Diskusijoje dalyvaus filosofijos mokslų daktarai: doc. Jolanta Saldukaitytė ir prof. Saulius Geniušas, moderuos prof. Rogerio Scrutono knyga „Kantas: labai trumpas įvadas“ - kanoniniu pripažintas glaustas Kanto filosofinės sistemos pradžiamokslis, įtraukiai vedantis skaitytoją per sudėtingiausius mąstytojo intelektualinius labirintus.
Perteikti Kanto filosofiją suprantamu būdu - ypač sudėtinga užduotis, tačiau Scrutonui pavyksta ją įgyvendinti.
Filosofijos Dienos ir Konferencijos
2019 m. lapkričio 21 d., 14 - 22 val., Vaidilos teatre vyko Pasaulinei Filosofijos dienai, kurią 2005 inicijavo UNESCO, skirtas renginys.
2024 m. lapkričio 29 d., penktadienį, Vilniaus Universiteto Filosofijos ir Ugdymo mokslų institutų mokslininkai kvietė akademinės bendruomenės narius, studentus bei visus susidomėjusius į mokslinę konferenciją „Terpių teorija: tarp Filosofijos ir edukacijos“.
Konferencija vyko Filosofijos fakultete 201 aud. (Universiteto g.
Mokslinė konferencija organizuojama kaip viena projekto „Terpių teorija: filosofinės aplinkodairos edukacijos prielaidos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr.
Diskusijos ir Seminarai
2025 m. birželio 4 d. 15:00 val. vyko Filosofijos instituto doktorantų seminaras.
Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Gedvydas Skikas skaitė pranešimą „Pozityvi trečiojo žmogaus argumento interpretacija“.
Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantė Milda Ramanauskaitė-Vildė skaitė pranešimą „Gyvenimo forma kaip religinė patirtis“.
2025 m. gegužės 21 d. 15:00 val. vyko Filosofijos instituto doktorantų seminaras.
Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantė Kristijona Čerapaitė skaitė pranešimą „Anapus logikos: Leibnizo characteristica universalis kaip mąstymo technologija“.
Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantė Bartė Kuolytė skaitė pranešimą „Už biomedicininį kliedesių supratimą“.
2025 m. gegužės 14 d. 17:00 val. vyko Filosofijos instituto doktorantų seminaras.
Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Dominykas Barusevičius skaitė pranešimą „Reliacinės atminties sąvoka kaip archeologijos filosofijos problema“.
Filosofijos Istorija ir Mintis
Pradėkime nuo Aristotelio diskusijų kas yra „vergas“, suprantant, kad iš principo žmogus yra apibūdintas „natūraliai“ ir anot natūralumo, visi yra lygūs, kaip žmonės.
Tomas Hobsas (angl. Thomas Hobbes; 1588.04.05 - 1679.12.04) - anglų filosofas, politikas, teoretikas ir vertėjas.
Kazimieras Ambrozaitis (1892.02.14-1957.12.06) filosofas, visuomenės veikėjas.
Ogiustas Kontas (pranc. Auguste Comte, 1798-1857) prancūzų filosofas, sociologijos ir pozityvizmo doktrinos įkūrėjas.
Noamas Chomskis (Noam Chomsky, 1928 m. gruodžio 7 d.) - amerikietis, moderniosios lingvistikos pradininkas ir politinis aktyvistas.
Algirdas Kaušpėdas „Gyveno kartą bičas ir kaimynas“ (2019) Leidykla: Tyto alba Iliustracijos: Arūnas Kavaliauskas Puslapiai: 327 Debiutuojančio grafomano Algirdo Kaušpėdo knyga „Gyveno kartą bičas ir kaimynas.
Krzysztofas Zanussi - pasaulinio garso lenkų kino režisierius, scenaristas ir rašytojas, gavęs daug tarptautinių apdovanojimų, knygoje „Imperatyvas.
Michel Foucault (1926-1984) - visame pasaulyje gerai žinomas vienas reikšmingiausių XX a. prancūzų filosofų.
Karlas Teodoras Jaspersas (1883-1969) - vokiečių psichiatras ir filosofas, po Antrojo pasaulinio karo, pirmiausia turbūt sau, o sykiu ir savo tautiečiams, kėlė klausimą, kiek jie yra visi atsakingi, dėl įvykusios siaubingos tragedijos.
Džonas Rolsas (John Rawls, 1921.02.21 - 2002.11.24) - vienas žymiausių 20 a. politikos filosofų.
Maksas Horkheimeris (vok. Max Horkheimer, 1895 m. vasario 14 d. - 1973 m.
Religijos Filosofijos Diskurso Raida Lietuvoje
Šis apžvalginis straipsnis yra skirtas šiuolaikinio religijos filosofijos diskurso Lietuvoje raidai bei problematikai apžvelgti ir situacijai įvertinti.
Kebli periodinė sąvoka "šiuolaikinė Lietuvos religijos filosofija" taip pat yra diskusijų objektas, tačiau straipsnyje teigiama, kad šio intelektualinio etapo pradžia Lietuvoje laikant XIX a. vidurį, kartu patvirtinama, kad Lietuvos religijos filosofijos virsmai, tiesa, kartais vėluojant, atliepė bendras intelektualines europinės kultūros tendencijas.
Religijos filosofijos diskursas Lietuvoje, nepaisant nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių, evoliucionavo išties gyvybingai ir kontraversiškai.
Ši filosofijos šaka svarbi Lietuvai ne tik dėl savo kultūrinių bei socialinių implikacijų, bet ir dėl nuolatinio tautinio tapatumo sampratos formulavimo ir palaikymo.
Kita vertus, religijos filosofija Lietuvoje pakankamai kontraversiška ir teoriniu požiūriu.
Straipsnyje iškeltam tikslui įgyvendinti ne apsiribojama vien žymesnių vardų bei tekstų išvardijimu, o bandoma suprasti įvairių laikotarpių ir skirtingų teorinių pozicijų mąstytojus, polemizuoti su jais ar susieti hipotetiniame dispute.
Bibliografija
- Akviniečio ir Avicebrono disputo dėl paprastųjų substancijų sandaros teo-filosofinis pamatas.. Logos (Vilnius). 2008, 54 76-83 p.
- Atmintis religijos filosofijoje: dekartiškojo demono gundymai epistemologijoje ir teodicėjoje. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 1, p. 32-37.
- Dievo įvardijimas kūrybos fenomenologijoje. Logos (Vilnius). 2007, 51, p. 36-47.
- "Filosofijos. Sociologijos" 20-mečio apžvalga. Filosofija. Sociologija. 2012, t. 23, Nr. 1, p. 18-26.
- Imagining otherness: postcolonial perspective to Indian religious culture. Vilnius : Kronta, 2006. 215 p.
- Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija.. Klaipėda : Libra Memelensis, 2002. 272 p.
- Lietuvos filosofijos istorija. T. 1. Viduramžiai - Renesansas - Naujieji amžiai. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004. 734 p.
- Nihilizmas ir Vakarų filosofija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 479 p.
- Pedagogų rengimo reglamento projektas: patirtis ir perspektyvos.. Pedagogika. 2007, 85, p. 28-35; 87, p. 20-27.
- Socialinė katalikybė Lietuvoje: laiko iššūkiai ir atsako trajektorijos (XIX a. antroji pusė - XX a. pradžia). Vilnius : Technika, 2008. 390 p.
- Theological hermeneutics: interpreting "The lost garden of immediacy”. Santalka. 2007, t. 15, Nr. 1, p. 25-36.
- Tikrovė ir kūryba: kultūros fenomenologijos metmenys. Vilnius : Technika, 2008.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Jolanta Svirnelytė: Įkvepianti Biografija ir Įspūdinga Karjera Televizijoje
- Jolantos Bivainytės Įkvepianti Biografija: Vertėja, Knygų Mylėtoja ir Danų Kultūros Ekspertė
- Jolanta Dapkūnaitė: Įkvepianti biografija, nepaprasta kūryba ir intriguojantis asmeninis gyvenimas
- Jolanta Ciapienė: Įkvepianti biografija ir nepaprastas gyvenimo kelias
- Onos Milienės Senelių Globos Namai: Atvira Darbo Užmokesčio ir Finansų Apžvalga
- Vaikiški puodų rinkiniai: geriausi pasiūlymai ir atsiliepimai