Jau gilioje senovėje buvo žinoma, kad be miego negalima fiziškai ir psichiškai pailsėti. Miegas gali būti ritmiškas, ramus, gilus ir paviršutiniškas, saldus ir komfortiškas. Paskaičius įvairių tautų liaudies kūrybą, išminčių sparnuotus posakius, poetų eiles ir knygas, pastebima, jog seniai domimasi žmogaus miegu, jo trukme, santykiu su darbingumu ir kitais su juo susijusiais reiškiniais.
Miego nauda ir trukmė
Miegas yra svarbus jau vien tuo, kad maždaug trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami. Miegas yra ritmiškai besikartojantis aktyvus procesas, kuris padeda organizmui atstatyti jėgas. Jo metu pakinta sąmonė ir vidaus organų veikla. Pagrindinė miego funkcija yra smegenų veiklos sureguliavimas, jos atkūrimas. Žmogus net auga miegodamas, sustiprinama atmintis, formuojasi asmenybė.
Miego normai turi įtakos amžius, organizmo būklė ir individualios organizmo savybės.
- Kūdikiams iki dviejų mėnesių amžiaus per parą reikia apie šešiolikos-septyniolikos valandų miego.
- Keturių mėnesių kūdikiams reikia dešimties valandų nakties miego bei dviejų ilgų ir vieno trumpo dienos miego seanso.
- Metų kūdikiams reikia trylikos-keturiolikos valandų miego (dažniausiai tai būna vienuolikos valandų nakties miegas bei keletas ilgesnių bei trumpesnių dienos miego seansų).
- Vaikams nuo penkerių iki penkiolikos metų pageidautina miego trukmė yra devynios-dešimt valandų.
- Paaugliams reikia dešimties valandų miego.
Dažniausi vaikų miego sutrikimai ir jų priežastys
Vaikų miego sutrikimai prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo.
Užmigimo asociaciniai sutrikimai
Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos, nors prieš tai vaikas užmigdant buvo supamas, nešiojamas, maitinamas ar net migdomas važinėjant mašina arba veikiant radijui, televizijai, pakeičiama jų lova, pradeda lankyti kitą lopšelį, dėl to vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo asociacijų ir greitai prabunda. Naktiniai prabudimai gali kartotis 2-3 kartus.
Įveikimas: Vaikas negali būti migdomas tėvų lovoje, jei po to bus perkeliamas, nes prabudęs naktį jis reikalaus pakartoti ritualą. Patariama sudaryti vaikui palankias aplinkybes, bet svarbu pamažu pripratinti prie rutininės veiksmų tvarkos, tartum atsigulimo ritualo. Vaikas labai trumpai, bet vis ilgiau paliekamas vienas lovytėje užmigti. Dažniausiai įpročiai sukuriami per kelias naktis. Esant komplikacijoms, siūlomas pakaitinis budinimas, t.y. vaikas prabudinamas truputį anksčiau nei jis yra įpratęs tam tikru nakties metu ir vėl pats pratinamas užmigti. Labiau tinka šiuos mėginimus atlikti dienos miego metu.
Nakties valgymo sutrikimai
Sutrikus mitybos refleksui, prabudinėjama 4-8 kartus per naktį ir skysčių išgeriama daugiau kaip 200 gramų, vaikas reikalauja daug maisto naktį, matyti, kad jis yra alkanas, bet jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Sutrikimai pasireiškia dauginiais prabudimais ir reikalavimais valgyti, nepavalgius - neužmiegama.
Įveikimas: Labai svarbu retinti ir mažinti maitinimus, didinti dieną valgio maistingumą, apskaičiuoti iš motinos krūties iščiulpiamo pieno maisto kiekį. Lengviau pratęsti laiką tarp maitinimų, o ne mažinti kiekį.
Miego sutrikimai dėl ,,ribų nustatymo’’ nebuvimo
Vaikas sugeba užmigti, bet pats sau trukdo. Jis užduoda daug klausimų, sugalvoja norų, stengiasi pabėgti iš lovos ar miegamojo. Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti. Kartais jie atbėga pas žiūrinčius televizorių tėvus, įkyriai lenda į jų lovą ar bent prašosi likti kambaryje. Labai greitai vaikai išmoksta aiškinti, kad vėl nori į tualetą, vonią ar negali būti savo kambaryje, nes ,,mato pabaisas’’. Šie sutrikimai prasideda, jeigu tėvai nesukuria gulimosi taisyklių: vaikai užmiega kada nori ir kur nori. Vaikas neužmigs, kol negaus ,,griežto įsakymo’’ arba užmigs tik keistoje aplinkoje - triukšmaujant, šalia televizoriaus. Šie rūpesčiai išsivysto vos tik vaikas sugeba pats išlipti iš lovytės, nes nebelieka kliūties atsikelti.
Įveikimas: Pirmiausia reikia ugdyti kasdienius ir pastovius lovos (miegojimo) įpročius. Kartais tenka vėl apstatyti lovytę kliūtimis arba užtverti išėjimą iš kambario. Jei vaikas mato, kad yra taisyklės ir jos vis stiprinamos, nedarant išimčių, jis atsipalaiduoja ir įtampa baigiasi. Kartais reikia uždaryti kambario duris (vaikas girdi šalia tėvus), norint sustiprinti susivaldymą. Vyresniems kaip trejų metų vaikams savivaldą padeda sustiprinti paliepimus pakartojant žodžiu. Tai padės, jei vaikas moka valdytis, bet tik reikia jį šiek tiek paskatinti, paliepti, priminti.
Aplinkos sukelti miego sutrikimai
Įveikimas: Labai dažnai pakanka sutvarkyti aplinką, pagerinti ramybę, užtamsinti ties vaiko lovyte, suderinti visos šeimos miegą.
Nemiga dėl maisto alergijos
Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedamas maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Kūdikiams pasireiškia tokie pakitimai kaip pilvo diegliai, traukuliai. Diagnozė pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Miegoti pradedama gana greitai, o kartais tik po mėnesio. Vengiama vartoti pieną, jo baltymų miltelius, kol ilgainiui dingsta dirglumas.
Netinkama miego higiena
Esant netinkamai miego higienai, sunkiau užmiegama, kankina ilgos ir trumpos naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Mažų vaikų miegas sutrinka daugiausia trūkstant priežiūros, bet vėliau yra svarbesni asmeniniai veiksniai. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Skirtingas gulimo laikas, snūstelėjimai (iki 3 kartų) dieną trikdo miego-budrumo ritmų formavimąsi. Mitybos nereguliavimas, valgymas tarp maitinimų ypač trikdo paros ritmą.
Įveikimas: Svarbu reguliuoti miego ir maitinimosi režimą, vengti aktyvios veiklos prieš miegą.
Miego sutrikimai dėl nerimo
Vaikai, ypač mažieji, dažnai supyksta, kai reikia eiti miegoti, nes nutraukiami žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Visus vaikus ypač neramina nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija. Dar daugiau sukrečia gaisrai, apiplėšimai, šeimos narių mirtis. Mažieji sunerimsta, jei jie priversti eiti gulti vieni.
Įveikimas: Išsigandusius, sunerimusius vaikus turi paguosti tėvai. Nereikia versti, kad jie liktų vieni savo kambaryje. Dėl to būklė gali tik pablogėti. Atsitiktiniai nerimo laikotarpiai atsiranda, jei vaikas paguldomas per anksti ir nemiega, o pradeda fantazuoti. Iš jo pasakojimų galima suprasti apie nerimo šaltinį. Būtina paaiškinti tėvams, kaip svarbu sudaryti saugaus miego aplinką, kad jis jaustų kažką esant netoliese.
Antriniai miego sutrikimai sukelti tam tikrų ligų
Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchinė astma. Jei miego sutrikimo nesukelia pats kvėpavimo pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač mažiesiems vaikams vartojant inhaliatorius. Pirmaisiais mėnesiais vaikų miegas dažnai sutrinka dėl žarnyno-pilvo skausmų, nes atsiranda dirglumas, ilgai verkiama, ypač po pietų ir vakarais. Gydomi tik pilvo skausmai - miegas gerėja per 3 mėnesius, kol vaikas pradeda miegoti visą naktį. Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimų: skausmas, temperatūra sutrikdo miego vientisumą.
Kiti miego sutrikimai būdingi vaikams
Kiti miego sutrikimai, kurie būdingi vaikams, yra dažnai paveldimi ir baigiasi subrendus nervų sistemai. Tai dažni griežimai dantimis, kalbėjimas pro miegus, šlapinimasis nakties metu ir kt.
Ritmiški judesiai
Tai pasikartojantys tipiški kaklo ir liemens judesiai, kurie prasideda užmiegant ir tęsiasi paviršinio miego metu. Gali prasidėti nuo 5 iki 11 mėn., vidutiniškai 8 mėn. amžiaus vaikams ir nutrūksta antraisiais-trečiaisiais metais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais apie 20% vaikų turi atsitiktinius, nenuolatinius ritmiškus judesius užmigimo metu, kuriuos gali sukelti kūdikio noras sumažinti nerimą užmigimo metu, ritmiško supimo būtinybė užmiegant.
Somnambulizmas (lunatizmas)
Dažniausiai suserga penkiamečiai. Dažniausiai išnyksta sulaukus penkiolikos. Vaikas sėdasi lovoje, akys pusiau atmerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti į lauką. Vaikščiodamas gali valgyti, gerti, kalbėti, groti. Pavaikščiojęs vėl grižta į lovą. Vaikams šis sutrikimas praeina, tačiau svarbu apsaugoti vaiką nuo sužalojimo, užtverti langus.
Košmarai
Kankina apie 10-50% trejų-penkerių metų vaikus, kai siaubingi sapnai prabudina iš miego. Tai gali sukelti padidėjęs vaiko dirglumas ar uždarumas. Košmaras prasideda ilgu sapnu, pamažu sukeliančiu baimę.
Somnilokvija (kalbėjimas miegant)
Įvairaus amžiaus vaikai miegodami kalba. Jie taria žodžius, tačiau yra nesąmoningi. Kartais jie kartoja tuos pačius žodžius, frazes, kalbasi vieni ar su tariamu pašnekovu. Šio sutrikimo gydyti nereikia.
Bruksizmas (griežimas dantimis)
Tai tarsi ritmiškas kramtymo judesys, energingas dantų trynimas, girdimas sausas ir nemalonus garsas, trunkantis 4-5 sek. ir besikartojantis dešimtis kartų per naktį. Dantimis dažnai griežia vaikai ir jaunuoliai. To priežastys: netaisyklingi dantys, padidėjęs kvėpavimo takų pasipriešinimas, asmenybiniai psichologiniai veiksniai. Griežimas dantimis gali sukelia dantų ligas, periodonto pažeidimus, dantų nudilimą, žandikaulio sąnario skausmus.
Įveikimas: Kreipkitės į odontologą, kuris gali rekomenduoti specialią kapą, apsaugančią dantis nuo griežimo.
Šlapinimasis naktį (enurezė)
Liga pasireiškia nevalingu šlapinimusi, pasikartojančiu miego metu. Išnyksta apie 6 metus, bet kartais kankina ir suaugusiuosius. Nakties metu, kai išnyksta valinga tarpvietės raumenų įtempimo kontrolė, šlapinamasi dėl pūslės hiperaktyvacijos. Tai dažnas, greitas noras šlapintis ir nevaldomas šlapimo nutekėjimas. Ligai turi įtakos ir psichologiniai veiksniai: sunki adaptacija mokykloje, barniai su tėvais, netektys.
Epilepsija ir traukuliai miego metu
Epilepsija viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų. Ja galima susirgti bet kuriame amžiuje. Tyrimų duomenys rodo, kad tikimybė patirti traukulių priepuolį bent 1 kartą gyvenime yra apie 9 proc., tačiau tikimybė, kad bus nustatyta epilepsijos diagnozė, siekia apie 3 proc. Deja, tačiau daliai sergančiųjų, net ir atlikus reikiamus tyrimus, ne visada pavyksta nustatyti epilepsijos priežastį.
Epilepsija - tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau epilepsijos metu pasireiškia netraukuliniai priepuoliai. Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat gali kartotis dažnai (keletą ar kelioliką kartų per dieną), o kartais retai - vieną kartą per kelis metus. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje.
Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus. Vaikams pasitaikanti epilepsijos forma su absanso tipo priepuoliais, dažnai gali būti ilgai neatpažįstama ir nediagnozuota. Jai būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis, įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu.
Epilepsijos tipai vaikams
- Infantiliniai spazmai - epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Ji pasireiškia vienam iš maždaug 2-4 tūkstančių vaikų. Infantiliniai spazmų rizika didžiausia pirmaisiais metais po gimimo. Paprastai infantiliniai spazmai prasideda trumpais, retais priepuoliais, susijusiais su miegu ir verkimu. Atrodo, kad kūdikis tiesiog krūpčioja, išsigąsta ar jam suskausta pilvuką, kadangi dažnai po to jis pradeda verkti. Dažniausiai spazmai būna simetriški, tačiau kartais jie gali būti ryškesni vienoje ar kitoje pusėje. Itin dažnai priepuoliai pasireiškia serijomis, vienas paskui kitą. Paprastai jie ištinka tuoj pabudus, tačiau gali kartotis ir bet kuriuo paros metu.
- Generalizuota epilepsija dažniausiai prasideda vaikystėje. Sergant tokios formos epilepsija, dažniausiai pasireiškia viso kūno traukuliai. Jų metu paveikiami abu smegenų pusrutuliai.
- Židininė epilepsija Tokios formos epilepsija sergantiems žmonėms pasireiškia židiniai traukuliai. Kitaip nei generalizuoti, jie paveikia tik vieną smegenų dalį. Židininius priepuolius be sąmonės praradimo, jų metu sąmonė ir suvokimas nėra prarandami.
- Draveto sindromas Tokio tipo epilepsijai būdingi ir generalizuoti, ir židiniai priepuoliai. Ji susijusi su Draveto sindromu - labai reta ir sunkia epilepsijos forma, kai ligos eigoje sutrinka psichinė raida. Sergant Draveto sindromu, informacija nėra optimaliai perduodama tarp nervinių ląstelių, o tai sukelia epilepsijos priepuolius ir vėluojantį vystymąsi. Paprastai tokia liga prasideda nesulaukus vienerių metų.
Epilepsijos priežastys ir simptomai
Sergant epilepsija, galvos smegenų neuronuose atsiranda staigūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, toks nenormalus nervinių ląstelių aktyvumas paprastai sukelia kūno traukulius. Daugeliu atvejų nėra iki galo aišku, kodėl taip nutinka. Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo. Epilepsijos priepuolis atsiranda dėl nenormalaus smegenų žievės nervinių ląstelių (neuronų) aktyvumo - staigių ir stiprių elektrinių iškrūvių, kurie trumpam paveikia žmogaus išvaizdą ar veiksmus. Jį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, kuris apima sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių.
Gliukozė - didelis arba mažas jos kiekis gali sukelti alpimo priepuolius, traukulius, net komą. Kai kuriems žmonėms epilepsijos gydymas reikalingas visą gyvenimą. Pasistengti prilaikyti priepuolio ištikto žmogaus galvą, padėti po ja minkštą daiktą. Pasibaigus traukuliams, atverti kvėpavimo takus ir patikrinti kvėpavimą.
Epilepsija sergantys žmonės jokiu būdu neturėtų būti atstumtieji. Taigi neleiskite, kad visuomenėje sklandantys mitai Jus suklaidintų. O jeigu patiems teko susidurti su šia liga ir norite atlikti išsamius tyrimus, apsilankykite klinikoje „Antėja“. Atrandama vis naujų genų, sukeliančių epilepsiją. Tačiau nėra 100 proc. rizikos šią ligą perduoti palikuonims. Kai serga abu tėvai, tikimybė, kad sirgs ir jų vaikas yra didesnė.
Ši liga yra gydoma ir daugeliu atvejų visiškai išgydoma. Laikoma, kad žmogus pasveiko, jei priepuoliai nesikartoja ir nebegeriant vaistų. Jeigu medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti atliekama operacija. Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad priepuoliai atsiranda reaguojant į labai specifinius dirgiklius arba situacijas.
Epilepsija sergantiems asmenims vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami arba atnaujinami, gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Tokiu būdu įvertinama epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklė, klinikinė forma ir progresavimas.
Epilepsijos statistika
50 milijonų žmonių- štai tiek yra sergančiųjų epilepsija visame pasaulyje. Anot PSO, tai yra viena labiausiai paplitusių neurologinių ligų. Lietuvoje registruojama apie 22 tūkst. sergančiųjų epilepsija, o ketvirtadalis šių pacientų yra vaikai.
Epilepsija ir traukuliai: skirtumai
Kalbant apie epilepsiją, svarbu atskirti du terminus - epilepsiją ir traukulius, nes tai nėra tas pats. Sergant epilepsija, nervų ląstelių membranos yra nestabilios, pralaidžios, tad jos lengvai aktyvuojasi. Aktyvacija išplinta į kitas smegenų dalis, kurios lemia epilepsijos priepuolio simptomus ir požymius.
Anksčiau traukuliai buvo skirstomi į generalizuotus ir pavienius bei toliau išskaidomi į subkategorijas. Generalizuotų traukulių metu paveikiamos abi smegenų dalys. Absenso priepuoliai dažniausiai būdingi vaikams. Jų metu paciento žvilgsnis sustira, tampa tuščias, neatsiliepia šaukiamas. Židininių priepuolių metu aktyvacija prasideda vienoje smegenų dalyje. Šie dar skirstomi į priepuolius su sąmonės praradimu ir be sąmonės praradimo.
Epilepsijos simptomai ir aura
Epilepsijos simptomai pasireiškia priklausomai kuri smegenų dalis įtraukiama. Ne visi pacientai prieš priepuolį patiria aurą. Aura - tai paciento jaučiami įspėjamieji signalai prieš priepuolį, dažnai padedantys pacientui susirasti saugų prieglobstį prieš įvykstant priepuoliui.
Automatizmas būdingas židininių priepuolių metu, jų metu stebime pasikartojančius, betikslius žmogaus veiksmus - kažką kramto, tampo drabužius, ploja ar trina rankas, laižo lūpas. Šie veiksmai dažnai supainiojami su psichinėmis ligomis, elgesio sutrikimais, priklausomybėmis nuo alkoholio ar narkotikų.
Epilepsijos diagnostika
Jei priepuoliai ištinka pirmą kartą gyvenime, būtinas išsamus paciento ištyrimas bei priežasties nustatymas. Vienas pagrindinių diagnozavimo įrankių - elektroencefalograma (EEG). EEG parodo kurioje smegenų dalyje priepuolis prasideda ir kur išplinta. Gali būti naudojama paprasta (rutininė) EEG arba prailginta. Tyrimo metu elektrodai pritvirtinami prie galvos paviršiaus ir jų pagalba fiksuojami nenoramalūs elektriniai aktyvumai smegenyse.
Jei rutininė EEG nerodo jokių elektrinių nukrypimų nuo normos, gali būti taikoma prailginto stebėjimo EEG. Tuomet pacientas jungiamas prie EEG elektrodų ir kartu prijungtos filmavimo kameros. Toks monitoringas gali užtrukti kelias dienas. Kartais reikalingi ir papildomi tyrimai - magnetinis rezonansas, pozitroninė emisinė tomografija ir kt.
Komplikacijos sergant epilepsija
Epilepsinės būklės metu priepuoliai arba jų serija trunka 30 minučių ar ilgiau, o pacientas neatgauna sąmonės. Tokių priepuolių metu smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi bei gliukoze, o tai gali iššaukti neurologinius pažeidimus smegenyse. Ši būklė gydoma diazepamu ar lorazepamu, kurie skriami intraveniniu arba rektaliniu būdu. Jei efekto nėra, skiriami fenobarbitaliai. Sunkiais atvejais gali būti taikoma bendrinė narkozė, kurios metu sukeliamas farmakologinis paralyžius.
Antroji komplikacija - staigi mirtis. Staigi mirtis sergant epilepsija gali ištikti priepuolių metu arba iš karto po priepuolio. Dažniausi žmonės aptinkami veidu į lovą padėtyje. Tokios mirties priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau galvojama, kad tam turi įtakos kvėpavimo ir širdies ritmo sutrikimai. Priepuolių metu gali pasireikšti apnėja, atsirasti kliūtis kvėpavimo takuose, o tai užkerta kelią deguonies patekimui į organizmą. Kai kuriais atvejais sutrinka širdies ritmas ar išsivysto širdies nepakankamumas, o tai gali sąlygoti mirtį.
Epilepsijos gydymas ir slauga
Tiek pacientas, tiek jo artimieji privalo būti apmokyti kaip elgtis priepuolių metu. Epilepsijos gydymo tikslas - suvaldyti ar užkirsti kelią priepuoliams. Epilepsijai suvaldyti naudojami priešepilepsiniai vaistai, kurių pagalba 70 proc. pacientų sėkmingai kontroliuojami priepuoliai. Gydymas šiais vaistais paprastai pradedamas nuo nedidelių dozių, kurios palaipsniui didinamos, iki pasiekiama kol priepuoliai nebesikartoja. Pradėjus vartoti šiuos vaistus pradžioje galimos pašalinės reakcijos - lengvas apsvaigimas, energijos sumažėjimas, sujaudinimas, galvos skausmas, drebulys, plaukų slinkimas ar didesnis jų augimas, patinusios dantenos, odos bėrimai.
Apie 30 proc. pacientų gydymas vaistais būna neefektyvus, todėl gali būti taikomas chirurginis gydymas, kuris sumažina priepuolių dažnį bei pagerina paciento gyvenimo kokybę.
Slaugant epilepsija sergantį pacientą svarbu apsaugoti jį nuo sužalojimų. Pašalinkite iš jo aplinkos nereikalingus baldus, aštrius jų kampus uždenkite apsaugomis, paminkštinimais. Ištikus priepuoliui pacientą lengvai prilaikykite, nekiškite nieko į burną, tai gali sukelti sužalojimų tiek jums, tiek pacientui. Epilepsija sergantį žmogų mokykite laikytis atsargumo priemonių. Pacientas neturėtų vairuoti automobilio, motociklo ar kitos transporto priemonės, kol jo priepuoliai nėra pilnai kontroliuojami vaistais ar kt.gydymu. Atsargiai derėtų elgtis būnant prie vandens, gaminant maistą, miegant. Pavyzdžiui, vietoj vonios rinktis dušą, neužsirakinti vonios kambaryje, neplaukioti vieniems be palydos vandens telkiniuose.
Ar traukuliai visada pranašauja apie epilepsiją?
Traukulių priepuolis - dar ne epilepsija. Traukulius vaikui gali išprovokuoti aukšta kūno temperatūra, galvos smegenų trauma, apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis. Gali būti, kad karščiuojančiam mažyliui pasireikš traukuliai, bet tai nebus epilepsijos priepuolis. Neretai tėvai gali susidurti su karštiniais traukuliais. Tai toks traukulių tipas, kurį sukelia aukšta kūno temperatūra. Karštiniai traukuliai pasireiškia 3-4 vaikams iš 100 karščiuojančiųjų, dažniausiai - 6 mėn.-5 m. amžiaus vaikams. Dažniausiai tokie traukuliai pasireiškia 12-18 mėn. vaikučiams. Kyla 50 % tikimybė, kad kūdikiams (mažyliams, jaunesniems nei 1 m. amžiaus) pirmą kartą pasireiškę traukuliai, vėl pakilus aukštai temperatūrai, pasikartos.
Karštinių traukulių požymiai
Traukuliai dažniausiai pasireiškia kaip konvulsijos (nesuvaldomas kūno drebėjimas), trūkčioja visas kūnelis. Kiti simptomai gali būti lengvai išreikšti: akių vartymas arba galūnių sustingimas, įsitempimas. Dažnai trunka trumpiau nei 2-3 min. ir praeina savaime. Priepuoliui praėjus, vaiko būsena grįžta į normalią, jo elgesys tampa įprastas.
Pasireiškus karštiniams traukuliams, svarbiausia laiku ir tinkamai gydyti peršalimo ligas bei infekcijas ir slopinti temperatūros pakilimą, nelaukiant traukulių pasireiškimo. Įprastai rekomenduojama vartoti vaistus (ibuprofeną ar paracetamolį) esant aukštesnei nei 38,5 °C temperatūrai. Tačiau, jeigu jūsų vaikeliui įvyko traukulių priepuolis, temperatūrą medikamentais reikėtų slopinti jai pasiekus 37,5-38 °C. Jeigu traukuliai įvyko pirmą kartą gyvenimą, būtina vykti į skubios pagalbos skyrių, kad vaikas būtų ištirtas neurologijos skyriuje. Visada būtina ištirti vaiką ir sužinoti, ar tai nėra epilepsijos pradžia.
Jeigu vaikų neurologas diagnozavo epilepsiją
Epilepsija - tai traukulių priepuolis, pasireiškiantis staiga, be aiškios priežasties, kai nebuvo patirta galvos smegenų trauma ar sirgta liga, kuri sukeltų aukštą kūno temperatūrą. Kartais traukulių priežastis nustatoma, tuomet diagnozuojama simptominė epilepsija. Vis dėlto neretai ji lieka neaiški, tada diagnozuojama kriptogeninė epilepsija.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Jordan vaikiškas dantų šepetėlis: kaip išsirinkti tinkamą ir prižiūrėti dantukus?
- Kaip Gauti Nedarbingumą Vaiko Priežiūrai: Visos Sąlygos ir Išmokų Galimybės