Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanai su vadovybe (ne vėliau kaip 1951 m.). Pirmoje eilėje iš kairės: antras - Anzelmas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas, trečias - Kostas Baliukevičius-Rainys.
Antroje eilėje iš kairės: pirmas - Antanas Pužas-Gintaras, antras - Viktoras Vitkauskas-Saidokas, trečias - Sergijus Staniškis-Litas, ketvirtas - Feliksas Žindžius-Tigras, penktas - neatpažintas partizanas.
1950 m. birželio 22-23 d. Vilkaviškio r. (dabar - Vilkaviškio r. sav.) Žiūrių ir Gudelių k. apylinkėse, pelkėtoje vietoje netoli Žiūrių ežero, MGB vidaus kariuomenės 353-iojo šaulių pulko kareiviai kartu su stribais vykdė karinę čekistų operaciją, kurioje dalyvavo 67 šaulių pulko kareiviai ir 4 karininkai, 30 stribų ir 7 operatyviniai darbuotojai.
Partizanams nukovus MGB vidaus kariuomenės seržantą ir eilinį, birželio 23 d. naktį į pagalbą buvo atsiųsti dar 33 šaulių pulko kareiviai.
1912 m. liepos 12 dieną Balkūnuose, Kalvarijos apskr. (dabar - Alytaus r.) gimė Zigmas Neciunskas. Kunigas, Dzūkijos partizanų rėmėjas ir globėjas.
Dėl šeimos nepriteklių būsimas kunigas dar mažas buvo atiduotas auginti bevaikiam dėdei, gyvenusiam Alytaus r. Rumbonių kaime.
Čia Z. Neciunskas baigė pradinę mokyklą, Alytuje - gimnaziją, po kurios Z. Neciunskas pasirinko dvasininko studijas.
Į kunigus buvo įšventintas 1939-ųjų vasarą, paskirtas vikaru, o nuo 1944 m. Bažnyčia Nedzingėje, mažame Dzūkijos miestelyje, kuriame jis klebonavo antrosios sovietinės okupacijos metais, tapo šio krašto partizanų ryšių, informacijos, paramos centru.
Čia rasdavo užuovėją ir patarimą paprastas kaimo žmogus, čia galėjo pasislėpti partizanai, čia slaptiems pasitarimams susirinkdavo Dzūkijos partizanų vadai, čia, esant mirtinam pavojui, virė nepaprastas, aktyvus gyvenimas, kurio esmė - laisvės ir nepriklausomybės Lietuvai siekis.
Partizanai kunigui Zigmui Neciunskui buvo davę savotišką slapyvardį - „Elytė“.
Moteriškas vardas, okupantui bandant jį iššifruoti, turėjo nukreipti priešo dėmesį ieškoti moters.
Tai ne kartą pasiteisino.
Kunigas, turintis tokį autoritetą, gebantis prie savęs pritraukti daugybę žmonių, MGB buvo ypatingai stebimas.
Nedzingės klebonas ne kartą sulaukė okupantų valdžios vizitų.
Jų metu būdavo bandoma įvairiais būdais prikalbinti kunigą bendradarbiauti su MGB.
1946 m. MGB Alytaus apskr. skyriaus darbuotojai kunigą suėmė.
1947 m. Lietuvos SSR MVD kariuomenės karinis tribunolas Z. Neciunską nuteisė dešimčiai metų lagerio.
Ši bausmė buvo skirta už bendradarbiavimą su Dainavos krašto partizanais Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, Adolfu Ramanausku-Vanagu ir kt.
Iki tremties Z. Neciunskas ėjo Dainavos partizanų apygardos kapeliono pareigas, platino laikraščius „Laisvės varpas“, „Už tėvų žemę“, įvairius dokumentus.
1953 m. Povilas Morkūnas gimė 1914 m. Raseinių aps. Šiluvos vlsč. Zbaro k. ūkininkų šeimoje.
Baigė Šiluvos pradinę, vėliau - Raseinių žemės ūkio mokyklas.
Nuo pirmųjų sovietinės okupacijos dienų P. Morkūnas aktyviai įsitraukė į pasipriešinimo kovą, dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, Lietuvos laisvės armijos veikloje.
Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje iš legalaus gyvenimo pasitraukė, partizanavo gerai pažįstamose Ariogalos, Betygalos ir Šiluvos apylinkėse, vadovavo Žebenkšties (Šerno, Savanorio) rinktinės kuopai.
1946 m. Dainavos apygardos partizanai Mykolas Babrauskas-Vaišvilkas ir Lionginas Baliukevičius-Dzūkas.
1949 m. Mykolas Babrauskas - vienas iš reikšmingiausių ir paslaptingiausių pokario laisvės kovotojų Dainavos partizanų apygardoje.
Reikšmingas kovotojas, nes nepraėjus nei pusmečiui po M. Babrausko-Audrūno, Vaišvilko įsitraukimo į partizanų gretas, jis tuometinio Pietų Lietuvos srities vado Adolfo Ramanausko-Vanago buvo „pažymėtas“ aukštu partizanų apdovanojimu - III laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
Taip pat jo reikšmingumą galime įvertinti skaitydami kito jo bendražygio - Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio eilutes.
O paslaptingas todėl, kad per visą 23-ejų metų atgautos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį neatsirado nei vienas straipsnis, nušviečiantis šio kovotojo sudėtingą gyvenimo ir kovos už laisvę kelią.
Šią spragą stengiamės užpildyti, pateikdami straipsnį, sudarytą iš M. Babrausko klasės draugų, kolegų, mokinių prisiminimų, L.
Partizanų susitikimas Kušlių miške 1947 m. Pirmoje eilėje: Juozas Paškonis-Ąžuolas, neatpažintas, Antanas Kazakevičius, Pranas Kemeklis-Tėvas, neatpažintas, Ignas Klibas-Tėvukas, Balys Kazlauskas-Bijūnas.
Antroje eilėje: Julius Sirutis-Eimutis, Petras Miškinis-Šarūnas, Jurgis Gudas, neatpažintas, Balys Žukauskas-Žaibas, neatpažintas.
Trečioje eilėje: Leonas Dubinskas, Matas Paškonis-Don Kichotas, Stasys Gimbutis-Rūkas, Vladas Karosas-Vilkas, Albertas Nakutis-Viesulas, Vytautas Velėniškis, Jurgis Čižius-Tigras, Pranas Urbonavičius-Dėdė, neatpažintas, Juozas Kemeklis-Rokas-Rimtutis, neatpažintas, Vytautas Baltrūnas.
Algimanto apygardos Margio rinktinės partizanai. Iš kairės: Pranas Runas-Daugirdas, Tauro apygardos adjutantas, ir Aleksandras Grybinas-Faustas, Tauro apygardos vadas.
Pranas Runas, slap. Šarūnas, Gintaras, Algirdas, Daugirdas, gimė 1916 m. rugsėjo 17 d. Bundzų k., Plokščių vls., Šakių apskr., ūkininkų Viktorijos ir Prano Runų šeimoje.
Vyriausia sesuo Marytė, baigusi mokslus, mokytojavo Raseiniuose, tačiau 1942 m. mirė džiova.
1926 m., iš paskutinės Šakių „Žiburio“ gimnazijos klasės įstojo į P. Plechavičiaus karininkų mokyklą Marijampolėje.
Vokiečiams mokyklą likvidavus, pavyko sveikam sugrįžti į namus.
Seserys: Birutė, gim. 1923 m., nuo 1945 m. gyveno, mokėsi ir dirbo Kaune, Irena, gim.
Pranas, baigęs Lietuvos kariuomenėje mokomąją kuopą, tarnavo Seredžiuje, 1939 m. rudenį demobilizavosi turėdamas viršilos laipsnį.
Nuo 1939 m. 1943-1944 m. 1944-1945 m. žiemą Pranas kartu su tėvu ir broliu Vytautu rengė posėdžius-pasitarimus, kuriuose dalyvaudavo kpt. Jurgis Valtys ir kiti.
1945 m. kovo-balandžio mėn. Pranas kartu su Lietuvos kariuomenės kpt.
1945 m. rugpjūčio 29 d.
1945 m. rugsėjo 12 d.
Nuo 1945 m, spalio 7 d., žuvus vadui kpt. Jurgiui Vaičiui, likęs gyvas Pranas subūrė išsisklaidžiusius kovotojus, pakeitė LLA „Vanagai“ pavadinimą į „Dr.
1946 m, lapkričio 22 d. suimta sesuo Birutė, slp.
Birželio 12 d. Iš kairės stovi: Aleksas Velanis-Tigras (1905-?), Jonas Kadžionis-Bėda (g.
BERNATONIS Jonas, Petro-Melagis, gim. 1915 m. Šikšnalaukio k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio vadas.
Žuvo 1949 m.
Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R.
DAILIDĖNAS Simonas, Jurgio-Miesčionis, Vėtyklė, Meška, gim. 1917 m. Girelės k., Traupio vls., ūkininkų šeimoje.
Algimanto apygardos Butageidžio kuopos, vėliau Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas, Kosciuškos būrio vadas.
Žuvo 1949 m.
Skaityti daugiau: Birželio 12 d.
Zigmas Drunga-Šernas, Mykolas Jonas gimė 1904 m. sausio 2 d. Utenos aps. Buvo vyriausias iš šešių vaikų.
Mokydamasis gimnazijoje priklausė pavasarininkų, skautų, ateitininkų ir Lietuvos šaulių sąjungos organizacijoms.
Baigė Kauno karo mokyklą ir lakūnų kursus.
Gavęs kapitono laipsnį, tapo karo lakūnu, žvalgu.
Apie 1936 m. vedė mokytoją Bronę Matiekaitytę, augino sūnų ir dukrą.
Lietuvos šaulių sąjungos narys, veiklus ir tikintis, rašė eilėraščius.
Paskutiniais nepriklausomybės metais aviacijos majoras Z. Drunga buvo Karo aviacijos štabo II (Žvalgybos) skyriaus viršininku.
Okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 2 d.
Vokiečių okupacijos metais dirbo sandėlininku, vėliau - Kauno priešgaisrinėje apsaugoje skyriaus viršininku.
Jau tuo metu pradėjo nelegalią veiklą - spausdino pogrindinį laikraštį „Baltija“, dirbo Lietuvių fronto Kauno apygardos štabe.
1944 m., praėjus frontui, Z. Drunga kurį laiką dirbo Kauno gaisrinės viršininku.
Jausdamas, kad gali būti suimtas, ėmė slapstytis.
Buvo sulaikytas Šilavoto miestelio stribų, bet po kelių parų pabėgo.
1945 m. birželio mėn. Z. Drunga tapo Tauro apygardos partizanu, štabo nariu.
1945 m. spalio 22 d., suėmus Leoną Taunį-Kovą, pradėjo eiti apygardos vado pareigas.
1946 m. balandžio mėn. susitiko su Dzūkijos partizanų vadais.
Kartu su jais nutarė sujungti Dzūkijos partizanų („A“, vėliau - Dainavos) ir Tauro apygardas į didesnį vienetą - Pietų Lietuvos partizanų sritį.
Z. Drunga tapo šios srities vado pavaduotoju.
Ieškodamas ryšių su kitomis apygardomis, 1946 m. gegužės 28 d. susitiko su Aukštaitijos partizanų įgaliotiniu Juozu Markuliu, kuris iš tikrųjų buvo MGB agentas.
1949 m. birželio 11 d. Tauragės apskrityje Eržvilko valsčiuje Smaidrių kaime karinės-čekistinės operacijos metu žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) srities partizanų štabo žvalgybos skyriaus viršininkas, 1949 m. vasario 16-osios Partizanų Deklaracijos signataras kpt.
Vytautas Gužas-Kardas, eidamas Jūros srities štabo viršininko pareigas, dalyvavo 1949 metų partizanų vadų suvažiavime, kuriame buvo pasirašyta garsioji Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos Deklaracija, atkūrus Nepriklausomybę įsigaliojusi kaip Lietuvos Respublikos įstatymas.
Į šias pareigas kpt. V.Gužas buvo paskirtas 1948 m.
Nelengvas buvo V.Gužo partizaninis kelias.
Tik žuvus pirmajam Kęstučio apygardos vadui Juozui Kasperavičiui-Visvydui, skaudi netektis ištiko ir apygardos štabo apsaugos būrį, kuriam tuo metu vadovavo V.Gužas-Mindaugas.
1947 m. balandžio 6 d., per Didįjį penktadienį, Šimkaičių valsčiaus Paparčių kaime apsupime žuvo net vienuolika šio būrio partizanų.
V.Gužas, kilęs iš Aukštaitijos, buvęs buhalteris ir Vietinės rinktinės savanoris, labai skaudžiai išgyveno jo būrį ištikusią nelaimę.
Norėjo net nusišauti, nes jautė kaltę, kad liko gyvas.
Birželio 8 d. Iš kairės: Antanas Jonikas-Rolandas, Česlovas Remeikis-Plienas, neatpažintas, Vladas Pečkauskas-Gegužiukas, neatpažintas, Albertas Norkus-Linksmutis ir Leonas Laurinskas-Liūtas.
Remeikis Česlovas-Plienas gimė 1929 m. Tauragės apskrities Eržvilko valsčiaus Varlaukio kaime.
Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Batakių būrio partizanas.
Žuvo 1948 m. birželio 8 d.
Lydžio (Butageidžio) rinktinės partizanai. [L. Skaityti daugiau: Birželio 8 d.
Aleksas Miliulis gimė 1923 m. Tauragės aps. Lietuvos Respublikos kariuomenės kapitonas.
Anglų kalbos mokytojas.
Dirbo Tauragės aps. Žygaičių vls.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai 1945 m. pradžioje subūrė pirmuosius partizanus Žygaičių apylinkėse.
1946 m. birželio mėn. paskirtas Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3 iosios kuopos vado pavaduotoju, po trijų mėnesių - kuopos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku, 1948 m. liepos mėn.
Einant šias pareigas A. Miliuliui pavyko Tauragėje įsteigti pogrindinę organizaciją „Raketa“, tarp kurios narių buvo ir sovietinių represinių struktūrų darbuotojų.
1949 m. balandžio mėn. Naujoji Kęstučio apygardos vadovybė toliau tobulino organizacinę struktūrą - buvo panaikintas nepasiteisinęs organizacinis sektorius (OS) ir vie toj jo sukurta kur kas efektyvesnė „trejetukų slapukų“ sistema.
Į šiaurės rytus nuo Tauragės bent keliolika kilometrų tęsiasi gūdo kieglių miškai.
Kraštas ties Ridikiške ir besunykstančia Kaziške vadinamas Kaziškės kaimo vardu.
Būtent čia, tiesiog Tauragės pašonėje, 1949 m. įsikūrė Kęstučio apygardos štabas, kuriam vadovavo A.
Birželio 7 d. Maironio rinktinės partizanai. Iš kairės: Leonas Caporka-Žirgūnas, Adolfas Žiogas-Dildė, neatpažintas, Albertas Sauka-Rimtuolis, neatpažintas.
Žiogas Adolfas-Dildė gimė 1921 m. Šiaulių apskrities Šiaulėnų valsčiaus Gelažių kaime.
Partizanas nuo 1944 m.
Priklausė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinei - partizanavo P. Morkūno-Drako, vėliau L. Caporkaus-Zirgūno, dar vėliau J. Šukio-Liutauro vadovaujamame būryje.
1950 m. gegužę buvo apnuodytas specialiu preparatu ir suimtas.
Kankintas, bandytas užverbuoti agentu smogiku.
Karo tribunolo nuteistas mirties bausme ir 1951 m. birželio 7 d.
Skaityti daugiau: Birželio 7 d.
J. Stravinskas gimė 1914 m. kovo 20 d. Suvalkų gub. Marijampolės aps. Klebiškio vls. Mieldažiškių kaime Baltramiejaus Stavinsko ir Antaninos Radušytės - Stravinskienės šeimoje.
Baigęs Prienų „Žiburio“ gimnaziją Juozas mokėsi Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Fizikos - matematikos fakultete, bet po kurio laiko nutraukė studijas ir ptradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
1937 m. jis baigė Kauno karo mokyklos aspirantūrą ir gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį.
Išėjęs į atsargą jis baigė studijas universitete.
1939 - 1940 m. J.
Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui, vokiečių okupacijos metu J. Stravinskui pavyko išvengti mobilizacijos į vokiečių kariuomenę.
Švietimo reikalų inspektoriaus Juozo Eidukevičiaus pakviestas jis pradėjo mokytojauti Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, kurioje ir pats neseniai mokėsi.
Kuomet Lietuvą antrą kartą užplūdo Raudonoji armija ir prasidėjo okupacija, okupantų represinės struktūros nepaliko ramybėje ir J. Stravinsko.
1945 m. pavasarį, netrukus po Verbų sekmadienio, jį iškvietę Prienų valsčiaus NKVD poskyrio darbuotojai ir vertė pasirašyti, kad jis seks savo bendradarbius bei moksleivius ir duomenis pateiks okupantų saugumo tarnyboms.
Prigrąsinę ir liepę gerai pagalvoti, jie išleido Juozą kelioms valandoms pagalvoti ir vėl ateiti pas juos.
Tapti išdaviku J. Stravinskui neleido sąžinė, todėl pasirinkimo nebuvo.
Jis atsisveikino su žmona ir dukrele Laimute ir išėjo pas laisvės kovotojus, kurie bazavosi Prienų šile.
Čia jis susitiko su Geležinio Vilko pulko kovotojais, buvusiais Prienų „Žiburio“ gimnazijos auklėtiniais: Jonu Gelčiu-Perkūnu, Kazimieru Jočiu-Šatu, Vincu Senavaičiu-Žaliavelniu, Kaziu Urbonavičiumi-Žaibu ir Algirdu Varkala-Žaliuku, kurie veikė rytinės Suvalkijos miškuose.
Birželio 1-3 d. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai Sušlaukio miške. 1950 m. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: pirmas - Valerijonas Paulauskas-Margis, trečias - Juozas Paulauskas-Bočius, ketvirtas - Antanas Baužys-Vingėla.
Antroje eilėje priklaupę iš kairės: pirmas - Justinas Rimkus-Ąžuolas, antras - Vytautas Aloyzas Zeleckis-Vaivoras, trečia - Leonora Viluckaitė-Širšynė, ketvirtas - Kazimieras Martinkus-Saga, penktas - Vincas Drąsutis-Pilėnas.
1950 m. birželio 3 d. Kretingos aps. Darbėnų vls. Nausėdų apylinkių miške (dabar - Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją.
Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Darbėnų miestelį.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2010, p. Skaityti daugiau: Birželio 1-3 d.
Gegužės 30-31 d. Vaclovas Dereškevičius-Vanagas iš Krūvelių k., Jonas Kvedaras-Povas iš Ėgliniškių k., Vytautas Oleka-Žvalgas iš Girnupių k.
Švito trumpos gegužės 31-os nakties rytas.
Į Beržovinės kaimo Gruzinsko sodybą nuo Antanavo pusės atėjo keturi Žalgirio rinktinės Vyčio kuopos Girininko būrio partizanai.
Pavargę vyrai, nepalikę sargybos, netrukus sumigo.
Apylinkėje pasalavę Pilviškiuose dislokuotos 6040 rezervinės užkardos enkave... „Man iki šiol dėl to juokinga, nes kai manęs paklausdavo, kuo aš noriu būti užaugusi, atsakydavau - dainininke, manekene, šokėja ir aktore.
Bet aš net nežinau, kodėl manekene, gal meksikietiškuose serialuose jas matydavau.
Ant scenos daugiausiai būdavau arba su vaidinimais, arba su šokiais, arba su dainavimu.
Dainavau vaikų pop grupėje „Tirlis“.
Mano balsas žemas nuo pat mažumės buvo.
Aš visada būdavau varna, lapė, meška arba ragana.
Kartu su D. Kundrotaite svečiavosi ir dar vienas pagrindinis serialo „Rimti reikalai“ aktorius, Josifas Baliukevičius, kuris jame atlieka pagrindinį Hardo vaidmenį.
„Gerai pagalvojus apie tą „nemėgstu viešumos“, tai mokykloje vieną kartą mane privertė sudalyvauti skaitovų konkurse.
Man buvo gal 15 metų ir klasikinė literatūra ir mokslai tikrai nebuvo pagrindinis dalykas, kuris rūpėjo.
Priėjo prie manęs lietuvių kalbos mokytoja ir sako, Baliukevičiau, aš noriu, kad tu sudalyvautum konkurse ir paskaitytum eiles.
Bet tuomet man buvo pažadėti keli dešimtukai, kurie mane apsaugos nuo pataisų už pamokų praleidimus.
Viskas baigėsi taip, kad laimėjau konkursą mokykloje, o vėliau laimėjau antrą vietą Vilniuje.
Iš pradžių tai buvo šiek tiek šantažo forma, bet tada supratau, kad scena man patinka“, - prisiminimais dalinosi J.
Akivaizdu, kad kuo daugiau šmėžuoji televizijos ekranuose, tuo daugiau žmonių pradeda domėtis tavo asmeniniu gyvenimu.
O jeigu kriminaliniame seriale įkūniji pagrindinius personažus, gauni ne tik liaupsių, bet ir priekaištų dėl savo vaidmens.
Aktoriai J. Baliukevič ir D. „Gaunu necenzūrinių žinučių, visokiais žodžiais mane vadina, kad seriale išdaviau Hardą.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Neįtikėtinas Kūdikio Svorio Prieaugis Per Dieną: Tėvams Būtina Žinoti Faktus!
- Čiobiškio Vaikų Darželis: Tikri Atsiliepimai ir Išsamiausia Apžvalga