Vaikai ir suaugusieji gyvybei būtinų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų gauna su įvairiapusišku maistu. Deja, daugelis vaikų ir suaugusiųjų nesimaitina tinkamai, todėl, be įprasto maisto, reikėtų papildomai vartoti imuninę sistemą palaikančių vitaminų. Mažiems vaikams galima pradėti duoti vitaminus, kad jų nepritrūktų. Žinoma, reikia pasirūpinti, kad vitaminai tiktų vaiko amžiui.
Vitaminas D ir jo svarba
Vitaminą D organizmas gamina saulėje. Ant odos patekusius UV saulės spindulius organizmas paverčia vitaminu D3. Estijoje saulės šviesos mažai, daugeliui estų dėl to trūksta vitamino D. Todėl rekomenduojama jo vartoti papildomai, nes vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos veikloje. Tyrimai parodė, kad papildomai nevartojant vitamino D, organizmas pasisavinama tik 10-15 % kalcio, o vartojant vitaminą D, pasisavinama 30-40 %. Vitamino D trūkumas gali sukelti rimtų vaikų vystymosi problemų.
Vaikams, kurie negauna reikiamo vitamino D kiekio, suminkštėja kaulai ir atsiranda kaulų pokyčių. Be to, vaikai taip pat gali lengviau susirgti virusinėmis ligomis. Vitamino D vartojimas padeda išvengti ir maisto alergijos. Galūnių skausmas, vėliau pradedama vaikščioti, raumenų skausmas ar silpnumas - tai požymiai, kad vaikui gali trūkti vitamino D. Nėščia moteris taip pat turėtų palaikyti optimalų vitamino D kiekį, nes dalis vitamino D yra perduodama kūdikiui. Jeigu motinai trūksta vitamino D, yra didesnė tikimybė, kad naujagimiui taip pat jo trūks.
50 nmol/l laikomas pakankamu vitamino D kiekiu, 30-50 nmol/l - trūkumas, o mažesnis nei 30 nmol/l - vitamino D deficitas.
Galima patikrinti vaiko sveikatą ir sužinoti pagrindinius vaiko sveikatos rodiklius bei vitaminų kiekį jo organizme. Tyrimai atliekami ir mažesniems nei vienerių metų vaikams.
Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju.
Vitamino D užtikrinta tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis.
Kiti svarbūs vitaminai
Kalcis yra vitaminas, išlaikantis kaulus ir dantis tvirtus, palaiko raumenų ir sąnarių vystymąsi, stimuliuoja nervų darbą ir veikia širdies darbą. Jeigu mažyliui trūksta kalcio, jo kaulai gali būti silpni ir trapūs. Be to, vaikai, kuriems trūksta kalcio, yra nervingesni, todėl gali turėti daugiau pykčio priepuolių.
Mažyliui reikėtų papildomai duoti vitamino B, nes B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos ir širdies vystymuisi. B grupės vitaminai taip pat svarbūs, nes jie prisideda prie bendro vaiko, ypač sveikos odos ir akių vystymosi. B grupės vitaminai taip pat padidina energijos lygį. Vitamino B trūkumo požymiai yra sulėtėjęs vystymasis, silpnumas, koordinacijos sutrikimai, kalbos vėlavimas ir kalbos sutrikimai, per didelis nuovargis. Vaikai, kuriems trūksta vitamino B, taip pat turi mitybos problemų. Vitamino B yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose.
Vitaminas C yra svarbus bendram imuninės sistemos funkcionavimui ir vystymuisi. Vitaminas C padeda palaikyti sveiką odą, kaulus ir kraujagysles. Kūdikiams duoti vitamino C papildomai nerekomenduojama, nes pakankamą kiekį kūdikiai turėtų gauti iš motinos pieno. Vitamino C trūkumas dažniausiai pasireiškia dantenų kraujavimu, raumenų ir kaulų skausmu bei mėlynėmis. Vitamino C yra įvairiose daržovėse, pavyzdžiui paprikose, brokoliuose ir kopūstuose.
Motinos pienas ir papildomas maitinimas
Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui.
Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris.
Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Papildomo maitinimo pradžia
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).
Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą.
Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
Mėsos svarba
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti.
Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį.
Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Kiti svarbūs maisto produktai
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.
Ko vengti
Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiams, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui.
Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.
Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei.
Alergijos ir specialūs mitybos poreikiai
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai.
Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina.
Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.
ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui.
Antra kartą maisto užšaldyti negalima. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 jų parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.
Kada kreiptis į gydytoją
Tomis dienomis, kai nerimaujate, ar vaikeliui užteko pieno, galite skaičiuoti šlapius vystyklus arba kelnytes (sauskelnės šiuo atveju blogiau atspindės tikrovę). Ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą - garantija, kad kūdikis per tą laiką pieno gavo pakankamai. Aišku, jei vaikelis yra tik žindomas ir negauna jokių kitų skysčių.
Jeigu abejojate, ar viskas gerai - tegu vaiko sveikatą ir vystymąsi įvertina gydytojas. Neabejoju, jog ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas kūdikio gaunamo maisto nepriteklius, jūs neskubėsite kūdikio girdyti mišinuku, bet kartu ieškosite ir surasite vaiko neprivalgymo priežastį.
Jei kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas gelsvas, turi kvapą ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 sav.), jam greičiausiai trūksta maisto.
Pasvėrus rezultatai nedžiugina (mažylis svorio nepriauga arba priauga labai mažai) ir visi puola kaltinti mamą, kad ši neturi pieno. Nors tereikia gerai apžiūrėti vaikučio burną, įvertinti, kaip jis elgiasi prie krūties, ir nusiųsti gydymui pas burnos chirurgą.
Vis dėlto jeigu vaikutis nekarščiuoja, yra aktyvus, žvalus, greičiausiai tai yra maisto alergijos ar netoleravimo požymis. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis “alergiškas mamos pienui”, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną.
Maisto papildai augančiam organizmui
Ypač svarbus papildas vaikams iki trejų metų ir vėliau - vitaminas D. Jis apsaugo nuo rachito ir padeda įsisavinti kalcį. Pasak vaistininkės, maždaug nuo mėnesio amžiaus galima duoti vitamino D papildomai, nes kiekis, kurį kūdikis gauna iš mamos pieno, dažnai yra nepakankamas. Jei vaikas maitinamas mišiniu, reikėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtį, nes dažnai ten galima rasti ir vitamino D. Tokiu atveju jo papildomai duoti nereikėtų.
„Kūdikiams dažnai pasireiškia geležies stokos anemija, kuri turi įtakos kraujodaros funkcijos sutrikimams, organizme pritrūksta deguonies, todėl kenčia širdies, raumenų sistemos. Folio rūgštis taip pat svarbi kraujodarai. Jos organizmas nekaupia, todėl žindančiai mamai folio rūgšties reikėtų vartoti papildomai. Ši medžiaga yra svarbi vidaus organų formavimuisi, DNR gamybai, padeda susidaryti naujoms ląstelėms. B12 stoka trukdo geležies pasisavinimui“, - vardija farmacininkė.
Kitas papildas, kurį vaikams reikėtų vartoti nepertraukiamai nuo metų, yra žuvų taukai. Jei kūdikis maitinamas mamos pienu, mama omega-3 riebalų rūgštis perduoda vaikui per pieną, tačiau nutraukus žindymą, reikėtų pasirūpinti, kad vaiko mityboje netrūktų riebiųjų rūgščių.
„Įvairios studijos rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda sumažinti vaikų hiperaktyvumą, impulsyvumą ir sunkumą susikaupti, taip pat gerina vaikų smegenų veiklą ir vystymąsi. Šie riebalai vaidina pagrindinį vaidmenį vaikų augimo ir vystymosi procesuose ir turi daugybę naudingų savybių.
Dažnos žindymo problemos
- Pilvo diegliai
- Atpylimas maistu
- Viduriavimas
- Vidurių užkietėjimas
Motinos pieno gamybos tikslas ir prasmė - augantį kūdikį aprūpinti geriausiu, pačios gamtos sukurtu maistu. Todėl svarbiau žinoti ne tai, kiek pieno gali pasigaminti mamos krūtyse, o kiek pieno iš jų gauna vaikas. Tikras pieno trūkumas būna tada, kai jo nepakanka normaliam kūdikio augimui ir vystymuisi.
Štai kodėl ir santykinai mažas krūtis turinčios moterys gali jų nepertempdamos sėkmingai žindyti savo vaikus.
Dabar rekomenduojama kūdikius maitinti laisvai, pagal jų norą. Yra kūdikių, kurie žinda po dvidešimt kartų…
Vis dėlto kartais būna ir taip, kad mama žindo kūdikį pagal poreikį (taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori), bet mato, kad kažkas negerai: vaikutis sunkiai suima krūtį, jos neišlaiko, valgydamas greitai pavargsta ir užsnūsta, bet pakeltas atsirūgti ir vėl rodo alkio ženklus.
Na, o jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5 - 2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia) pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!). Dalis nesuvirškinto pieno patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos - gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Nepraleiskite! Kūdikio Maisto Trūkumo Požymiai: Geležies Trūkumas, Pieno Alergija ir Virškinimo Sutrikimai
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Sužinokite, kada kūdikiui galima duoti nevirtų daržovių – svarbiausios mitybos rekomendacijos!
- 7 metų vaikas šlapinasi į lovą? Sužinokite pagrindines priežastis, efektyvią diagnostiką ir veiksmingą gydymą!