,,Vaikas seiliojasi. Ar tai normalu?“ Tėvams šitas klausimas kyla gana dažnai. Vaikui augant ir žaidžiant dažnai matote seilėtus žaislus, šlapius marškinėlius ar rankas. Į klausimą ,,Ar tai normalu?“ Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys.
Gausus seilių tekėjimas iš burnos, šlapi žaislai ir drabužėliai, išbrinkusi smakro oda - tai vaizdas, kurį mačiusi beveik kiekviena mama. Tačiau kada seilėtekis yra normalus, o kada jau verta sunerimti? Kodėl seilės skiriasi, kuo jos svarbios ir kada reikėtų susirūpinti, kai vaikui prasideda itin gausus seilėtekis.
Seilių funkcijos ir svarba
Seilės - tai normalus žmogaus organizmo fiziologinis skystis, reikalingas suvilgyti maistą, palengvinti maisto kramtymą ir slinkimą stemple skrandžio link. Seilės reikalingos burnos švarai ir higienai palaikyti. Seilėse yra kai kurių virškinimo fermentų - angliavandeniai, baltymai ir kai kurios kitos maisto medžiagos pradedamos virškinti jau burnoje.
- Virškinimas: Seilės vaidina svarbų vaidmenį virškinimo procese.
- Antibakterinė apsauga: Seilės svarbios kaip antibakterinis skystis.
- Nuskausminimas: Kai vaikui dygsta dantukai, seilių padaugėja, nes organizmas „galvoja“: tuoj pasirodys kažkoks svetimkūnis, kuris dar neaišku, ar savas, taigi į kovą leidžiamos seilės.
Kada seilėtekis yra normalus?
Kalbant apie seilėtekį, labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių.
- 0-3 mėn.: Amžiuje kūdikiai seilėjasi mažai.
- 4-8 mėn.: Kūdikio seilių liaukos intensyviai vystosi, seilėtekis pagausėja, dažniausiai šiuo periodu išdygsta ir pirmieji dantukai, kūdikis kiša rankas, žaislus, įvairius daiktus į burną. Seilės padeda ir apvalyti burną nuo patekusių nešvarumų.
- 6 mėnesiai: Amžiuje kūdikis jau pradeda kontroliuoti seiles tiek sėdimoje, tiek gulimoje ant šono padėtyje. Daugiau seilių pastebite, kai kūdikis balbatuoja, kiša rankytes ir žaislus į burną.
- 9 mėnesiai: Kūdikis jau daugiau juda, tačiau net ir ropojant, vartantis ar kitokios fizinės veiklos metu seiles jau vis dažniau kontroliuoja (nuryja).
- 15 mėnesiai: Vaikutis aktyviai judėdamas seiliotis jau neturėtų. Tačiau gali ,,užmiršti jas pagauti“ atlikdamas smulkias susikaupimo reikalaujančias užduotis, pvz., dėliodamas mozaiką.
- 18 mėnesiai: Vaikas jau nebesiseilioja nei lakstydamas, nei dirbdamas susikaupęs. Seilėtekis gali būti pastebimas valgant, ilgiau užsižiūrėjus filmuką ar pan.
- 9-14 mėn.
- 15-17 mėn.
- 18-24 mėn.
Taigi normalus seilėtekis gali užtrukti daugiausiai iki dvejų metų, kartais nežymus išlieka iki ketverių.
Dantų dygimas ir seilėtekis
Nors kai kuriems vaikams pirmieji pieniniai dantys išdygsta be išankstinių požymių, yra tam tikrų, nors labai įvairių, požymių, rodančių, kad greitai pasirodys ilgai lauktas dantukas. Besiformuojančios seilių liaukos natūraliai išskiria daugiau seilių, tai dažnai sutampa ir su pirmųjų dantukų dygimu.
Požymiai, rodantys dantų dygimą:
- Neseniai kūdikis tapo dirglesnis ir jautresnis nei įprastai.
- Jis prasčiau miega naktį, daugiau nei įprastai verkia, per dieną valgo mažiau nei anksčiau.
- Dantenos paraudusios, patinusios ir labai jautrios.
- Kūdikis nuolatos laiko į burną įkišęs kelis pirštukus, į burnytę kiša kumštį ar žaislus ir juos kramto.
- Pastebimai padaugėja seilių, sustiprėja seilėtekis, kūdikis seilėjasi.
- Kūdikiui gali truputį pakilti temperatūra, parausti skruostai ar užpakaliukas.
- Glaustymasis ar stipresnis prisirišimas ir dėmesio poreikis taip pat gali reikšti, kad greitai prasikals pirmasis dantukas.
Kada seilėtekis gali būti problema?
Seilės teka, kai vaiko burna nuolat pravira. Tai gali būti virusinės ar grybelinės burnos ertmės ligos požymis, todėl kai pagausėja seilių tekėjimas, apžiūrėkite burnytę, ieškokite paraudimų, pūslelių, balkšvų dėmelių, aftų.
Gausus seilėtekis gali būti dėl to, kai vaikui tiesiog per daug gaminasi seilių - tai susiję su burnos ertme ir seilių liaukomis. Kita seilėtekio priežastis - neurologinė. Tokiu atveju vaikas tiesiog nemoka tų seilių nuryti. Tai didelė problema - šlapi drabužiai, blogas kvapas, išopėjimas burnos lūpų kampučių. Tai estetinė, moralinė problema. Bet seilių ištekėjimas nekenkia sveikatai. Tačiau rimta sveikatos problema būna tuomet, kai seilių pasigamina daug ir jos atgal nuteka ne į ryklę, o į plaučius.
Taip pat reikia patikrinti, ar vaiko dantukai yra sveiki. Gal tai polipų, adenoidų ar lėtinės infekcijos pradžia.
Prastas oralinis jautrumas - vaikas gali nejausti burnoje susikaupusių seilių, dėl to nesusiaktyvina rijimas. Jeigu patiems nepavyksta susitvarkyti su šia problema, kreipkitės į logopedą arba logoterapeutą.
Kaip prižiūrėti kūdikį, kai jis gausiai seilėjasi?
Kad drabužėliai po smakriuku nebūtų nuolat šlapi, vaikas gali nešioti seilinuką ne tik valgymo metu, bet ir visą dieną. Sušlapusį seilinuką pakeiskite sausu. Kad neišopėtų odelė, aplink lūpas bei smakrą tepkite riebiu kremu ar kūdikių aliejumi. Kruopščiai prižiūrėkite vaiko dantukus, burnos higiena mažina padidėjusį seilėtekį bei bakterijų dauginimąsi.
Kiti kūdikių priežiūros aspektai
Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus kūdikio priežiūros aspektus, tokius kaip maitinimas, tuštinimasis, vėmimas ir diegliai.
Maitinimas
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.
Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.
Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml.
Atpylimas ir vėmimas
Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos (pvz.
Tuštinimasis
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva.
Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. 4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz.
Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz.
Diegliai (kolika)
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare.
Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos.
Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.
Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz.
Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams. Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai).
Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Neramiems 1-5 mėn.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn. Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei turite abejonių dėl kūdikio sveikatos ar vystymosi, visada kreipkitės į gydytoją.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Vaikų gerklės ligų simptomai: svarbiausi požymiai, kuriuos turi žinoti kiekvienas tėvas!
- Neįtikėtina vaikų globos namų istorija ir jų šiandienos veidas Lietuvoje!