikus, gali būti atstumiantis. Mėsoje ir žuvyje yra daug baltymų, taip pat vitaminų ir mineralų. Raudonoje mėsoje, tokioje kaip jautiena ar ėriena, ypač gausu geležies, reikalingos normaliam vaikų smegenų vystymuisi. Riebioje žuvyje, tokioje kaip lašiša ir skumbrė, yra gausu omega 3 riebalų rūgščių.
Skatinkite mažylį paraugti įvairios mėsos ar žuvies, nes nė viena jų nėra geresnė už kitas, svarbiausia - įvairovė. Versdami valgyti vaiką per prievartą galite sulaukti priešingo efekto, nei tikitės. Mažylis gali atsisakyti maisto ir pratinimas prie naujo skonio užtruks dar ilgiau.
Valgymo Sunkumai Ir Emocinė Prievarta
Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai, klausiami, ar jie patiria su vaiko valgymu maitinimu susijusių sunkumų, neretai atsako: vaikas nevalgo, neragauja naujų patiekalų, atsisako valgyti naujus kiek neįprastesnius valgius, itin išrankus maistui, neišsėdi ilgai prie stalo, suvalgo labai mažai, nesidomi maistu, prašosi pamaitinamas (nors gali pavalgyti pats), yra maitinamas, „nes kitaip nepavalgo“ ir pan.
Tokia patirtis tampa įprasta šeimos gyvenimo dalimi, ir jei apie tai nepaklausi, tėvai patys problemų ar sunkumų linkę ne(be)matyti ir neįvardinti. Drįsčiau sakyti, kad problema ir net didelė, kurią kartais būtų galima apibūdinti kaip fizinę ir emocinę prievartą vaiko atžvilgiu.
Leiskite Vaikui Valgyti Pačiam
Jei vaikas jau sugeba laikyti rankoje šaukštą, turėtų mokytis valgyti pats. Reikėtų leisti vaikui maistą liesti, tyrinėti pirštais ir valgyti rankomis, palengva mokantis naudotis šaukštu, šakute, peiliu. Iš pradžių jam dar padeda tėvai ar vaiką prižiūrintys asmenys. Pamažėle mažylis tampa vis savarankiškesnis ir jam suaugusiųjų pagalbos nebereikia.
Kai vaikas pats ima ir deda maistą į burną taip, kaip jam išeina, tuomet jis domisi maistu, būna susitelkęs į valgymą ir daro tai savo tempu. Jis tyrinėja maisto skonį, kvapą, konsistenciją. Vaikas integruoja įvairius pojūčius ir kartu mokosi, kaip valgyti, kiek kramtyti, jaučia, kada jau norisi ryti, kada imti kitą kąsnį - šitaip formuojasi su maistu ir maitinimusi susiję savireguliacijos įgūdžiai.
Tėvų Baimės Ir Kontrolė
Priežastys, kodėl tėvai taip daro, gali būti įvairios. Vieni bijo, kad vaiko neprivalgymas gali smarkiai pakenkti jo raidai ir sveikatai. Valgymas yra ta sritis, kurią tėvai gali aktyviai reguliuoti, kartais jie taip įsijaučia, kad tai tampa vienintele jų svarbiausios kontrolės ir rūpesčio sritimi. Kiti įsitraukia į savotišką kovą su vaiku, ypač kai vaikai pajunta, kad savo valgymu ar nevalgymu jie gali „statyti ant blakstienų“ visus jį prižiūrinčius suaugusiuosius, nes jiems tai labai svarbu.
Realaus Gyvenimo Pavyzdžiai
Prisimenu 5-erių metų mergaitę, į konsultaciją atvestą dėl emocinių ir elgesio sunkumų, visai neminint valgymo. Bendraujant su mergaite paaiškėjo, kad jai namuose neleidžiama valgyti pačiai, ją maitina. Pradėjus aiškintis situaciją, auklė, kuri prižiūrėjo mergaitę dienomis, pamaitindavo, kad, jos teigimu, „man būtų ramu“: „pamaitinu ir žinau, kad ji yra pavalgiusi“, nes „ir tėvams taip ramiau“. O savaitgaliais per pusryčius tėvai jai leisdavo pačiai nusilupti kiaušinį. Tai viskas, ką mergaitė prie stalo darydavo pati, nes ir tėvai, ir auklė ją visuomet maitino, ir šio dalyko nelaikė problema. O tuo metu tai buvo pirmasis ir svarbiausias žingsnis, kurį reikėjo skubiai padaryti - leisti vaikui valgyti pačiam, nes kiti sunkumai, dėl kurių jie kreipėsi, buvo užsitęsusių neatlieptų vaiko poreikių pasekmė.
Viena mama kreipėsi pagalbos dėl neklusnaus 4-erių metų sūnaus elgesio. Kartu ji skundėsi, kad jos vaikas mažai valgo; mama nerimavo dėl vaiko sveikatos, nes vaiko kraujo tyrimai rodė, jog hemoglobino kiekis - jau ties apatine riba, tad labai stengėsi jį sočiai pamaitinti. Žiūrėjome ir aptarėme filmuotą medžiagą su mama. Palengva jai tapo vis aiškesni sūnaus rodomi signalai. Žiūrėdama į situaciją iš šalies, ji lengviau įvardijo savo nerimą, pamatė, kad prievarta maitinamas vaikas valgo jos diktuojamu tempu ir neturi galimybės surasti savojo. Padėtis po truputį keitėsi, po keleto aptarimų atsirado daugiau natūralumo, vaikas ilgiau ir ramiau ėmė sėdėti prie stalo ir valgyti pats.
Sensorinio Jautrumo Ypatumai
Padidinto sensorinio jautrumo vaikai labai išrankūs maistui, jo kvapui, spalvai, konsistencijai, skoniui ir kt. Jie nenoriai ragauja naujus patiekalus, valgo tik tam tikrus įprastus produktus. Dažnai tokie vaikai turi autizmo spektro bruožų ir juos maitinant būtina į tai atsižvelgti ir juos suprasti. Tokiems vaikams siūloma duoti jiems įprastus ir mėgstamus valgius, nors asortimentas ir itin ribotas, nekankinti vaiko nuolatiniais įkalbinėjimais ir labai nevargti gaminant vis naujus patiekalus, kurių vaikas neragauja ir nevalgo. Reikia kaskart vis pasiūlyti ir išradingai ieškoti būdų, kaip įpratinti vaiką valgyti naują patiekalą, t. y. plėsti vaiko „valgomų“ patiekalų sąrašą, tačiau nepersistengti ir prireikus papildyti organizmo gaunamas medžiagas subalansuotais reikiamais papildais.
Valgymas Prie Stalo Ir Šeimos Bendrumas
Ar turėtų vaikas valgyti prie stalo? Manau, kad turėtų. Tačiau dažnai tenka girdėti, kad vaikas (kaip ir kiti šeimos nariai) maistą nešasi į savo kambarį, valgo prie kompiuterio, televizoriaus, palieka indus kambaryje, tų indų vis kaupiasi, ir pan. Jeigu visi šeimos nariai susėdę valgytų ir džiaugtųsi kartu, vaikas nustotų jausti, kad jo valgymas ar nevalgymas yra toks labai svarbus tėvams; patirtų, kad kartu visi valgydami gali patirti bendrystės, buvimo kartu džiaugsmą, kad valgyti gali būti gera ir malonu.
Vis dažniau tenka išgirsti, kad šeimos nariai valgo atskirai, o kartu - tik per didžiąsias šventes. Kitaip tariant - svarbiomis progomis ir labai retai. Valgydami kartu tiek vaikai, tiek ir suaugusieji turėtų visais savo pojūčių kanalais mėgautis maistu ir, pageidautina, ramioje aplinkoje, neaptarinėdami svarbių dalykų, o susitelkdami į buvimą kartu, maistą, valgymo procesą. Šeimos narių bendrumo jausmas kuriamas, stiprinamas ir susėdus visiems prie bendro stalo, valgant, visiems prisidedant ir rūpinantis jaukiai bei smagiai kartu leidžiamu laiku.
Vaikų Įtraukimas Į Maisto Ruošimą
Ar turėtų vaikas ateiti į virtuvę valgyti visuomet „ant gatavo“? Iš tikrųjų kartais vaikui maistas jau būna paruoštas, ir smagu, kai tėvai pakviečia valgyti, kai patiekalas jau būna patiektas, tačiau ir pats vaikas turėtų būti „įleidžiamas“ šeimininkauti virtuvėje. Vaikui reikia matyti priežastis ir pasekmes, mokytis planuoti, dalyvauti namų ūkyje, būti aktyviai veikiančiu šeimos nariu.
Judriems, išsiblaškiusiems arba sensorinių (jutiminių) ypatumų turintiems vaikams tai paprasta, nemokama ir labai tinkama terapija. Tėvams reikia turėti kantrybės, leisti savo vaikui mokytis, dirbti savo tempu, tyrinėti aplinką. Rekomenduojama namuose gaminti maistą taip, kad vaikas matytų gaminimo procesą, pradžią, eigos etapus, rezultatą.
Tėvų Pavyzdys Ir Požiūris Į Maistą
Dar vienas svarbus dalykas - tėvų, ypač tėčių, garsiai girdint vaikams (ypač dukroms) išsakomos replikos dėl aplinkinių (dažniausiai moterų) kūno formų, apkūnumo ir pan. Pasitaiko, kad mamos vaikams girdint aptarinėja įvairias dietas (ką galima valgyti, ko nevalgyti), pačios daug ko atsisako valgyti, o vaikui maistą ruošia atskirai, aktyviai siūlo valgyti, aiškina, kaip tai svarbu ir reikalinga. Vaikas nuolat mato ir girdi prieštaringą požiūrį į maistą, valgymą, kūno formas ir jų tariamą svarbą vertinant aplinkinius. Patarimas paprastas: pradėkite patys valgyti kartu su vaiku.
Praktiniai Patarimai Tėvams
- Patiekalus ar maisto produktus sudėkite ant stalo, leiskite vaikui pasirinkti, įsidėti pačiam, skirkite daugiau dėmesio savo, o ne vaiko valgymui.
- Galite vaikui pasiūlyti valgyti, įdėti, paraginti, paklausti ar pasitikslinti, ar jau tikrai sotus, tačiau darykite tai saikingai. Jei vaikas rodo ir pripažįsta, kad jau yra sotus, pavalgęs, leiskite jam pakilti nuo stalo.
- Tarp maitinimų jokiu būdu negalima duoti vaikui užkandžiauti (sausainių, riešutų, vaisių ir kt.). Reikėtų vaikui suprantamai pasakyti ir parodyti, kad vėl valgysite, kai bus kito valgymo laikas ir vėl susėsite prie stalo.
- Gerti, jei norėtų ir prašytų, vaikas turėtų gauti visuomet, bet tik vandens (ne sulčių). Vanduo jam turėtų būti lengvai pasiekiamas atsigerti. Visus užkandžius reikėtų paslėpti.
- Rekomenduojama su vaikui aptarti ne vien valgymo, bet ir kitas numatomas veiklas (geriau pasakyti ir nupiešti, nei tik pasakyti). Tuo atveju vaikas galės matyti ir aiškiau suprasti, ką jis veiks, ką darysite, supras veiklos pradžią ir pabaigą, išmoks pažiūrėti, kas numatyta toliau, tartis, rinktis, planuoti ir įgyvendinti.
Porcijų Dydžiai Ir Užkandžiavimas
„Vaikams augant būna fiziologinių apetito šuolių ir duobių, kada vaikai natūraliai mažiau suvalgo. Britanijoje yra padarytas vienas puikus tyrimas, kuriame tirta, kiek 1-3 metų vaikai turėtų gauti maisto pagal poreikį ir kiek tėvai jiems duoda. Paaiškėjo, kad beveik 80 proc. tėvų vaikams patiekia per dideles porcijas, kas 10-as tėvas duoda vaikui suaugusiojo porciją. Per 70 proc. tų pačių tėvų mano, kad jų vaikas yra nevalgus“, - nurodė B. Gydytoja dietologė sako, kad tėvai, pamatę rekomendacijas, kokias porcijas jų vaikai iš tikro turėtų suvalgyti - kai kurios iš jų būna, pavyzdžiui, nuo pusės iki vieno sausainio 2 metų vaikui - gerokai nustemba.
Nevalgumo Priežastys Ir Pasiūlymai Tėvams
B. Jarašūnė sako, kad, jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys. Arba vaikai, mažai valgydami, demonstruoja savo savarankiškumą ir nepriklausomybę, arba jie patiria dėmesio trūkumą - pavyzdžiui, vaikas būna pamirštas patenkinant tik jo fiziologinius poreikius, ar šeimoje yra kivirčų, chaoso, tad vaikas taip nori atkreipti į save dėmesį. Mažesnį apetitą vaikas gali turėti ir dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, anemijos, kuri turi jau apčiuopiamą išraišką.
Rekomendacijos Kaip Įsiūlyti Vaikui Maistą
- Jeigu vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus.
- Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai.
- Valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių.
- Tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai tai ir vaikai nevalgys.
- Mes neturime klausti Petriuko „ar valgysi daržovių?“, mes turime klausti „ar valgysi agurkus, ar pomidorus?“.
- Vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori), maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti, kad sudomintumėme valgytojus.
Taip pat gydytoja akcentavo, kad tie vaikai, kurie buvo žindomi, greičiau pripranta prie rimto maisto, jie linkę labiau viską ragauti. Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu.
Užkandžiavimas Ir Ragavimas
„Sąmoningų mamų“ bendraįkūrėja, medikė Giedrė Veličkienė nurodė, kad pagrindinė vaikų „nevalgumo“ priežastis yra nuolatinis užkandžiavimas. Jeigu vaikas privalgo daug užkandžių maisto, tai jis nenori normalaus maisto. Todėl tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti naujus maisto produktus. Kartais vaikas įtariai žiūri į dar neragautą maistą. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paraguti, kol jis pripranta - tai reikėtų turėti omenyje.
Tam, kad vaikas pradėtų valgyti naują maistą, padeda pasakymas “ gali nevalgyti, bet paragauk“. Paragavus vaikas dažnai sako „gerai, man patinka“, - nurodo G. Veličkienė. Vaikui reikia pasakyti „kai norėsi valgyti, aš tau duosiu“, ir, vaikui išalkus, siūlyti jam tą patį patiekalą, o ne jogurtuką, sumuštinuką, duoniuką“, - kalba ji.
Kiti Patarimai Ir Gudrybės
- Vaikui reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo.
- Jeigu vaikas pasidaro irzlus, labai nori saldumynų ir nenori normalaus maisto, tada reikia eiti pas gydytojus ir daryti tyrimus.
Tad tėvams pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ar tikrai jų vaikas valgo mažiau, nei reikėtų, o tada jau galima griebtis aibės gudrybių, kurias pateikia specialistės. Nesijaudinkite. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta. Vaikas gali nevalgyti pietų ar vakarienės, jei tarp jų užkandžiavo, t. y. Užkandis, o ne užkandžiavimas turi būti, tačiau tam tikru laiku.
Kaip Padaryti Valgymą Malonia Procedūra
- Valgymas turi būti maloni procedūra, sukelianti vaikui gerų emocijų.
- Neverskite vaiko valgyti per prievartą.
- Kiek įmanoma, leiskite pasirinkti: su kuo valgys kotletą: agurku ar pomidoru? Ko užsipils ant blynų: grietinės ar uogienės?
- Pasiūlykite vaikui mažesnes maisto porcijas, palikdami teisę pakartoti.
- Vaikai valgo geriau tada, kai visa šeima kartu sėdi prie stalo ir pietauja.
- Būkite supratingi ir kantrūs.
- Keiskite valgymo įpročius. Pavyzdžiui, pasiūlykite šįkart prie stalo sėstis ne į savo vietą, o, pavyzdžiui, į tėčio vietą.
- Jeigu vaikas nevalgo kokio nors produkto, pakeiskite jį panašios sudėties, kaloringumo ir maistingumo produktu.
Lentelė: Patarimai Tėvams, Kurių Vaikai Yra Išrankūs Maistui
| Problema | Sprendimas |
|---|---|
| Vaikas atsisako ragauti naujus produktus | Siūlykite naują maistą 10-12 kartų, leiskite paliesti ir užuosti, bet neverskite valgyti. |
| Vaikas nuolat užkandžiauja ir nevalgo pagrindinių patiekalų | Darykite 3-4 valandų pertraukas tarp valgymų, neduokite užkandžių. |
| Vaikas nenori valgyti daržovių ar mėsos | Įmaišykite juos į kitus patiekalus, pavyzdžiui, košes ar blynus. |
| Vaikas valgo tik prie televizoriaus ar su telefonu | Sukurkite ramią valgymo aplinką be jokių ekranų. |
| Vaikas nevalgo pats | Leiskite vaikui valgyti savarankiškai, tyrinėti maistą pirštais. |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kaip įtikinti vaiką valgyti darželyje: efektyvūs tėvų patarimai
- Vidurių užkietėjimas nėštumo metu: ką daryti? Veiksmingi patarimai
- Vaikui skauda pilvą: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Sužinokite, kaip išsirinkti tobulą naujagimio kepurytės dydį – pilna dydžių lentelė ir patarimai!
- Efektyvi ir saugi mankšta nėštumo metu namuose: geriausi pratimai, nauda ir ekspertų patarimai