Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Socialinės globos namai - tai ne tik vieta, kur žmonės praleidžia savo gyvenimo laiką, bet ir bendruomenė, turinti savo istoriją bei tradicijas. Šiame straipsnyje panagrinėsime Jotainių ir Skemų socialinės globos namų kapų istoriją, taip pat aptarsime Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) veiklą ir tradicinę giedotojų šventę „Giesmių pynė - Marijai“, kuri yra svarbi šių namų gyvenimo dalis.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Veikla Panevėžyje

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) Panevėžio skyrių būtų galima pavadinti gerumo aviliu, kuriame it bitės pluša virš 600 savanorių. LRK Panevėžio skyriaus vadovė Reda Revotė pastebi, kad šiuo metu aktyviai veikia dvi programos - „Šilti apsilankymai“ ir Pirmosios pagalbos programa. Skyriaus vadovė pasakoja, jog miestiečiai savanoriai nemažai dėmesio skiria lankomų senjorų judėjimui - skatina juos judėti kartu lauke, daryti ryto mankštas.

„Kai kurios iniciatyvos ir LRK programos skyriuje dar tik startuoja, nes jas pristabdė pastarųjų metų krizės. Tačiau turime įvairių planų - tarp jų ir jaunimo programa, kuri bus orientuota į globalias problemas, tokias kaip klimato kaita ar psichologinė jaunų žmonių sveikata“, - teigia skyriaus vadovė. Šiomis programomis organizacijos veiklos nesibaigia.

Gavę pagalbos prašymą, Panevėžio savanoriai skuba padėti žmonėms, net jei tai tebūna maži darbai, pavyzdžiui, nukasti sniegą pas senolę ar nuvežti neįgalų žmogų į kapines. Būna atvejų, kai tenka bendradarbiauti ir su kitomis institucijomis. Skyriuje daug dėmesio skiriama bendravimui su vienišais, atstumtais žmonėmis.

Savanoriai lankosi tiek Jotainių socialinės globos namuose, tiek Panevėžio Šv. Juozapo globos namuose, kuriuose stiprina socialinį ir emocinį ryšį su gyventojais. Šiose įstaigose savanoriai organizuoja įvairius užsiėmimus: su seneliais kepa pyragus, skaito knygas, vaikšto lauke, padeda sportuoti bei atliepia kitus senjorų laisvalaikio poreikius.

Kaip pastebi R. Revotė, pagyvenusiems žmonėms trūksta bendravimo ir nors per pirmąjį savanorių pasilankymą jie bendrauja kukliau, vėliau tampa vis drąsesni: „Matome tų žmonių poreikį išsikalbėti - kartais pasiguosti galbūt prastėjančia sveikata, o kartais pasidžiaugti, kad nėra palikti vieni ir pamiršti. Todėl tikrai matome savanorystės prasmę šiuose namuose ir kiekvieną kartą iš globos namų išeiname pakylėti bei praturtinti dvasiškai."

Savanorių Pagalba Pataisos Namuose

Pernai vasarą LRK Panevėžio skyrius įgyvendino projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai“ Panevėžio moterų pataisos namuose. Projekto idėja - įstaigos mamų dalyvavimas pozityvios tėvystės mokymuose su psichologe Akvilija Kiburiene. Šių mokymų metu LRK savanorės organizavo užsiėmimus jų vaikams.

Anot R. Revotės, tokia savanorystės forma buvo pilna iššūkių: „Pataisos namuose apsilankiusios savanorės pasakojo, kad bausmę atliekančios moterys labai saugo savo vaikus ir sunkiai prisileidžia svetimus žmones. Kartais prireikdavo net 2-3 savaičių, kad moterys pasijaustų labiau užtikrintos ir imtų labiau pasitikėti kitais žmonėmis. Todėl ši savanorystė buvo daugiau nei tiesiog bendravimas su nuteistųjų vaikais.

Viso projekto metu savanorės pataisos namų moteris mokė socialumo, atsakomybės, skatino pasitikėti žmonėmis. R. Revotė priduria, kad šis laikas buvo labai prasmingas, todėl nuo lapkričio mėnesio kelios LRK Panevėžio skyriaus narės pradėjo lankytis „Vaiko ir motinos namuose" - vietoje, kur šiuo metu gyvena pataisos namų nuteistosios su mažamečiais vaikais.

„Mūsų tikslas yra savo pavyzdžiu parodyti, kad gyvenimas gali būti kitoks joms ir jų vaikams, o suklupus tikrai įmanoma atsikelti, tik svarbu priimti siūlomą pagalbą iš aplinkos. Savanorės stengiasi užmegzti su moterimis santykius, įgauti jų pasitikėjimą tam, kad pavyktų gilesni pokalbiai ir bendradarbiavimas", - pasakoja vadovė.

„Giesmių Pynė - Marijai“: Tradicija Skemų Socialinės Globos Namuose

Jau pavadinimas „Giesmių pynė - Marijai“ sufleruoja, kad ši unikali šventė skirta jungti: miestus, bendruomenes, institucijas, žmones. Pirmiausia - bendrai giesmei, maldai. O paskui ir pažinčiai, atvirumui, draugystei. Šiemet surengtas jau penktasis Lietuvos socialinės globos namų sakralinių giedotojų susibūrimas „Giesmių pynė - Marijai“ sukvietė net dešimties įstaigų giedotojus.

Tradicinės giedotojų šventės „Giesmių pynė - Marijai“ istorija neatsiejamai susieta su Skemų koplyčia. Tikėjimas - viena svarbiausių žmogaus teisių, jo orumo pagrindas. Skemų socialinės globos namai, bendradarbiaudami su Rokiškio dekanato dvasininkais - Obelių parapijos klebonu bei Aleksandravėlės ir Kriaunų parapijos administratoriumi kunigu Laimonu Nedvecku bei Rokiškio dekanato dekanu, Rokiškio šv. Čia ne tik reguliariai vyksta pamaldos, aukojamos šv. Mišios. Tačiau tam sukurta ir įspūdinga koplyčia.

Ji - viena gražiausių ir naujausių Aukštaitijos krašto koplyčių, kurioje bendros maldos jungia Skemų socialinės globos namų bei Skemų bendruomenės žmones. Ši koplyčia su unikalia varpine pašventinta prieš šešerius metus. Idėja sukurti sakralią erdvę kilo Skemų socialinės globos namų direktoriui Gintarui Girštautui. Tuometinis užimtumo specialistas, muzikantas Zenonas Žėkas subūrė Skemų socialinės globos namų sakralinių giesmių giedotojų grupę (dabar ji vadinasi ,,Lyra“).

Netrukus direktorius Gintaras Girštautas pasiūlė surengti giedojimo susibūrimą ir bendroms giesmėms pasikviesti ir kitų socialinių globos įstaigų kolektyvus. Idėja sulaukė atgarsio ir palaikymo. Kaip sakė šv. Augustinas, tas, kuris gieda, meldžiasi dvigubai. Giedojimas - ne tik neatsiejama bažnytinės liturgijos dalis, bet ir būdas telkti bendruomenę, skatinti jos įsiklausymą ir tarpusavio supratimą. Giedodamas žmogus privalo klausyti ir išgirsti savo artimą. Giesmė ugdo žmogų, skleidžia jo talentus.

Per šešerius metus nuo pirmosios „Giesmių pynės - Marijai“ iki šiemetinės (2020 m. sambūrio nebuvo dėl karantino), buvo matyti, ne tik kaip auga giedotojų būrys: šiemet giedoti atvyko 10 kolektyvų. Auga giedotojų giedojimo lygis, plečiasi repertuaras. Plečiasi ir pažinčių ratas, akiratis. „Giesmių pynė - Marijai“ jau du kartus džiugino Obelių šv. Onos parapijos tikinčiuosius, viešėjo Aleksandravėlės šv. Pranciškaus Serafiškojo bei Kriaunų Dievo apvaizdos bažnyčiose.

O šiemet, svetingai priimta Rokiškio dekanato dekano, Šv. „Giesmių pynė - Marijai“ darniai įsiliejo į liaudiškojo pamaldumo gegužinių ir birželinių pamaldų tradiciją. Kartu tai ir unikali proga susipažinti su įvairiausiais giedojimo stiliais. Trejus metus šventėje dalyvavo Kriaunų giesmių giedotojos, vadovaujamos Vitos Mičiulienės. Jos pristatė senovinių kantičkinių giesmių tradiciją.

Liaudiškojo giedojimo tradicijas išsaugojo Vilniaus Arkikatedros Liaudies giesmių ansamblis, Vilniaus folkloro ansamblis „Ūla“ bei Rokiškio folkloro ansamblis „Gastauta“. Taip pat prasminga patirtimi buvo išgirsti ir Dievo Apvaizdos seserų iš Utenos vienuolijos giedojimą, giesmę ir poeziją jungė dainininkės, gitaristės Vilijos Radvilės ir violončelininkės Kornelijos Petkutės duetas. Klasikinėmis giesmėmis džiugino solistės Asta Vajegienė ir Giedra Markevičienė. O šiemet giedoti susibūrime ir jį vainikavusiose šv.

Visų dalyvių bendros giesmės „Sveika, Marija, o motin Dievo“ vedimu susibūrimą pradėjo šeimininkai - Skemų socialinės globos namų giedotojų grupė „Lyra“, vadovaujama Žanos Kaladienės. Skambėjo ir jų vienų giedama, kaip pasakoja legenda, dar paties šv. Susibūrime skambėjo ir jaunųjų giedotojų balsai - Obelių socialinių paslaugų namų vaikų dienos centro auklėtiniai, vadovaujami Daivos Kundelienės, paruošė giesmę „Prie tavo širdies“.

Svečiai iš Marijampolės, specialiųjų globos namų „Pušynas“ sugiedojo giesmę „Sveika, o Marija, malonės pilna“. Trečiąjį kartą susibūrime dalyvavusi Linkuvos namų giedotojų grupė atliko giesmę „Malda Marijai“. Šv. Mišias aukojo Rokiškio dekanato dekanas ir Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas E. Novikas bei Obelių parapijos klebonas, Kriaunų ir Aleksandravėlės parapijų administratorius L. Nedveckas. Šv.

Šventėje šiemet buvo ir naujovė - rankdarbių mugė. Panevėžio jaunuoliu dienos centro projektas „Solidarumo kava“ virė ne tik gardžią kavą originaliame vežimėlyje, bet ir siūlė keramikos dirbinių, rankomis kurtų papuošalų. Rokiškio turizmo ir verslo centro komanda - įvairiausių Rokiškio atributika papuoštų prekių: nuo šokoladų, tušinukų iki megztinių. Rokiškio psichiatrijos ligoninės užimtumo specialistai atvežė įvairiausių keramikos, vaško, veltinių dirbinių.

Didžiausias stalas, žinoma, buvo šventės šeimininkų - jame ir megztos kojinės, ir originalios pintos dėžutės, vaistažolės, naminiai muilai, rankomis nerti kilimėliai, virbalais megztos staltiesėlės.

žymės: #Globos

Panašus: