Kūdikių viduriavimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Viduriavimas (diarėja) - tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Vaikas, pradėjęs viduriuoti, sukelia paniką namuose, todėl kyla klausimas, ar jau skubėti į ligoninę, ar dar galima palaukti ir bandyti patiems padėti vaikui? Kūdikiai neturėtų vartoti „suaugusiųjų“ vaistų nuo viduriavimo (pvz., „Imodium“).

Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Tačiau svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.

Mažyliams dažnai kyla virškinimo bėdų. Juk jų virškinamasis traktas dar vystosi, ir šis procesas ne visada būna sklandus. Taigi viduriavimas - vienas labiausiai paplitusių sutrikimų. Tačiau nereikėtų manyti, jog jis - visiškai nereikšmingas. Viduriavimas gali prasidėti dėl įvairių priežasčių, ir bet kuriuo atveju jis visada kelia vienokias ar kitokias rizikas.

Kol kūdikis maitinamas krūtimi, jo išmatos yra skystos, tyrės konsistencijos, ir tai yra normalu. Dažniausiai pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais kūdikiai tuštinasi tiek kartų, kiek yra maitinami, t. y. Išmatos paprastai sutirštėja tada, kai mažylio valgiaraštyje atsiranda kitų patiekalų - jis pradedamas maitinti tyrelėmis, košėmis, mišiniais. Iki tol, nepaisant išmatų konsistencijos, svarbiausia - stebėti vaikučio savijautą.

Kelių mėnesių sulaukusių kūdikių mikroflora jau turėtų būti susiformavusi, taigi jei vaikas pradeda viduriuoti, jo išmatų konsistencija tapo skystesnė nei prieš tai - organizme kažkas išsibalansavo, arba mažylio mityba netinkama. Dažniausiai tokią būklę šio amžiaus kūdikiams sukelia vaistiniai preparatai, pradėtas primaitinimas - kūdikio organizmui raciono pakeitimas gali tapti streso priežastimi.

Artėjant prie pirmojo gimtadienio vaiko žarnyno mikroflora jau būna visiškai susiformavusi, ir užklupusio viduriavimo jau niekaip negalima priskirti diagnozei „augant taip būna“. Taigi ieškokite priežasčių. Jei viduriavimas neapsiriboja keliais kartais, tai gali pridaryti rimtų nemalonumų. Bene pirmiausia ir akivaizdžiausia problema - kad organizmas netenka daug skysčių. Užsitęsusi dehidratacija sutrikdo inkstų ir smegenų veiklą. Kartu su skysčiais organizmas netenka ir itin svarbių kalio druskų, chloro, natrio.

Vaikų viduriavimo priežastys

Viduriavimą gali išprovokuoti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, netinkama mityba, žarnyno infekcija, alergija maistui ar virškinimo trakto ligos. Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas.

Infekcijos yra viena dažniausių kūdikių viduriavimo priežasčių. Dažniausiai jas sukelia virusai, bakterijos ar parazitai.

Virusas pažeidžia plonojo žarnyno enterocitus: įprastas gaurelines enterocitų ląsteles pakeičia kubinės ląstelės. Gaurelių netekimą lydi padidėjęs vandens ir elektrolitų laidumas per enterocitų membraną.

Norovirusas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius arba nuo virusu užsikrėtusių žmonių. O rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai. Šia infekcija dažniausiai suserga kūdikiai ir vaikai. Ja gali būti užsikrečiama oraliniu - fekaliniu būdu. Dėl rotaviruso gali kilti dehidratacija, todėl svarbu stebėti ir kūdikiui girdyti pakankamai skysčių.

Sunkų vaiko viduriavimą taip pat gali sukelti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui šigelės - ši bakterija gali būti perduodama per rankas, vandenį ar maisto produktus. Taip pat bakterinę infekciją gali sukelti salmonelės ar kampilobakterijos. Bakterijų sukeltas viduriavimas dažnai yra sunkesnis nei virusų, ir jis gali būti lydimas kraujo išmatose, stipraus pilvo skausmo bei karščiavimo.

Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija). Parazitines infekcijas sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.

Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyrą žarnyne.

Be to, žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu, teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Paprastai pakanka kelių dienų. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas. Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija. Tad reikia atkreipti dėmesį ar viduriavimas vartojant tam tikrus maisto produktus nesikartoja.

Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau stebėti vaiko būklę būtina, kad išvengti dehidratacijos.

Kitos kūdikių viduriavimo priežastys

• Mitybos pokyčiai. Staigūs pokyčiai kūdikio mityboje gali sukelti laikiną virškinimo sistemos disbalansą, dėl kurio atsiranda viduriavimas. Pradedant kūdikį maitinti kietu maistu, jo virškinimo sistema turi prisitaikyti prie naujų maistinių medžiagų, kas gali sukelti virškinimo sutrikimų. Pavyzdžiui, tam tikri vaisiai, daržovės ar pieno produktai gali sukelti viduriavimą.
• Antibiotikų vartojimas. Antibiotikai gali paveikti kūdikio žarnyno mikroflorą, naikindami ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Tai gali sukelti disbalansą žarnyne ir taip paskatinti viduriavimą. Dažnai šio tipo viduriavimas nėra pavojingas ir praeina pasibaigus gydymo kursui, tačiau būtina stebėti kūdikio būklę ir užtikrinti tinkamą skysčių kiekį, kad būtų išvengta dehidratacijos.
• Alergijos ir netolerancijos. Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams. Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip bėrimas, vėmimas ar pilvo pūtimas. Šiuo atveju gydytojas gali rekomenduoti specialius hipoalerginius mišinius. Be to, kai kurie vaikai gali netoleruoti laktozės. Kaip ir alergijos pieno baltymams atveju, laktozės netoleravimas gali pasireikšti tokiais simptomais kaip vėmimas, viduriavimas ar pilvo diegliai.

Viduriavimo simptomai

Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie:

• Viduriavimas kas 2 valandas ar dažniau
• Vandeningos išmatos
• Bendras negalavimas ir silpnumas
• Pykinimas
• Pilvo skausmai
• Apetito praradimas
• Kraujas išmatose
• Karščiavimas
• Irzlumas
• Pilvo pūtimas

Viduriavimo požymis yra ne tik tai, kad vaikas tuštinasi skystomis išmatomis, turi reikšmės pasituštinimų skaičius per dieną. Visiškai sveikas vaikas gali tuštintis keletą kartų per dieną, o visai maži vaikai - dar daugiau. Viduriavimui nustatyti svarbi išmatų konsistencija.

Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta. Pavyzdžiui, jei anksčiau jis tuštindavosi 1-2 kartus per dieną, viduriuojant gali būti, kad tuštinsis net iki 8-10 kartų per dieną. Be to, viduriavimo metu išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, kuris yra žymiai stipresnis nei įprastai. Tai gali būti susiję su žarnyno infekcijomis arba kitomis sveikatos problemomis. Taip pat galite pastebėti išmatų spalvos pokyčius. Viduriuojant, išmatos gali tapti šviesesnės nei įprastai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.

Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų, ypač jei viduriavimas užsitęsia arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais. Taigi, kada būtina konsultuotis su gydytoju?

• Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai. Dehidratacija yra viena rimčiausių komplikacijų, kuri gali atsirasti dėl viduriavimo, ypač jei kūdikis praranda daug skysčių per trumpą laiką. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs. Jeigu pastebimi bet kurie iš šių požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dehidratacija kūdikiams yra itin pavojinga.
• Jei išmatose matomas kraujas. Jei išmatose pastebimas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
• Jei viduriavimas užsitęsia. Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali lemti dehidrataciją.
• Jei vaikas karščiuoja. Jei viduriavimą lydi karščiavimas ( aukštesnis nei 38°C), tai gali rodyti infekciją.
• Jei vaikas vemia. Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija.
• Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas. Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą.
• Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti. Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti.

Vaikų viduriavimo gydymas

Suaugusiems nuo viduriavimo dažniausiai skiriami preparatai nuo viduriavimo, tačiau vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama. Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos. Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.

Lengvai viduriuojančiam vaikui galima taikyti tausojančią dietą, žindomam - vis dažniau pasiūlyti mamos pieno, tačiau, siekiant išvengti komplikacijų, svarbiausia - sustabdyti viduriavimą ir atstatyti netektų skysčių bei elektrolitų kiekį. Pagrindiniai gydymo principai turi būti gausaus viduriavimo stabdymas bei skysčių ir rūgščių šarmų balanso koregavimas specialiais peroralinės rehidratacijos tirpalais.

Rehidratacija

Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai.

Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.

Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.

Skysčius reikia girdyti nedideliais kiekiais, geriausiai po 5-10 ml kas 2-3 minutes. Juos galima sugirdyti vaikui ir arbatiniu šaukšteliu ar pipete. Viduriavimo metu gausūs skysčiai per virškinamąjį traktą praeina per greitai, kad būtų absorbuojami, todėl skysčius reikia gurkšnoti pamažu. Deja, paprastas vanduo esant gausesniam viduriavimui ir ryškėjant dehidratacijai netinka - jame nėra pakankamai druskos, todėl iš ląstelių pašalina mineralus ir mažina maistinių medžiagų pasisavinimą.

Pagrindinis ūmaus viduriavimo gydymo metodas - geriamoji rehidratacinė terapija sumažinto osmoliariškumo tirpalais, kurie efektyviai mažina viduriavimą, vėmimą ir intraveninių skysčių poreikį. Lašinė skysčių infuzija skiriama tik netoleruojant geriamų rehidratacijos tirpalų ar esant sunkiam dehidratacijos laipsniui.

Tinkama dieta

Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą.

Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.

Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.

Kai kūdikis jau valgo papildomą maistą, tam tikrus maisto produktus reikia laikinai pašalinti. Venkite vaisių sulčių, kurios turi daug cukraus, taip pat venkite riebaus maisto ir produktų, kurie turi daug skaidulų. Verčiau rinktinės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą.

Probiotikai

Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą.

Gydytojai gali rekomenduoti probiotikus, ypač jei viduriavimas susijęs su antibiotikų vartojimu.

Kaip padėti kūdikiui namuose?

Kai kūdikis viduriuoja, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai juo pasirūpinti, kad sumažinti komplikacijų riziką ir padėti greičiau atsistatyti. Nors kai kuriais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos, dauguma viduriavimo atvejų gali būti valdomi namuose, ypač jei nėra rimtų požymių, kaip dehidratacija ar aukšta temperatūra.

• Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Viena svarbiausių užduočių, kai kūdikis viduriuoja, yra užtikrinti, kad jis neprarastų per daug skysčių.
• Mitybos pakeitimai viduriavimo metu. Kai kūdikis viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą. Kai kuriuos maisto produktus reikia laikinai pašalinti iš kūdikio raciono, o kitus - pridėti, kad neapkrauti virškinimo sistemos.
• Tinkama higiena. Po kiekvieno sauskelnių keitimo būtina kruopščiai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Taip pat svarbu kuo dažniau keisti sauskelnes, kad būtų išvengta odos sudirgimo. Dėl viduriavimo kūdikio oda gali tapti jautri, todėl rekomenduojama naudoti apsauginius kremus, kurie apsaugo odą nuo sudirginimo ir iššutimų. Taip pat svarbu reguliariai sterilizuoti maitinimo buteliukus ir žindukus. Žaislai, kuriuos kūdikis gali imti į burną taip pat turi būti švarūs.

Kaip išvengti viduriavimo?

Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę.

• Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
• Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
• Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
• Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
• Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.

žymės: #Kudiki

Panašus:

• Vidurių užkietėjimas nėštumo metu: ką daryti? Veiksmingi patarimai
• Vaikui skauda pilvą: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
• Ką daryti, jei kūdikis nesituština: patarimai tėveliams
• Ar nėštumo testas gali meluoti? Tikslumas, klaidos ir ką daryti
• Dovanos vaikams gimtadienio proga: idėjos ir patarimai