Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lietuvos radijuje ir televizijoje Jolanta Paškevičiūtė pradėjo dirbti 1974-aisiais, baigusi žurnalistiką Vilniaus Universitete.

Karjeros Pradžia ir Augimas

Karjerą pradėjo Lietuvos radijuje, o 1993 m. perėjo į televiziją.

LRT TELEVIZIJOS užsienio naujienų žurnalistė Jolanta Paškevičiūtė, paklausta apie didžiausią gyvenimo pasiekimą, šypsosi: „Tai, kad man jau 70 metų, yra šis tas. Duok Dieve, ir daugiau.“

Ji neretai pavadinama užsienio naujienų žurnalistikos legenda, tačiau pati tikina, kad nors toks apibūdinimas ir savotiškai malonus, jo nesureikšminanti. „Jei neturėčiau humoro jausmo, galbūt tai nervintų, o gal būtų taip svarbu, kad patikėčiau. Iš tiesų yra daug puikių užsienio politikos žurnalistų, o tuos epitetus ir apibūdinimus man skiria veikiau todėl, kad buvau viena pirmųjų šios srities žurnalistų.

Tiesa, posakis „Susirask mėgstamą darbą ir niekada nereikės dirbti“ J. Paškevičiūtei labai tinka.

"Laimingas žmogus, kurio darbas yra jo hobis. Dama tarp reporterių. Diplomatė tarp žurnalistų ir žurnalistė tarp diplomatų. Elegantiška, lakoniška, tiksli. Profesionalė iki kaulų smegenų. Ištikimos Lietuvos radijo ir televizijos auditorijos vardu Jolantą nuoširdžiai sveikina kolegos iš LRT ir linki, kad dar daugelį metų jai hobis būtų darbas, o darbas - hobis.

Interviu su Žymiais Asmenimis

Keturiomis užsienio kalbomis - anglų, vokiečių, rusų ir lenkų - laisvai kalbanti J. Paškevičiūtė kalbino tokias figūras, kaip buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, Lenkijos prezidentai Lechas Walęsa, Aleksandras Kwasniewskis, Vokietijos kancleris Gerhardtas Schroederis.

Jubiliejus ir Prousto Klausimynas

Jubiliejų pasitinkanti LRT TELEVIZIJOS užsienio naujienų žurnalistė J. Paškevičiūtė sako, kad jubiliejų paženklinęs skaičius kelia ir šiokį tokį nerimą, ir savotišką nuostabą. Taigi tikėtina, kad sveikinimai 70-mečio proga pradeda plūsti jau Kūčių išvakarėse.

Tiesa, žurnalistė prisipažįsta dabar jau nemananti, kad žiemos šventės užgožia jos asmeninę šventę, tačiau vaikystėje atrodė kitaip. „Pamenu, artimieji norėdavo man padovanoti didesnę dovaną dviejų švenčių proga, tačiau aš buvau aiškiai išreiškusi norą gauti dvi atskiras - vieną gimimo dienos proga, kitą nuo Kalėdų Senelio“, - juokiasi J. Paškevičiūtė.

Atsakymai į Prousto Klausimus

Gimtadienį mininti žurnalistė portalui LRT.lt atskleidė dar nematytas savo puses ir leidosi ieškoti atsakymų į proustiškus klausimus. Į Prousto klausimyną sudėti klausimai, kuriuos rašytojas Marcelis Proustas paauglystėje buvo nusiuntęs savo draugei Antoinette Faure, būsimo Prancūzijos prezidento dukrai. Į panašų klausimyną vėliau buvo atsakęs ir pats M. Proustas. Prabėgus šimtmečiui daug kas šį klausimyną laiko asmenybės testų pirmtaku, nes jo klausimai padeda geriau pažinti žmogų.

  • Kas jums yra laimė?
  • Kas yra jūsų didžiausia baimė? Ligos.
  • Kurio savo būdo bruožo labiausiai nemėgstate? Spontaniškumo. Galbūt tai nėra labai man būdingas bruožas, tačiau labai nepatinka, kai pirma ką nors padarau, o po to pagalvoju. Na, svarbiausia, kad pagalvoju bent po to.
  • Kokia kitų savybė labiausiai erzina?
  • Kokia asmenybe žavitės labiausiai?
  • Kam išleidžiate daugiausia pinigų? Kaip ir visos moterys.
  • Kokia šiuo metu yra jūsų dvasios būsena?
  • Ką pavadintumėte labiausiai pervertinama dorybe? Gerumą.
  • Kokiais atvejais sakote neteisybę?
  • Kuris pačios išvaizdos bruožas labiausiai erzina? Tokių tikrai yra, tačiau pažįstu daugybę moterų, kurios ir nepatenkintos savo išvaizda puikiai atrodo, nes turi galvą ant pečių.
  • Žmogus, kuris jums kelia panieką?
  • Kokią vyrų savybę labiausiai vertinate?
  • Kokią moterų savybę labiausiai vertinate? Gerą skonį. Jame labai daug telpa - tai ir gyvenimo būdas, ir elgsena, ir mokėjimas save pateikti, ir žmonių, kuriais save apsupa, pasirinkimas...
  • Kokį žodį ar frazę vartojate per dažnai? „Ne“.
  • Kas yra didžiausia jūsų gyvenimo meilė? Galbūt nepastebėjau, galbūt praėjo pro šalį...
  • Kada ir kur buvote laimingiausia? Gyvenime vengiu aukščiausiojo laipsnio apibūdinimų. Visų pirma todėl, kad laimingų akimirkų buvo daug ir išskirti vienos negalėčiau.
  • Kokį talentą labiausiai norėtumėte turėti? Norėčiau mokėti dainuoti ir turėti nuostabų balsą.
  • Jei galėtumėte savyje pakeisti vieną dalyką, kas tai būtų?
  • Ką laikote didžiausiu savo pasiekimu? Ir tai, kad man jau 70 metų, yra šis tas.
  • Jei po mirties galėtumėte grįžti kitu žmogumi, gyvūnu ar daiktu, kokiu pavidalu sugrįžtumėte? Suprantu, kad tai neįmanoma, juolab sugrįžti į praeitį, tačiau norėčiau pabūti imperatorienės Marijos Teresės kailyje.
  • Kur labiausiai norėtumėte gyventi? Man patinka gyventi ir ten, kur dabar gyvenu, - Vilnius mano gimtasis ir labai mylimas miestas, aš jį jaučiu. Bet jei turėčiau rinktis kitą vietą, kelčiausi į Strasbūrą arba Florenciją. Matyt, jaučiuosi tokia užtikrinta vaikštinėdama tų miestų gatvėmis, kad manęs net kelio klausia.
  • Kas yra jūsų brangiausias turtas?
  • Kokia yra jūsų svajonių profesija ar užsiėmimas? Vaikystėje svajojau būti gydytoja, nors vėliau pasirinkau kitą profesiją.
  • Kokia ryškiausia jūsų būdo savybė? Humoro jausmas.
  • Už ką labiausiai vertinate savo draugus?
  • Kas yra jūsų mėgstamiausi rašytojai? Jų yra labai daug, man labai patinka Salmanas Rushdie, Umberto Eco, Thomas Mannas, Olga Tokarčiuk, Hermannas Hesse ir ilgas sąrašas kitų.
  • Kuris grožinės literatūros personažas yra jūsų mėgstamiausias?
  • Kaip manote, su kuria istorine asmenybe turite daugiausia bendro? Nežinau, ar turime bent šį tą bendra, tačiau tikrai norėčiau turėti ką nors siejančio su Elžbieta I.
  • Kas yra jūsų herojai realiame gyvenime? Daug aplink įdomių žmonių, tačiau savo heroje pavadinčiau močiutę Antaniną.
  • Kokie vardai - jūsų mėgstamiausi?
  • Ko labiausiai nemėgstate? Purvo.
  • Koks yra jūsų moto? Nesu linkusi ant pjedestalo užkelti nei žmonių, nei žodžių. Neturiu ir jokio skambaus gyvenimo moto. Tiesiog stengiuosi būti laiminga ir noriu, kad aplinkiniai jaustųsi gerai.

Asmeninis Gyvenimas ir Šeima

Jolanta gimė Vilniuje ir buvo vienintelis vaikas šeimoje. „Kai tėvai išsiskyrė, mudvi su mama persikėlėme į Kauną. Dėl manęs tėvai konfliktavo. Mama buvo įsitikinusi, kad man užteks tiktai jos ir neketino leisti tėvui mane lankyti. Ji iš žmonių, kurie priima ryžtingus sprendimus ir į kompromisus nesileidžia. Galiojo principas „arba -arba“, - atsiminė duktė.

Jolantai atmintin labai įstrigo įvykis, kai mama po skyrybų valdišku automobiliu atvyko pas jos senelius į Panevėžį vėlai vakare ir dukterį paprasčiausiai pačiupo iš lovos ir išsinešė. „Aš buvau pas senelę iš tėvo pusės. Ji nenorėjo manęs atiduoti. Tuo metu mano mama dirbo Aukščiausiajame teisme ir atvažiavo su kolega. Senelė nespėjo net pranešti tėvui, o aš buvau įvyniota į paltą ir skubiai išgabenta“, - pasakojo žurnalistė.

Įdomiausia, kad jos tėvas irgi dirbo teisininku, bet atkakli buvusi žmona turėjo drąsos išvogti dukterį, nepaisydama buvusio sutuoktinio norų, nes teismas mergaitę buvo auginti buvo priteisęs jai. Kitą dieną mergaitė rado po egle krūvą brangių dovanų. „Ten buvo visokių žaislų ir net vaikiški puošnūs kailinukai, kurių aš išsigandau“, prisiminė Jolanta. Vėliau Jolantos tėvas sukūrė kitą šeimą. J.Paškevičiūtės motina niekada neėmė iš jo alimentų dukteriai išlaikyti.

Politika visada domėjusis Jolanta nė neketino tapti gydytoja, nes ją labiau domino svetimos kalbos, nematytos valstybės ir diplomatų gyvenimas. Mamos norams ji smarkiai neprieštaravo, bet patyliukais brandino savo planus. „Mama periodiškai pasiklausdavo, ar nepakeičiau nuomonės ir tebeketinu stoti į mediciną. Paskutinėje klasėje teko prisipažinti, kad nuomonę pakeičiau ir stosiu į žurnalistiką“, - pasakojo Jolanta.

Ji atsiminė atvejį, kai jos motina vos neplojo per pirštus jaunuoliui teatre, kuris, tikrindamas bilietus, draugiškai palietė Jolantos petį. „Mano mama visada buvo įsitikinusi, kad moteriai vyro nebūtinai reikia, nes ji pati viską, ko trokšta, gali pasiekti: įgyti prestižinį darbą, gerai uždirbti, susiorganizuoti laisvalaikį“, - sakė žurnalistė.

Motinos Įtaka

Jolantos gyvenime buvo nutikęs nemalonus įvykis, kai ji ketino padėti savo draugams ir pasielgė neatsargiai. „Kad ir kaip nenorėjau, turėjau prisipažinti mamai ir prašyti pagalbos. Ji racionaliai išsprendė nesusipratimą, elgėsi logiškai ir - svarbiausia - niekada man to kvailo poelgio nepriminė“, - įvertino motinos šaltakraujiškumą duktė.

Labiausiai motina dukterį nustebino, kai pakvietė ją į „Neringos“ restoraną papietauti, kai nemaloni istorija buvo užbaigta. Šį restoraną abi mėgo ir dažnai jame pietaudavo, bet duktė tikrai nesitikėjo būti pakviesta po neprotingo savo poelgio. „Suvalgyk „Kijevo“ kotletą ir nustok save graužti“, - tarė dalykiškoji J.Paškevičiūtės motina.

Kuriozai Darbe

„Kas žinių vedėjos darbe yra baisiausia?“ - pasiteiravau. „Kad darbo rezultatas nepriklauso vien tik nuo tavęs. Per rinkimus Vokietijoje mane įjungė į tiesioginį žinių eterį, bet žmogus, kuris rašė titrus, sugebėjo užrašyti kadre ne „Berlynas“, o „Berlinas“. Niekinga klaida sugadino visą reportažą, nes žiūrovai pirmiausia reagavo į klaidą, o tik paskui į turinį“, - papasakojo J. Paškevičiūtė.

Žurnalistė sakė, kad per transliaciją jautėsi it ant sparnų, o grįžusi sulaukė pašaipų ir klausimų, ar ji žino, kaip taisyklingai parašyti Vokietijos sostinės pavadinimą.

Interviu su Gerhardu Schroederiu

„Su kuriuo iš politikų kalbėtis buvo sudėtingiausia?“ „Su Gerhardu Schroederiu. Prieš atvykdamas į Lietuvą, jis davė interviu trims žurnalistams apie Baltijos šalių problemas išmanydamas tik labai paviršutiniškai. Vokietijoje vyriausybė ir parlamentas buvo ką tik persikraustę iš Bonos į Berlyną. Galimas dalykas, kad jis neturėjo laiko žvilgtelėti į savo padėjėjų parengtą informaciją apie Lietuvą. Pateikiu konkretų klausimą, o atsakymas - vanduo apie nieką. Vietoje „Ignalina“ sakė „Ingelina“. Klaidelė vietovės pavadinime būtų dar nieko, bet jis nė į vieną klausimą negebėjo atsakyti konkrečiai“, - atsiminė nevykusį interviu J.Paškevičiūtė. Jai dar reikėjo vertėjauti estui ir latviui, nes šie prastai mokėjo vokiškai.

Bendravimas su Aleksandru Kwasniewskiu

J. Paškevičiūtė sako, kad žurnalistams tikras aukso lobis yra lenkų politikas A.Kwasniewskis. „Jis draugiškas, nepasipūtęs, aštraus proto ir natūraliai elgiasi. Kai Lenkijoje vyko referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą, žurnalistai iš Lietuvos važiavo filmuoti A.Kwasniewskio ir jo ponios. Prisigrūsti neįmanoma, kiekvienas stengiasi atsidurti kuo arčiau“, - pasakojo Jolanta.

Matydama, kad nebus paprasta gauti interviu, ji atsistojo toliau nuo žurnalistų minios ir pamatė ateinantį Lenkijos prezidentą. „Išdrįsau lenkiškai paprašyti, kad atsakytų į porą klausimų, o jisai klausia: „Iš kur?“. Sakau, kad iš Lietuvos. „O, lietuviams reikia duoti interviu!“. Ir atsakė į visus klausimus. Išskirtiniu interviu buvau labai patenkinta, nes juos gauti nėra paprasta“, - sakė žurnalistė.

Susitikimas su Jacques'u Chiracu

Kai Algirdas Brazauskas buvo pakviestas į Prancūziją atvykti susitikti su prezidentu Jacques'u Chiracu, žurnalistams nebuvo parengta jokios išankstinės informacijos, kuri paprastai išdalijama gerokai prieš svarbius tarptautinius susitikimus. „Eliziejaus rūmų kieme visi laukiame. Staiga matau, kad Algirdas Brazauskas eina per kiemą kartu J.Chiracu. Iš nevilties lemenu lietuviškai: „Prezidente, būkite malonus, prieikite pasikalbėti. Ir ką jūs manote? Abu politikai pasuko link mūsų“, - prisiminė J.Paškevičiūtė.

„Man padarė įspūdį, kad J.Chiracas labai susidomėjęs ir pagarbiai klausėsi lietuvių kalbos. Gal tas mandagumas yra išmoktas, bet tokie dalykai daro įspūdį“, - sakė žurnalistė.

Darbo Užsienyje Patirtis

J.Paškevičiūtė niekada nesigailėjo tapusi tarptautinių žinių redaktore ir komentatore. „Pranešinėjau iš Strasbūro, kai Lietuva buvo priimta į Europos Tarybą. Dalyvavau Pentagono rengtame seminare žurnalistams, įgijau draugų tarp kolegų žurnalistų visame pasaulyje. Kad galėtum skubiai pranešti svarbią informaciją ir ją patikrinti, būtina turėti asmeninių kontaktų įvairiose šalyse“, - kalbėjo žurnalistė.

J.Paškevičiūtė sako, kad kiekvienam tikram žurnalistui, sužinojus viešai pateikiamą informaciją, labai svarbu domėtis, kaip buvo iš tikrųjų. Žurnalistė laisvai kalba angliškai, vokiškai, lenkiškai.

Žmogiškumas Politikoje

„Sutikau ne vieną valstybės vadovą ir supratau, kad jie yra tik žmonės“, - portalui LRT.lt sako ilgametė LRT TELEVIZIJOS užsienio naujienų žurnalistė Jolanta Paškevičiūtė.

  • Ašaros akyse spindėjo 1993-aisiais, kai Lietuva įstojo į pirmąją tarptautinę organizaciją - Europos Tarybą.
  • Ne mažiau įsimintina diena - Lietuvos įstojimas į NATO.

Taigi diena, kai įstojome į NATO, JAV prezidento kalba, pusvalandis laukimo...

Ateities Planai

„Galbūt savo prisiminimus reikėtų sudėti į knygą? - Galbūt, pagalvosiu apie tai.“

Man patinka kinas, teatras, muzika, labai mėgstu dailę. Nors geriau pagalvojus, istorija ir politika - labai susijusios sritys. Besidomint istorija neretai galima rasti atsakymų į kai kuriuos šiandien aktualius klausimus, paaiškinimus, kodėl kažkas susiklosto vienaip, o ne kitaip. Kaip ir minėjau, mano laisvalaikis ganėtinai susijęs su darbu, taigi man pasisekė, kad darau tai, kas man įdomu, ir už tai dar atlyginimą gaunu.

žymės: #Gime

Panašus: