Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Knygoje apie Jotainius socialinės globos namai prisistatomi taip: „Netoli Panevėžio, šimtamečių medžių pavėsyje stovi buvęs grafo Zavišos dvaras." Šio dvaro savininkai senai iškeliavo Anapilin, palikdami prisiminimui tik kapo kauburėlį su užrašu, kad čia ilsisi Zavišų šeima.

Jei prabiltų šimtametės liepos bei dvaro sienos, jos daug papasakotų apie savo šeimininkų nuveiktus darbus, jų likimus.

Jotainių kaimo istorija glaudžiai susijusi su dvaro istorija. Pasak istoriko Petro Juknevičiaus, dabartinių Jotainių apylinkėse žmonės gyveno jau pirmaisiais mūsų eros amžiais. O patys Jotainiai pirmą kartą paminėti 1564 metų balandžio 22 dieną sudarytame Jotainių dvarelio žmonių sąraše.

Jotainiai minimi ir 1627 m., ir 1643 m. Ir knygoje „Jotainiai“ pateikiama medžiaga, teigianti, jog kurį laiką dvarą valdė Zavišos, Belozarai (Bialozorai), Šiukštos, Lukianskiai. Pagal P. Zavišos turėjo „Zadoro“ herbą, kurį buvo gavę 1413-aisiais Horodlėje iš Bžezio bajorų, pramintų Daugėlomis.

Kada Zavišos vėl įsigijo Jotainius, tiksliai nežinoma. 1835 m. dvarą paveldėjo Aleksandras Zaviša. Jotainių parko pakraštyje esančiose kapinaitėse antkapiniame Zavišų šeimos paminkle iškalta, kad A.

Daugiau kaip šimtą metų išstovėjo šis Jėzaus malonės Jotainiams meldęs kryžius. Daugiau žinių išliko apie Jotainių dvaro valdytojo Aleksandro sūnų Kazimierą Zavišą. Šis buvo baigęs kelių inžinierių institutą Petrograde, kurį laiką dirbo Rusijoje, tiesė Sibiro geležinkelį.

Sukaupęs kapitalo, grįžo į Jotainius, kur finansiniai dvaro reikalai buvo smarkiai pašliję. Grįžęs K. Žinoma, kad 1901 m. Visas žemvaldžių diskusijas dėl dvarų, kaimų, senųjų tradicijų ateities K.

Neišvengiamai ir Jotainių kraštą pasiekė 1940-ieji bei prasidėjusi nacionalizacija. Tuo metu dvaro savininke jau buvusi Kristina Zavišaitė.

Jie taip aprašė Jotainių dvarą: „Į dvarą tik atvykus, krinta į akis jų didžiulis gyv. rūmas - mūrinis, 2-jų aukštų. Stilius - prieškarinės architektūros turtingas pavyzdys. Rūmas labai didelis.

Iš vieno galo senas priestatas (žymiai senesnis už visą rūmą) apvalaus bokšto formos. Vidus gerai suplanuotas, o apvalusis bokštas tuščias ir balandžių nugyvenamas. Jo grindys aplūžusios ir pavojinga vaikščioti.

Jei žmonių civilizaciją matuotume kokios nors rūšies vienetais, greičiausiai taikytume atjautos ir rūpinimosi silpnesniaisiais ir neįgaliaisiais matų sistemą. Ilgėjant žmogaus amžiui prastėja jo sveikata: atsiranda naujų ligų, su kuriomis sunkiai gali susitvarkyti senolio šeima, o ką kalbėti apie vienišus žmones...

Tuomet tenka ieškoti pagalbos socialinės globos namuose, kurių savo valstybėje turime per 130. Dalis jų priklauso valstybei, kiti - įvairioms savivaldybėms, visuomeninėms ir religinėms organizacijoms, privatiems asmenims.

M. „Yra Jotainiai - kaimas senas/ Prie siauros upės Aptekos“, - rašo A. Ji kartu su M. Pasirodo, nemažai Jotainių gatvių pavadinta aplinkinių išnykusių ar baigiančių nykti kaimų vardais - štai Grigalių, Vainorių, Vakagalių, Griniūnų ir kitos.

1937 metais užpildytoje Žemės vardyno anketoje rašyta, kad prie Jotainių yra rudo vandens sklidina Rudokų bala. Netoliese duksojęs Čigonmiškis, kuriame, pasakojama, kadaise stovyklaudavę čigonai.

Buvo aplink Jotainius ir Birbytės pieva, Degėsių kemsynas, Cigelnijos duobės ir kt. Ir dabar pavadinimų įvairovė išlikusi.

M. Dviejų aukštų statinys sumūrytas iš įvairaus dydžio skaldytų akmenų ir panašus į senovinę tvirtovę. „Turim mes tvenkinį gražuolį, /Sala puikuojas vidury“… M.

Jotainiškiai turi ne tik himną - nemažai eilėraščių posmų kaimui parašyta. O prieš penkerius metus, švenčiant Jotainių vardo pirmojo paminėjimo 450-ąsias metines, svari knyga - kaimo metraštis - išleista.

Net kaimo pavadinimo kilmė knygoje išaiškinta. Pasakojama, kad labai labai seniai kaime gyveno žmonės, mylėję arklius ir mėgę jais jodinėti. Aplinkinių kaimų gyventojai juos vadindavę „jotais“.

Kaimo pavadinimą romantizuojantys kalbininkai kildina jį iš žodžio „jotis“, reiškiančio raitąją kariuomenę, raitininkus, kavaleriją. Šiemet gražiai atšvęsta jau 455 metų vietovės paminėjimo sukaktis. Jotainiai - vienas didžiausių Vadoklių seniūnijos kaimų.

žymės: #Globos

Panašus: