Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Žinia apie Jovitą, kuri prieš dvejus metus gimdydama pateko į komą, sudrebino žmonių širdis. Daugelis žmonių už ją meldėsi, tačiau 2023 m. balandžio 28 d. gydytojai pranešė, kad moteris neišgyveno. Be mamos liko naujagimis Leonas ir dvi vyresnės dukros.

Tragedija gimdymo metu

J.Pileckaitę klinikinė mirtis ištiko gimdymo metu dar balandžio 21 dieną. Tačiau jau kitą dieną paaiškėjo, kad jauna moteris neišgyveno. Kaip jau rašė lrytas.lt, skaudi nelaimė įvyko dėl itin retai pasitaikančios patalogijos - embolijos vaisiaus vandenims, kurią gydytojai vadina fatališka.

„Embolija vaisiaus vandenims - tai labai reta, dažniausiai fatali patologija nėštumo ir gimdymo metu ar iškart po jo, kai vaisiaus vandenų sudedamųjų dalių patenka į motinos kraujotaką ir tai lemia ūmią anafilaksinio šoko tipo gyvybei pavojingą reakciją su grėsmingu širdies ir kvėpavimo nepakankamumu“, - portalui lrytas.lt pasakojo LSMU Kauno ligoninės filialo P.

Vyro prisiminimai apie nėštumą

Prisimindamas nėštumo laikotarpį, Dovydas pasakoja, kad žmona jautėsi gerai, reguliariai tikrinosi. Likus kelioms dienoms iki gimdymo termino, kuris buvo numatytas balandžio 23 d., gimdyvė apsilankė pas akušerę, kuri ją prižiūrėjo pirmojo nėštumo metu. „Nuėjome gulti, viskas buvo gerai ir jau paskui apie vidurnaktį sakė: „Man atrodo, jau ruošiamės“, nes kartojosi kas 7 minutes sąrėmiai, kaip su pirmais dviem vaikais buvo prieš pat gimdymą.

Kaip pasakoja velionės vyras, tąkart jis išvyko namo, bet į ligoninę po kurio laiko sugrįžo - žmonai vežė nosies lašus, kurie liko jo kišenėje: „Grįžau, paskambinau į duris ligoninėje ir pamačiau iš kabineto išlekiančią bėgomis į postą ar med. seselę, ar akušerės padėjėją. Iki ryto su telefonu rankoje jis laukė bet kokios žinios apie savo žmoną ir sūnų. Pats rašė žinutes akušerei, skambino į ligoninę bendruoju numeriu, kuris jį sujungė su Akušerijos skyriumi. „Man buvo šokas, supratau, kad kažkas yra negerai. Tada už kokios valandos ar daugiau sulaukiau skambučio, prisistato budinti gydytoja ir sako: „Įvyko, kaip manoma, nelaimė, embolija vaisiaus vandenimis“.

„Labai gaila, kad mums nebuvo duotas joks šansas nuvažiuoti nors vieną kartą apžiūrai, konsultacijai į Kauną. Palikti buvome nežinomybėje Alytuje, ko pasekoje įvyko ši skaudi nelaimė“, - graudinasi vyras. Pasiteiravus, kokia šiuo metu naujagimio būklė, vyras atviras - pusė valandos deguonies badas pažeidė neurologinę sistemą, niekas nė nedrįsta prognozuoti, kokias pasekmes tai paliks: „Širdelė kaip ir dirba, inkstai dirba, maistą per zondą pasisavina, kvėpuoti pradėjo pats, be pagalbinio deguonies aparato, intubaciją deguonies jam išėmė iš plaučių, ventiliaciją plaučių atjungė.

Bet jis yra vangus, neturi žindymo reflekso. Daktarai sako, kad viskas yra labai trapu ir laikas parodys, kokios tos pasekmės bus. Liko dabar dvi mergaitės, naujagimis, kurio būklė neaiški, ir aš vienas su trimis vaikais. Ateitis labai paini ir miglota“, - atvirauja velionės vyras ir priduria, kad yra be galo dėkingas visiems, kurie palaiko tokiu sunkiu metu.

Ligoninės komentaras

Susisiekus su Alytaus S. Kudirkos ligonine, jos teisininkė Bernadeta Navalinskienė patvirtino, kad į ligoninę gimdyvė atvyko savarankiškai, ne su GMP transportu, prasidėjus gimdymui, įprastos gimdyvei būklės. „Įvertinus būklę, stacionarizuota gimdymui. Vystantis gimdymo veiklai, nutekėjus vaisiaus vandenims, po keleto minučių staiga prasidėjo dusulys ir pacientė prarado sąmonę.

Ji taip pat patikino, kad Alytaus ligoninės medikai dirbo kartu su Kauno klinikų specialistų komanda, kuri skubiai atvyko į Alytaus ligoninę. Galutinę diagnozę ir mirties priežastį nustatė (nustatys) Kauno klinikų specialistai: „Manytina, kad gimdyvei gimdymo metu įvyko komplikacija (embolija vaisiaus vandenimis), kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.”

Pasiteiravus, kas žinoma apie gimdymo komplikaciją - emboliją vaisiaus vandenimis - B. Navalinskienė teigė, kad, remiantis medicinos mokslo duomenimis, tai ypač reta nėštumo ir gimdymo patologija, kurią sukelia vaisiaus vandenų komponentų patekimas į motinos kraujotaką. „Tuomet kyla greit progresuojantys moters gyvybinių funkcijų sutrikimai, kurie dažnai, net ir gydomi, lemia moters mirtį (mirtingumas siekia 90 proc.).

Ši patologija neturi specifinių rizikos veiksnių, bet, remiantis didžiausią tiriamųjų skaičių turinčiomis studijomis, išskiriami dažniausiai pasikartojantys rizikos veiksniai, tokie kaip vyresnis motinos amžius, vyriškoji naujagimio lytis ir kt.“, - komentavo Alytaus S.

Kauno klinikų komentaras

Susisiekus su Kauno klinikų Komunikacijos tarnyba, vyriausioji specialistė Jovita Gudelevičiūtė pareiškė šeimai užuojautą ir patvirtino, kad gimdyvė mirė Kauno klinikose, o naujagimis vis dar tebegydomas įstaigoje. „Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl skaudžios netekties. Galime patvirtinti faktą, kad moteris mirė Kauno klinikose. Šiuo metu jos naujagimis gydomas Kauno klinikose“, - komentare teigė J. Gudelevičiūtė ir pridūrė, kad daugiau informacijos pateikti negali, nes neturi artimųjų sutikimo.

Jovitos laiškas apie gimdymo istoriją

Šiandien publikuojame Jovitos laišką. Pirmagimė turėjo gimti rugsėjo 9 dieną. Rugsėjo 8 dienos ryte prasidėjo nereguliarūs sąrėmiai, bet buvo skausmingi, todėl nuvykau pasitikrinti į ligoninę, kur pamatavo tonus, patikrino padėtį bei liepė grįžti su daiktais, nes turėčiau gimdyti. Buvo nuostabi saulėta diena, todėl labai apsidžiaugiau tokia naujiena.

Nuspręsta, kad nieko su manim nebus ir reikės vakuumo. Pasirašiau dokumentus, tuo metu būčiau pasirašiusi bet ką, ir sielą velniui pardavusi. Nors iš nušaukit mane. Tačiau paprašiau gydytojos dar poros bandymų, nes tonai buvo normalūs. Stūmiau taip, kad atrodė, jog visos žarnos išlįs ir man pasisekė! Tiesa, faktą, kad pagimdžiau, supratau irgi tiktai iš aplinkinių veidų mimikų, nes jau su dievais kalbėjausi: visi tapo laimingi, vyras verkia ir šypsosi, supratau, kad kažką gero pavyko padaryti.

Bet tikrai nejutau jokios euforijos, tik pradėjau purtytis kaip plekšnė ant kranto. Gydytojai pranešė, kad vaikas sveikas, bet jo virkštelė labai trumpa - apie 25 cm. Gydytojai pranešė, kad vaikas sveikas, ir kad virkštelė labai trumpa - apie 25 cm. Tuomet man tai nieko nereiškė, bet kai pradėjau skaityti užsienio literatūrą apie virkšteles, paaiškėjo, kad trumpa virkštelė yra reta, bet pavojinga gimdymo komplikacija, kuri gali baigtis ir kūdikio uždusimu, ir motinos mirtimi.

Kitą rytą atsikėlusi niekaip nejaučiau judesių, nors rytas - pats intensyviausias judėjimo metas, tad išvažiavom su vyru į ligoninę pasitikrinti. Tikrai nieko blogo neįtariau, maniau, prieš pabaigą gali sulėtėti judesiai. Ligoninėje prijungė patikrinti tonus, bet nieko nerado, todėl skubos tvarka nusiuntė daryti echoskopiją. Tuomet jau žemė pradėjo slysti iš po kojų ir ašaros pradėjo kauptis. Gydytoja pradėjo ultragarsinį tyrimą ir pagavo širdies plakimą - koks palengvėjimas, vaikas gyvas!!!!!!

BET echoskopas parodė nenormaliai didelį vaisiaus vandenų kiekį ir sutrikusią širdies veiklą, todėl iš karto pasakė, kad skubiai reikia kūdikį ištraukti, nes rizika labai didelė. Mano širdis vėl kulnuose. Kaip taip gali būti? Vakar viskas buvo gerai, o staigiai viskas tapo blogai? Prieš savaitę normalus vandens kiekis, o po savaitės patologinis? Visa drebėdama su gydytojų palyda keliauju į gimdyklą.

Gydytojai nusprendė skatinti gimdymą ir leisti gimdyti natūraliai, o tonams krentant atlikti ekstra cezario pjūvio operaciją. Nuleido vandenis ir pradėjo skatinimą. Vaisiaus tonai tapo ritmiški, viskas atsistatė, todėl vėl visi su šypsenom laukiam eigos. Sąrėmiai stiprėja ir dažnėja, vaisiaus širdis gerai plaka. Deja, gimdos kaklelis nebuvo toks lankstus, todėl suleido vaistų nuo skausmo, kurie, anot gydytojų, suminkština kaklelį, kad gimdymo veikla suaktyvėtų. OK, man svarbu, kad kuo geriau būtų ir nebebijau jokių skausmų.

Tik staiga po penkių minučių vaisiaus tonai pradėjo kristi labai greitai ir niekaip neatsistatė todėl skubiai buvau perkelta į operacinę. Mano širdis vėl kulnuose, aš jaučiu šoką, bet pagalvojau, kad tik greičiau ištrauktų ir jau nesvarbu, kokiu būdu, gali mane pjauti, kaip tik reikia. Operaciją atliko itin greitai, jaučiau viską: ir pjūvį, ir ištraukimą, nes niekas net nelaukė pilnos nejautros. Kūdikis neverkė. Pradėjau klausinėti, kodėl neverkia, nors jaučiau, kad jau ištrauktas, bet atsakymas buvo vienas: suleisti raminamųjų, gimė mergytė.

Toliau atsijungiau ir kai atsigavau, mane informavo, kad reanimuoti mažylės nepavyko, ir kad virkštelė labai trumpa (IR VĖL???????) bei susisukusi. Kokia tiksli mirties priežastis, niekas tiksliai nežino, nors vaikutis sveikas ir išnešiotas. Kalta virkštelė? Kaltas per didelis vandens kiekis ar to priežastys? Ar to buvo galima to išvengti? Dabar galima tik spėlioti, bet juk niekas nebeatgaivins mažylės, o judėti pirmyn reikia. Tikrai pavydžiu toms moterims, kurios nesunkiai pagimdo ir labai norėčiau būti viena iš jų, o ne balansuoti tarp gyvenimo ir mirties.

Pogimdyminė depresija: Jolitos patirtis

Moteris pasakoja kad pogimdyminė depresija jai pasireiškė, kai dar laukėsi pirmojo vaikelio, trečiame nėštumo trimestre. Tokios būsenos nebuvau patyrusi niekada gyvenime. „Beprotiškas nuovargis, noras verkti, sumišimas, jausmas, lyg būčiau nesavame kailyje - tokios būsenos nebuvau patyrusi niekada gyvenime, - dar nėštumo metu pasireiškusios pogimdyminės depresijos požymius vardija jauna mama. - Atrodė, kad gyvenu kitame pasaulyje, nesupratau, kodėl jaučiuosi nelaiminga - juk gimė vaikas, atsirado, kur gyventi.“

Moteris užsimena, kad pirmasis nėštumas užsitęsė, vaikelis gimė beveik 42 savaičių ir gimdymas neapsiėjo be komplikacijų. „Galima sakyti, pirmo gimdymo metu patyriau gimdymo traumą. Galvojau, kad gyvenime daugiau neturėsiu vaikų. Jaučiausi kaip nesava, nesupratau, kas su manimi vyksta, buvau pasimetusi, sumišusi, irzli, norėjosi verkti kiekvieną dieną. Tokia būklė tęsėsi ilgai ir vyko bangomis“, - skaudžią patirtį prisimena moteris.

Diagnozuota nebuvo, bet simptomatika atitiko Pogimdyminė depresija Jolitai diagnozuota nebuvo ir kad jai buvo pasireiškę ligos simptomai ji suprato tik po kurio laiko. „Man atrodė, kad taip jaučiasi visos moterys. Besilaukdama daug domėjausi - anglų kalba informacijos apie pogimdyminę depresiją daugiau nei lietuvių kalba. Kai perskaičiau apie šią ligą, supratau, kad taip jaustis nėra normalu ir kad visi punktai atitiko pogimdyminės ligos simptomatiką“, - sako moteris.

Atrodė, kad nemyli sūnaus Jolita atvirauja, kad jai atrodė, jog nemyli savo vaiko iki jam sukako treji. „Aišku, aš jį beprotiškai mylėjau, bet pogimdyminė depresija leido man manyti, kad jo nemyliu. Jausmas, kad nemyliu, nenoriu savo vaiko, labai gąsdino. Jausmas, kad nemyliu, nenoriu savo vaiko, labai gąsdino. Nebuvo taip, kad vieną rytą atsikėliau ir sugalvojau, kad man yra pogimdyminė depresija.

Tai labai paveikė mūsų santykius, jie buvo kaip diena ir naktis iki vaiko gimimo ir po vaiko gimimo“, - su skauduliu prisimena moteris. Moteris pasakoja, kad diena po dienos, nuo pirmadienio iki penktadienio būdavusi viena, vyras grįždavo namo apie 19 val., o jie eidavo miegoti 21 val.

Pagalbos paieškos

Jolita sako, kad iš pradžių nesuprato, jog serga pogimdymine depresija. Kai vaikui buvo maždaug pusmetis, nuvyko į įprastinę vaiko apžiūrą. „Pasakiau jam, kad mano vaikui jau pusė metų, bet jis kažkaip sugebėjo įtikinti mane, kad man yra pogimdyminė melancholija. Na, maniau, gydytojas patyręs, gal ji man praeis, tiesiog gerokai užsitęsė. Patikėjau, kad su manimi viskas gerai. Kai vaikui buvo daugiau nei metai, visa tai vis dar tęsėsi. Mačiau, kad nesusitvarkau, man liūdna, vaikas verkia.

Vaikščiojo su vaiku, nes neturėjo, kur palikti jo, nors tai labai sunkino situaciją. Lankėsi konsultacijose kas savaitę apie du mėnesius. Moteris prisipažįsta, jog jai labai nepatiko, kad psichologės nuolat keisdavosi: „Vos ne kas antrą sykį reikėdavo iš naujo kurti ryšį su nauja psichologe ir ne su visomis pavykdavo jį sukurti. Psichologinės konsultacijos man šiek tiek padėjo. Buvo naudinga vien išeiti iš namų ir su kuo nors pasikalbėti. Tai padėjo išvengti vaistų. Niekada nenorėjau vartoti antidepresantų dėl galimos priklausomybės, šalutinio poveikio. Norėjosi išlipti iš tos būsenos kitais būdais, nevartojant vaistų“.

Man labiausiai padėjo reguliarus atsitraukimas nuo motinystės, tiesiog pabuvimas žmogumi. Pabuvimas tyloje, išėjimas su draugėmis, kai nereikia nešioti, raminti nuolat verkiančio, zyziančio vaiko, tenkinti jo poreikių. Kai pailsėdavau emociškai ir fiziškai, galėdavau lengviau pakęsti vaiko būsenas, susitvarkyti su buitimi, netvarka.

Psichologės Rūtos Mickevičienės patarimai

VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ psichologė Rūta Mickevičienė teigia, kad tyrimai rodo, jog negydoma pogimdyminė depresija gali peraugti į ilgalaikę depresiją ar pasikartoti po kito gimdymo. „Konsultavimo praktikoje pastebiu, kad kartą pasireiškusi depresija turi didesnę riziką kartotis ir po kitų gimdymų.

Paklausta, ką norėtų pasakyti kitoms moterims, kurios galbūt šiuo metu patiria pogimdyminę depresiją, Jolita sako: „Vienintelis dalykas - kad prašytų pagalbos kur tik įmanoma ir darytų viską, kad palengvintų savo būseną. Jokiais būdais nelaukti, nes kuo ilgiau lauks, tuo bus blogiau, ir stebėti save, kaip veikdama ką nors kita ji jaučiasi geriau.

Svarbiausia ieškoti pagalbos ir negalvoti apie nieką, tik apie tai, kaip pagerinti savo būklę.“

Susidūrus su pogimdymine depresiją pagalbos galima kreiptis Krizinio nėštumo centrą. Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau - ČIA .

Pagalbos galimybės

  • Krizinio nėštumo centras: Kreipkitės pagalbos, jei jaučiate pogimdyminės depresijos simptomus.
  • Nacionalinis psichikos sveikatos portalas "Pagalba sau - ČIA": Daugiau informacijos apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes.
  • Artimieji: Nebijokite prašyti pagalbos iš savo šeimos ir draugų.

Jeigu norite parašyti savąją gimdymo istoriją, laukiame el.p.


2021 m. Birželio 21 d. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė berniuko tėvas Dovydas Tacionis. „Su skaudančia širdimi pranešame, kad šeštadienį mus paliko mūsų sūnelis Leonukas Tacionis, iškeliaudamas amžinybėn pas savo mamytę Jovitą. Leonuko tėtis Dovydas ir sesės Austėja ir Adelė“, - širdį draskančią žinią pranešė berniuko tėtis.

žymės:

Panašus: