Ramiame Žemaitijos kampelyje, tarp Skaudvilės ir Šilalės, girių ir kalvų apsuptyje nuo senų senovės rymo nedidukas, bet didelės istorijos kaimas - Vytogala. Kaime išaugo daug gabių asmenybių - karininkų, karo lakūnų, kunigų, mokytojų ir kitų sričių specialistų. Tačiau, neabejotinai, garsiausias jų - jau legenda tapęs Stanislovas Girskis arba tiesiog Stasys Girėnas.
Nei apie vieną Lietuvos herojų ar karžygį nėra tiek prirašyta kiek apie Steponą Darių ir Stasį Girėną. Knygose, spaudoje ir internete prirašyta išties daug, tačiau pabandžius paieškoti bent kažko daugiau, išsamiau - dažną sykį nelabai ką ir rasite, nes dauguma tekstų tiesiog perrašomi vieni nuo kitų, o neretai nesibodima perrašyti ir su labai grubiomis klaidomis, kaip kad lakūnų gimimo datos ir pnš.
Tai nėra Stasio Girėno biografija, čia, tiek kiek leido šiuo metu man prieinami šaltiniai, pabandžiau apžvelgti tik S.Girėno artimiausius gimines iš tėvo ir motinos pusės. Kad parašyti išsamią šio lakūno gyvenimo istoriją dar reikia nuveikti didelius darbus - nelabai aiški vaikystė, neaišku kur ėjo pradinį mokslą, menkai tyrinėtas ir gyvenimas nuo 1910 m. gegužės 3 d., kuomet su broliu Petru Girskiu pasiekė Amerikos krantus - iki pat tragiškos žūties su Lituanica 1933 m. liepos 17 d.
Vytogaloje Girskių pavardė jau išnykusi, bet dar prieš gerą šimtmetį ten buvo bent penkios Girskių šeimos, kurios, tikėtina, visos susipynusios giminystės ryšiais. Atsiradus galimybei pasiekti visas tų apylinkių bažnytines knygas - bus labai įdomu išpinti tą, kol kas mažai narpliotą Girskių mazgą. Neabejotinai, tuomet pasipildys ir šis straipsnis, na, o šiandien kviečiu paskaityti tai ką pavyko surinkti ir išnarplioti iš tos medžiagos, ir tomis priemonėmis kurios man yra prieinamos šiuo metu.
Šis darbas susideda iš dviejų dalių : pirmoji - tekstas, kuriame sudėta žinoma informacija apie asmenis ir svarbiausias jų gyvenimo datas ir antroji - dokumentai ir fotografijos. Įdomių atradimų! Liksiu dėkingas už bet kokias pastabas, pataisymus, komentarus ar papildomą informaciją.
Painiava dėl Gimimo Datos
Čikagos Marquette parke nuo 1935 m. stovi ištaigingas, ypatingai gražaus art deco stiliaus lietuvių kilmės architekto Charles Bruno Koncevičiaus (1909-2000) suprojektuotas paminklas Atlanto nugalėtojams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Paminklo bronzinėje dalyje, nukaldintoje ispanų kilmės skulptoriaus Raoul J. Josset (1899-1957) įrašytos ir lakūnų gimimo datos. Painiava ir klaidos prasidėjo dar Stasio Girėno, tuomet Stanley Girch amerikoniškuose natūralizacijos, kariuomenės ir visokiuose kitokiuose dokumentuose, kuriuose nurodoma jo gimimo data - 1894 m. spalio 15 d. Klaidinga gimimo data, svyruojanti su kelių metų paklaida, nusitęsė ir iki Jono Balčiūno ar Nijolės Dariūtės - Maštarienės knygų laikų, ir kad ir kaip būtų liūdna ir apmaudu - kartais tęsiasi net ir šiandien.
O Upynos krikšto registracijos knygoje 1893 m. įraše Nr. 100 randame tokį įrašą:
Tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt trečių metų spalio septintą dieną Upynos R.K. Filijos vietinis kunigas Vincentas Kaušas pakrikštijo visomis Sakramento apeigomis kūdikį vardu Stanislovas, gimusį š.m. spalio ketvirtą dieną Vytogalos kaime.
Tėvai: Juozapas Girskis ir Marcijona Martinkaitė, gyvenantys teisėtoje moterystėje, prisirašę prie Kaltinėnų valsčiaus. Tad nėra nei mažiausios diskusijos, kad Stasio Girėno gimimo data gali būti kitokia nei 1893 m. spalio 4 d. Tiesa, ši data užrašyta pagal Julijaus kalendorių (senuoju stiliumi), o pagal Grigaliaus kalendorių (naujuoju stiliumi) tektų pridėti 12 dienų. Nebus didelė klaida jei gimimo data bus nurodyta 1893 m.
Gyvenimas Amerikoje
Padedant ankščiau į Ameriką išvykusiai pusseserei Agnietei Gilienei 1910 m. gegužę su broliu Petru Girskiu pasiekė Ameriką. Trejetą metų mokėsi pradžios mokykloje, vėliau ėmėsi uždarbiauti spaudos platintoju, po kurio laiko dirbti spaustuvėje. 1917 m. natūralizavosi, pasivadino Stanley Girch. 1917-1919 m. laikotarpyje 17 mėnesių tarnavo savanoriu Teksaso pietuose dislokuotos 136-osios eskadrilės mechaniku. Grįžus iš tarnybos ėmėsi taksi verslo. Su bendrais įkūrė kompaniją Hub Cab Co. 1927 m. kovo 8 d. išskrido savarankiškai. Neilgai trukus jau vykdė ir komercinius skrydžius.
Čikagos gyventojų surašymo duomenimis 1920 m. gyveno pas A.Gilienę, 1930 m. pas brolį Petrą Girskį. Knygose rašoma, kad kažkuriuo metu gyveno ir pas pusseserę Sofiją Mikolaitienę. Apie 1927 m. sutiko Steponą Darių, o 1932 m. galutinai sutarė skristi per Atlantą. Ir tuomet prasidėjo kita istorija. Stasys Girėnas žuvo dab. Lenkijoje 1933 m. liepos 17 d.
Šeima ir Giminės
Tėvas: Juozapas Girskis gimęs 1843 m. gegužės 11 d. - miręs 1904 m. liepos 23 d. Motina: Marcijona Martinkutė gimusi 1850 m. - mirusi 1909 m. kovo 14 d. Seneliai: tėvo pusės : Andriejus Girskis ir Marijona Žibkutė, motinos pusės: Ignacas Martinkus (g. apie 1810 m. - m.
Stasio Girėno tėvai susituokė 1872 m. spalio 17 d. Stanislovas Girskis - jauniausias iš 16 Juozapo ir Marcijonos Girskių vaikų. Tas skaičius - per šimtus, gal ir tūkstančius publikacijų keliauja nuo pat 1935 m., kuomet išleista P.Jurgėlos knyga „Sparnuoti lietuviai. Darius ir Girėnas“.
Tačiau, nei vienam Stasio Girėno gyvenimo istorijos tyrinėtojui nepavyko tų vaikų rasti ir suskaičiuoti. Nepavyko ir man. Bažnytinėse knygose randama tik 10 vaikų, o kitų nei gimimai, nei mirtys neužfiksuotos.
- Barbora g. 1874 m. kovo 16 d., m. 1932 m. balandžio 10 d. (58 m. amžiaus)
- Ona g. 1876 m. vasario 18 d. , m. 1876 vasario 25 d. (1 sav. amžiaus)
- Jonas g. 1877 m. gegužės 16 d., m. 1936 m. gegužės 1 d. (59 m. amžiaus)
- Janina g. 1879 m., m. 1885 m. vasario 1 d. (6 m. amžiaus)
- Ona (2-oji) g. 1881 m. kovo 3 d., m. 1882 m. liepos 17 d. (1,5 metų amžiaus)
- Juzefa g. 1883 m. spalio mėn., m. 1884 m. balandžio 5 d. (6 mėn. amžiaus)
- Domas g. 1885 m. spalio 20 d., m. 1887 m. lapkričio 2 d. (2 m. amžiaus)
- Kazimieras g. 1887 m. rugsėjo 6 d., m. 1888 m. balandžio 1 d. (7 mėn. amžiaus)
- Petras g. 1890 m. balandžio 16 d., m. 1960 m. birželio 11 d. (60 m. amžiaus)
- Stanislovas 1893 m. spalio 4 d., m. 1933 m. liepos 17 d. (39 m.
Iš šio būrio vaikų užaugo vos 4. Tai Barbora, Jonas, Petras ir Stanislovas.
Barboros Girskytės Šeima
Vyriausioji Girskių dukra Barbora ištekėjo eidama 18-us metus (apie 1892 m.) už 40-mečio ūkininko Kazimiero Keterio, iš už keleto kilometrų nuo Vytogalos netoliese buvusio Gudirvių kaimo. K.Keterius buvo gana pasiturintis ūkininkas, turėjo vėjo malūną, kurį laiką ėjo Raseinių apskrities teismo tarėjo pareigas. Dar bent trys vaikai buvo mirę ankščiau, tai Antanas g. apie 1899 m. - miręs 1,5 metų amžiaus 1901 m. spalio 29 d., Agnietė g. apie 1911 - mirusi nuo skarlatinos 1918 m. sausio 2 d. (7 m. amžiaus) ir Jonas g. 1896 m. - m. 1918 m. lapkričio 26 d. nuo plaučių uždegimo.
Juozapas Keterius - g. 1908 m. gruodžio 15 d. - m. 1978 m. gruodžio 15 d. Buvo vedęs Juzefą Rimkutę (g.1914 m. sausio 2 d. - m. 2002 m. gegužės 2 d.) iš Tūjainių. Susilaukė keturių vaikų: Petro, Stanislavos, Stefanijos ir Bronislavos.
Joana Keterytė g. 1897 m. - m. 1969 m. vasario 16 d. , ištekėjusi už Jono Rimkaus g. 1906 m. Turėjo dukrą Danutę, o Joanos Keterytės Rimkienės anūkė, Danutės dukra Lina Gudeliūnienė dabar yra S.
Barbora Keterytė g. 1903 m. gruodžio 7 d. 1933 m. balandžio 17 d. Upynos bažnyčioje ištekėjo už Kazimiero Čėsnos g. 1910 m. iš Kaltinėnų parapijos. Po santuokos gyveno Kaltinėnuose, susilaukė 6 vaikų: Jonas, Antanas, Petras, Zuzana, Natalija, Jadvyga. Vėliau išsiskyrė ir su vaikais gyveno Dauparuose, Klaipėdos raj.
Marijona Keterytė g. 1905 m. sausio 16 d. 1928 m. sausio 31 d. Upynos bažnyčioje ištekėjo už Juozapo Jankausko g. 1906 m. iš Kalniškių kaimo, Skaudvilės parapijos. Po santuokos apsigyveno S.Girėno gimtojoje sodyboje Vytogaloje, o grįžęs iš Amerikos S.Girėno brolis Petras nupirko šeimai ūkelį Kalniškiuose. Šeimoje gimė dukros Klementina, Salomėja, sūnūs Vaclovas ir Aloyzas. Dar bent du vaikai mirė visai maži.
Ona Keterytė g. 1906 m. gruodžio 12 d. 1935 m. birželio 5 d. Upynos bažnyčioje ištekėjo už Mateušo Vaištaro g. 1898 m. iš Būtenių kaimo, Adakavo parapijos. Kurį laiką gyveno Būteniuose, o visą likusį gyvenimą Skaudvilėje. Visi vaikai mirė maži.
Julijona Keterytė - nepavyko nustatyti nei gimimo, nei mirties datų. Žinoma jog gyveno pas brolį Juozapą, ištekėjusi nebuvo.
Viktorija Keterytė g. 1914 m. vasario 16 d. - m. 1994 m. kovo 8 d. Ištekėjusi nebuvo, po motinos mirties 1932 m. gyveno pas brolį Juozapą, o nuo 1946 m. pas S.Girėno brolį, jos dėdę Petrą Girskį. Vyresniosios kartos atstovai dar gali ją prisiminti iš S.Girėno muziejaus - tėviškės. Ji vesdavo ekskursijas, priimdavo pavienius lankytojus.
Jono Girskio Gyvenimas
Stasio Girėno brolis Jonas Girskis 1900 m. kovo mėn. emigravo į Ameriką. 1910 m. Čikagos gyventojų surašymo duomenimis gyveno pas Juozapą ir Barborą Stulgas. Dirbo įvairiuose fabrikuose. Šeimos nesukūrė. Mirė 1936 m. gegužės 1 d. Čikagoje, palaidotas Šv.
Petro Girskio Likimas
Stasio Girėno brolis Petras Girskis po tėvų mirties, giminaitei Agnietei Girskytei - Gilienei atsiuntus bilietus, kartu su jaunėliu broliu Stanislovu 1910 m. balandžio 21 d. iš Bremeno uosto Vokietijoje išplaukė į Ameriką, o Filadelfijos uostą, Pensilvanijos valstijoje pasiekė 1910 m. gegužės 3 d. Dar po poros dienų pasiekė ir Čikagą. 1927 m. natūralizavosi. Amerikoje vertėsi dailidės amatu, į Lietuvą pasitikti Lituanica parskrendančio brolio grįžo 1933 m. liepą. Išplaukęs iš Niujorko, Anglijos Southampton uoste buvo 1933 m. liepos 8 d., o kol grįžo į Vytogalą veikiausiai buvo vos kelios dienos iki lemtingosios liepos 17 d.
Po tragiškos brolio S.Girėno žūties liko Lietuvoje. Netruko atgaivinti buvusią tėvų sodybą Vytogaloje, pastatė naują namą, klėtį (kurioje dabar S.Girėno muziejus ). Karo metais ir pokariu daug prisikentėjo, du metus slapstėsi, sovietai nacionalizavo ūkį, tačiau Petras į kolūkį dirbti nėjo. Šeimos nesukūrė. Gyveno iki mirties sykiu su dukterėčia Joana Rimkiene ir jos šeima ir dukterėčia Viktorija Keteryte. Mirė 1960 m. birželio 14 d.
Juozapo Girskio Broliai ir Seserys
Nėra visiškai aišku kiek S.Girėno tėvas Juozapas Girskis turėjo brolių ir seserų. Giminaičių teigimu buvo du broliai ir dvi seserys.
- Antanas Girskis, sūnus Andriejaus Girskio ir Marijonos Žibkutės gimė apie 1840 m. - mirė 1901 m. spalio 30 d. Jo žmona Marijona Motuzaitė g.x - m. 1909 m.
- Pranciškus g. 1874 - m. 1943 m. spalio 23 d.
- Jonas g. 1876 m. - m. 1938 m. gegužės 19 d.
- Marijona g. apie 1881 - m. 1897 m. lapkričio 30 d.
- Ona g. 1883 - m. 1897 m. lapkričio 25 d.
- Agnietė g. 1885 - m. 1967 m. rugpjūčio 23 d.
- Antanas g. 1887 - m. 1897 gruodžio 7 d.
- Barbora g.x- m.x
- Kazimieras g. x - m.
Šeimos būta gausios, tačiau tuo laiku dažnos vaikų mirtys neaplenkė Girskių sodybos, o itin tragiška buvo 1897m.
Pranciškus Girskis g. 1874 m. Apie 1895 m. emigravo į JAV, gyveno Čikagoje, ten ir mirė 1943 m. spalio 23 d. Šeimos nesukūrė. Palaidotas Šv.
Jonas Girskis - g. 1876 m. Buvo vedęs Juozapą Trijonaitę. Susilaukė vaikų: Stanislovo, Alfonso, Jono, Sofijos ir Adelės. Sprendžiant iš Jono sesers Agnietės Girskytės Gilienės mirties pranešimo spaudoje 1967 m. - Amerikoje tuo metu gyveno Jono sūnūs : Jonas su žmona June, Alfonsas su žmona Bernadeta, duktė Sofija Žygaitienė su vyru Antanu. Mirė 1938 m. gegužės 19 d.
Kazimieras Girskis - g. apie 1896 m. 1928 m. Vytogalos gyventojų surašymo duomenimis gyveno pas brolį Joną, vėliau pas kitus giminaičius. Dirbo žemės ūkio darbus. Šeimos nesukūrė.
Barbora Girskytė - g. apie 1891 m. - m. 1910 m. liepos 5 d.
Agnietės Girskytės-Gilienės Gyvenimas
Agnietė Girskytė - apie šią S.Girėno pusseserę pavyko rasti šiek tiek daugiau nei apie jos brolius ir seseris. Gimė ji Vytogaloje 1885 m lapkričio 8 d. 1906 m. atvyko į Ameriką. 1907 m. rugsėjo 2 d. Čikagoje susituokė su Antanu Giliu. 1910 m. padėjo į Ameriką atvykti būsimąjam lakūnui Stasiui Girėnui ir jo broliui Petrui. 1920 m. Čikagos gyventojų surašymo duomenimis turėjo 1911 m. gimusį sūnų Julių, tačiau vėlesniuose dokumentuose apie jį neišliko jokių įrašų. Tad klausimas dėl vaikų lieka iki galo neaiškus.
Aktyviai palaikė S.Dariaus ir S.Girėno siekius skristi per Atlantą, buvo didelė lietuviškos spaudos mylėtoja, daug rašė Amerikos lietuvių spaudoje, rėmė lietuviškų knygų ir katalikiškos spaudos leidybą, finansavo įvairių katalikiškų organizacijų veiklą. 1938 m. sykiu su pussesere Sofija Mikolaitiene penkis mėnesius viešėjo Lietuvoje.
1953 m. kartu su vyru iš Čikagos persikėlė į Los Andželą. 1955 m. savo namus padovanojo Los Andželo lietuvių parapijai, o patys apsigyveno nedideliame parapijos skirtame bute. Jos vyras Antanas Gilis g. 1879 m. kovo 29 d. Į Ameriką atvyko 1902 m. Mirė Los Andžele 1956 m. liepos 15 d. Agnietė Girskytė Gilienė mirė Los Andžele 1967 m. rugpjūčio 23 d. Abu palaidoti Čikagos Šv.
Marcijonos Martinkutės Giminė
Stasio Girėno motina Marcijona Martinkutė gimė Vytogalos ūkininkų Ignaco Martinkaus ir Rozalijos Pukelytės šeimoje. Jonas Martinkus g. 1854 - m. 1902 m. rugsėjo 13 d. Stasio Girėno motinos brolis Jonas Martinkus vedė Marijoną Sadauskaitę (g. apie 1867 - m. 1934 m. rugsėjo 25 d. ). Šeima susilaukė būrio vaikų: Jono, Klemenso, Antaninos, Sofijos ir Stanislavos.
1902 m. rugsėjo 13 d. mirus Jonui, o Marijonai neilgai trukus ištekėjus už Jono Atučio - šeima pasipildė dar keletu vaikų. Nėra visiškai aišku kiek jų buvo: 1928 m. kunigo M.Lovčiko sudarytame Vytogalos gyventojų sąraše minimi trys vaikai - Jurgis (22 m. amžiaus), Juozapas (20 m. amžiaus) ir Aleksandras (18 m. Apie Antaniną ir Stanislavą Martinkutes nepavyko aptikti jokios informacijos, Jonas Martinkus mirė 1 metų amžiaus nuo kokliušo 1891 m. gruodžio 15 d. Apie Jurgį Atutį taip pat kol kas nėra jokių žinių.
Klemensas Martinkus g. 1901 m. vasario 16 d. Tarnavo Lietuvos karo aviacijoje, 1933 m. išėjęs į atsargą ėmėsi verslo. Propagavo automobilizmą, dalyvavo Monte Carlo lenktynėse. 1934 m. liepos 11 d. Kaune vedė Oną Birutę Bagdonaitę. Prasidėjus okupacijai pasitraukė į Vakarus. 1946 m. atvyko į Braziliją. Mirė 1974 m. rugpjūčio 9 d. Palaidotas Katumbi kapinėse, Rio de Žaneire. Visą av. kapitono Klemenso Martinkaus biografiją rasite čia Žmona - gydytojo, knygnešio, spaudos darbuotojo, politinio veikėjo Juozo Bagdono ir Onos Jakštaitės duktė Ona Birutė Bagdonaitė g. 1916 m. spalio 14 d. Maskvoje. Apie 1946 m. Ona su K.Martinkumi išsiskyrė, o 1948 m. Paryžiuje susituokė su pasaulinio garso mokslininku, semiotiku Algirdu Juliumi Greimu. Mirė 1982 m. rugpjūčio 22 d.
Duktė Ada Marie Martinkaitė g. 1937 m. liepos 23 d. Kaune. Ištekėjusi už žymaus etnomuzikologo, rašytojo Hugo Zemp tapo Ada Marie Martinkus Zemp. Dirbo mokslinį darbą. Tyrinėjo literatūrą ir entnografiją. Gyveno Paryžiuje. 2011 m.
Sofija (Zofija) Martinkutė g. 1896 m. rugsėjo 3 d. 1913 m. rugsėjį emigravo į JAV. 1920 m. spalio 20 d. Čikagoje ištekėjo už Pranciškaus Mikolaičio. 1923 m. gegužės 13 d. gimė sūnus Albinas, vėliau pasivadinęs Allan Michels. Albinas Mikolaitis buvo vedęs Eleanor’ą Michels, susilaukė 5 vaikų. Mirė 2005 m. birželio 19 d. 1928 m. Sofija Mikolaitienė natūralizavosi. 1938 m. kartu su sūnumi ir pussesere Agniete Giliene 1938 m. keletą mėnesių viešėjo Lietuvoje. Mirė 1982 m. sausio 9 d. Palaidota Čikagos Šv. Kaz...
Gydytojas Jonas Girskis
Gydytojas Jonas Girskis - neurologas, reabilitacijos ir fizinės medicinos gydytojas, pažįstamas ne vienam stuburo, sąnarių ar raumenų skausmus patyrusiam žmogui. Jis teigia, kad stuburo ligos - viena didžiausių mūsų amžiaus rykščių, tad gydytojo pareiga - ne tik gydyti, bet ir šviesti, išmokyti pacientą savar...
J.Girskis parašė ją siekdamas išsklaidyti įvairius su stuburo problemomis susijusius mitus. Tikslingas judesys ir kantrybė yra būtinos sveiko stuburo sąlygos. Kasryt pasirąžydami atstatome savo sąnarines jungtis į vietą. Pats kūnas diktuoja, kaip rąžytis, ištempti koją ar ją pritraukti.
žymės: #Gime
Panašus:
- Jeronimo Miliaus įspūdinga biografija ir nepakartojama muzikinė karjera
- Nežinomi Faktai apie Žymius Lietuvos Čepinskius: Jono ir Vilhelmo Įkvepiančios Biografijos
- Jono Valančiūno Įkvepianti Biografija: Nuo Pradžių Iki NBA Žvaigždės
- Senelių globos namų užimtumo veiklos: atraskite paslaptis, kaip užtikrinti visavertę senatvę!
- Šlapimo Testas Kūdikiui: Viskas, Ką Turite Žinoti Norėdami Sėkmingai Atlikti