Jonas Gasiūnas - vienas ryškiausių lietuvių tapytojų, sovietmečio modernizmo klasikas, reprezentuojantis šiaurietiškai stiprią, kiek ironišką etninę tapatybę. Jo sodrių, ekspresyvių paveikslų nesumaišysi su kitų autorių darbais XX a. antros pusės Lietuvos tapybos kontekste.
Nors Lietuvoje J. Surgailis buvo žinomas, tačiau plačiau jis liko nepažintas. Dėl to kaltas jo kūrybos pobūdis, nutolęs nuo sovietinio meno standartų. Kaltas ir pats menininkas, nedėjęs pastangų savo kūrybos sklaidai, pripažinimu nesirūpinęs. Kūrė dirbtuvėje užsidaręs, daugumos darbų viešai niekada nerodė.
Šis albumas yra pirmoji dailininkui skirta knyga, siekianti rekonstruoti jo kūrybos kelią, pasekti, kaip keitėsi tapyba, temos ir stilius, kada ir kur rodyti jo paveikslai, kokia buvo jų recepcija.
Būdamas tarp kolegų, studentų, kalbėti apie meną Leopoldas mėgo, tačiau rašyti jam nesisekė, tekstų nepaliko.
Surgailis kūrė kūrybos laisvei nepalankiomis totalitarizmo sąlygomis. Tačiau sovietmetis nebuvo homogeniškas, skirtingais periodais skyrėsi ir autoriaus ieškojimai, ir oficialioji reakcija, ir viešosios opinijos vertinimai.
7 dešimtmetyje dailininkas buvo tarp tų, kurie atnaujino, modernizavo lietuvių tapybą, tad kritika jo vardą minėjo dažnai ir palankiai. Stagnacijos metais, 8-9 dešimtmetyje, Surgailis pasuko į savitą temų ir plastikos pasaulį, kuris kirtosi su sovietinio meno reikalavimais, tad dailininkas atsidūrė antrame plane, pasirodė vos keli straipsniai apie jį.
Specifinį kūrybos metodą, serialumą ne tik kritika, bet ir nemažai kolegų laikė kūrybinio išsisėmimo apraiška. Atgimimo metais ir pirmąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį Surgailio menas vėl kilo ant bangos, priskirta: seminonkonformistinei Lietuvos dailei ir „tyliajam modernizmui“, sovietinei sistemai oponavusių dailininkų kūrybai.
XXI a. pradžioje naujosios dailės istorijos įtakoje vėl keitėsi požiūris, ir jo tapyba buvo įrašyta į „oficialią [sovietinio - L. L.] laikotarpio ideologiją, t. y. kultūrinį nacionalizmą“.
Dailininko kūrybos interpretacija kito priklausomai nuo ideologinių, politinių, teorinių, meninių pažiūrų, stabilus išliko tik jo paveikslų estetinis, meninės kokybės vertinimas.
Surgailis priklauso kūrėjams, kurie plėtoja mažai temų ir neria į meninės formos gilumas. Didžioji jo aistra buvo plastinės ekspresijos kokybė; jį tiesiog užvaldė noras sujungti meno priešybes, tapybos laisvę ir struktūrinę tvarką. Vėl ir vėl tobulino tuos pačius motyvus.
Tad neišvengiamai teko susitelkti ties dailininko tapybos virtuve. Surgailis paliko didžiulį palikimą, sudarytą iš dešimčių parodose rodytų paveikslų, nedemonstruotų jų variantų ir daugybės eskizų, spalvotų piešinių. Įdomiausi, laisviausi šiame lobyne yra parodose neeksponuoti darbai, pirmą sykį pristatomi šiame albume.
Knyga nušviečia sudėtingą, prieštaringą kūrėjo situaciją sovietmečiu, pastangas neiškristi iš viešojo meno lauko ir kartu išlaikyti distanciją.
Surgailio kūrybos istorija yra prisitaikymo, nesusitaikymo, oficialaus įvertinimo, ignoravimo tylos ir išsilaisvinimo istorija.
Jonas Gasiūnas - grupės "Angis" steigėjas ir varomoji jėga - į lietuvių tapybą atėjo devintojo dešimtmečio viduryje su neoekspresionizmo banga. Jo ankstyvuosiuose gestinės tapybos paveiksluose, kuriuose susipina kasdienybės ir mitų motyvai, pagrindinė išraiškos priemonė yra ryškios dekoratyvios spalvos.
Dešimtojo dešimtmečio viduryje jis pradėjo kurti ir skulptūras. Pastarąjį dešimtmetį Gasiūnas ir tapyboje atsisako ryškių spalvų - pagrindinį dėmesį sutelkia į piešinį ir sukuria neįprastą techniką.
Didžiulio formato drobėse jis groteskiškai ir ironiškai interpretuoja pseudopatriotinę istorinę ir religinę populiariąją ikonografiją. Jis tapo tiek Vytauto Didžiojo ar Aušros vartų madonos tema, tiek socialines, politines aktualijas. Herojais jis pasirenka ir savo jaunystės - hipių periodo - jaunimą.
Spalvinių plokštumų susiliejimas ir trūkčiojančios linijos paveiksluose turi metaforišką reikšmę - atskleidžiama įtampa tarp tų epizodų, kurie įstringa į atmintį ir tų, kurie nugrimzda užmarštin.
Figūros čia paverčiamos šešėliais, dažnai sunku juos identifikuoti, tačiau emocijos perteiktos labai ekspresyviai.
Milda Žvirblytė, nuosekliausia Gasiūno kūrybos tyrinėtoja, rašo: „Efektas, kuris susidaro žiūrint į vienoje plokštumoje sugretintus kadrus, panašus į tą, kai greta stovinčių TV ekranų rodomi skirtingų kanalų vaizdai žiūrovo akyse susilieja: ieškai prasmės tarp absoliučiai nieko bendra tarpusavyje neturinčių, iš skirtingų kontekstų su skirtingu turiniu vaizdų.
Prasminiai ryšiai tarp atskirų paveikslo figūrų ar vaizdų yra konceptualūs ir remiasi ne simboliais. Mintis nenuosekli, pasikartojanti ar nutrūkstanti, intuityvi, besiplėtojanti per analogijas.
Vis dėlto paveikslai neįgauna literatūrinio pasakojimo formos, nes yra fragmentiški. Neįprasta žvakės ir liepsnos technika tapytojas suteikia metaforoms reikšmę.
Gasiūnas sako: „Man reikėjo universalesnio metodo. Dūminė linija išsprendė šią problemą. Viskas, ką ja naudodamas vaizduoju, gali būti suprantama kaip fikcija. Tai - tik dūmas. Šis paprastas suvokimas atveria kelią į daugiasluoksnį pasakojimą.
Be to, dirbti su degančia žvake rankoje ‚civilizacijos tamsybėse‘ yra ganėtinai ironiška. Besigilinant į kūrinių metrikas turi tai pajusti. Suprasdamas, kad šiuolaikinis menininkas juokauja ne iš smagumo, o dėl to, kad tokiu būdu jis teigia tiesą, į šį metodą pradėjau žiūrėti rimtai.
Menininkas, kitaip nei kiti lietuvių ekspresyviai kuriantys tapytojai inspiracijų randa ne vietinėje tradicijoje, bet vokiečių neoekspresionistų Georgo Baselitzo, Martino Kippenbergerio, Vernerio Büttnerio ir Sigmaro Polke kūryboje.
Gasiūnui artimas šių tapybos agresyvumas, antimiesčioniškos nuotaikos ir eksperimentavimas su naujomis medžiagomis ir technikomis.
Skandalas Dėl Seksualinio Priekabiavimo
Pastaruoju metu Jono Gasiūno pavardė nuskambėjo ne tik meno kontekste, bet ir dėl skandalingų kaltinimų nederamu elgesiu su studentėmis.
Viena iš merginų, tinklaraštyje paskelbusi, kad su 1954 metais gimusiu J. Gasiūnu būdama studente turėjo seksualinių santykių, sako, kad daug žmonių ir institucijų toleravo netinkamą J. Gasiūno elgesį.
2008 metais į akademiją įstojusi mergina sako po studijų nusprendusi emigruoti, nes turėti potencialūs meno rinkos kontaktai buvo priklausomi nuo J. Gasiūno.
Kita anonimiškai pasipasakojusi mergina teigia pirmą kartą su savo dėstytoju VDA turėjusi intymių santykių taip pat dar būdama 18-mete pirmakurse, kaip spėja, jo studijoje Vilniuje - ji sako, kad pirmąjį kartą ją J. Gasiūnas išnaudojo dėl jos girtumo, vėliau intymius santykius tęsė jausdama jo spaudimą, baimę prarasti jo palaikymą studijuojant.
Pats J. Gasiūnas atmeta kaltinimus ir nurodo, jog jie atsirado, kai jis dėl katedros vedėjo J. Vaitiekūno veiksmų kreipėsi į VDA Senato etikos komisiją.
Profesorius delfi.lt nurodė, jog J. „Vyksta povandeninis purvas. Galų gale, netgi jeigu būtų taip, kad kažkur per kažkokį neapsižiūrėjimą aš kaip nors neapdairiai su kuo nors šnekėjau, iš kur aš dabar galiu prisiminti savo galvoje?
„Tai tikrai netoleruotina, tikimės, kad Akademijos vadovybė ras tinkamus sprendimus. Svarbu, kad akademinėse bendruomenėse įsivyrautų pagarbos dvasia, kad studentas nebijotų pranešti apie problemą, kalbėtų apie tai ir neliktų vienišas. Tikimės, kad per dešimtį metų šioje srityje aukštosios mokyklos pasistūmėjo pirmyn“, - ministerijos atstovų perduotame komentare BNS sakė J.
Socialiniuose tinkluose visame pasaulyje kilus judėjimui #metoo, kai moterys prisipažįsta patyrusios seksualinį priekabiavimą ar išnaudojimą, Lietuvoje kaltinimų dėl nederamo seksualinio elgesio taip pat sulaukė žinomi asmenys - iš pareigų dėl pradėto apkaltos proceso atsistatydinęs Kęstutis Pūkas, taip pat iš pareigų atleistas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas.
Dėl abiejų jų elgesio po merginų skundų pradėti ikiteisminiai tyrimai.
VDA Vilniaus fakulteto Tapybos katedros vedėjas Jonas Vaitekūnas teigia, kad yra girdėjęs gandų apie J. Gasiūną. Klausiamas, ar kada sulaukė studentų skundų, J. „Kažką reikia daryti, nereaguoti neišeina, bet vėl gi - rašoma anonimiškai, o faktų ar tiesioginių skundų nėra, tik menkesnių nusižengimų, kai pradedi kažką daryti, išeina, kad pats šmeiži“, - portalui delfi.lt trečiadienį sakė J.
Pats J. „Vertinu neigiamai, tas žmogus dabar dviem savaitėms yra nušalintas nuo darbo su studentais, šitas reikalas atiduodamas į senato etikos komitetą, po dviejų savaičių yra senato posėdis ir senatas taip pat pasakys savo nuomonę“, - BNS sakė A.
Jis sakė, kad iki šiol rašytinių skundų dėl dėstytojo J. „Anksčiau konkrečių rašytinių skundų nebuvo (...), žodiniai skundai yra kaip signalas, bet gal dar nėra priežasties reaguoti. J.
Išplatintame pranešime VDA nurodo, kad minimas atvejis yra pirmasis, kai informacija apie galbūt neetišką profesoriaus elgesį tapo žinoma akademijos vadovybei, VDA žada skirti visą dėmesį „objektyviam šio atvejo ištyrimui ir panašių situacijų prevencijai“.
žymės: #Gime
Panašus:
- Jeronimo Miliaus įspūdinga biografija ir nepakartojama muzikinė karjera
- Nežinomi Faktai apie Žymius Lietuvos Čepinskius: Jono ir Vilhelmo Įkvepiančios Biografijos
- Jono Valančiūno Įkvepianti Biografija: Nuo Pradžių Iki NBA Žvaigždės
- Parduotuvė vaikams atsiliepimai: ką sako kiti tėvai?
- Neįtikėtina teatro galia vaikų darželyje: kaip jis keičia vaikų gyvenimus!