Jau XIXa. pabaigoje kai kuriose Europos aalyse prasidjs gyventojs senjimas, o XX a. jis vyko visame pasaulyje. Gyventojs senjimas sudtingas kompleksinis reiakinys, kuris sukelia /vairis socialinis ir ekonominis pasekmis.
iuje didjimas kuris /vardijamas kaip demografinis senjimas. iusiose pasaulio aalyse dabar plinta po visas aalis, o aio reiakinio unikalumu demograf S.
Pasak Mikulioniens S. (1995), Lietuvoje gyventojs senjimo procesas pradjo ryakti XIXa. pabaigoje. Iki XXa. iau, o jau septintajame jis suintensyvjo: nuo 1970 m. iki 1975 m. 60 m. ius iaaugo 66 tkkst.
Autor teigia, kad demografinis gyventojs senjimo procesas kelia nerim daugeliui aalis. ioms visuomens aktualios problemos dvi: iaryakja makro problems lygmenyje, pvz: didjantis demografins naatos koeficientas (santykis tarp ekonomiakai aktyvis ir neaktyvis gyventojs), nacionalinio produkto perskirstymas (pensijs sistema, socialinis draudimas, sveikatos apsaugos sistema it kt.).
antroji problema: mikro lygmenyje. Demograf V. Stankknien (2002), pareng Lietuvos gyventojs senjimo prognozes iki 2020 mets. Pastebima, jog Lietuvos gyventojai kritin vaiks ir senelis santykio rib pasieks dar iki 2020 mets, kai senatvs koeficientas bus didesnis u~ 100.
Gyventojs senjimo proces nulemia dvi pagrindins prie~astys : ma~as gimstamumas ir pailgjusi gyvenimo trukm. Nors gimstamumas nuo 2003 mets stabilizavosi ir per pastaruosius metus po truput/ didja ir vis dlto gimstamumo lygis ialieka ma~as.
2008 mets prad~ioje Lietuvoje gyveno 673, 9 tkkst. vaiks iki 18 mets. t. y. penktadalis viss gyventojs. Per 2007 m. vaiks suma~jo 21,6 tkkst., o nuo 2000 m. prad~ios net 197,4 tkkst.
Pailgjusi vidutin gyventojs trukm reiakia, kad gausja pagyvenusio ir senyvo am~iaus ~monis. 2008 mets prad~ioje Lietuvoje 690,8 tkkst., arba 20,5 procento gyventojs buvo 60 mets ir vyresni. Tokio am~iaus sulaukusis yra kas aeatas vyras ir kas ketvirta moteris arba kas penktas Lietuvos gyventojas.
1997 metais pagal gyventojs duomenis pensinio am~iaus ~monis nebuvo net 20 proc., o ir senjimo sparta nebuvo tokia grsminga kaip Europos Sjungoje. is ( 0,7 % ES gyventojs). Pagyven ~mons jau sudaro apie penktadal/ (19 proc.) miesto ir ketvirtadal/ (23 proc.) kaimo gyventojs. Pagyvenusis ~monis teritorinis pasiskirstymas nra tolygus.
is, Ignalinos, Lazdijs, Molts, Varnos ir Zarass rajons savivaldybs, kuriose 60 mets ir vyresni gyventojai sudaro apie 27 - 30 procents. inkien I. ir Rudzinskien E. Anot V. Kanopiens ir S. iau aiuo metu vykstantis intensyvus gyventojs senjimo procesas rodo, kad jau XXI am~iaus viduryje statistiakai atsidursime prie ts aalis, kurios gyventojs senatvs lygio po~ikriu u~ima vidurin pozicij Europos Sjungoje.
Dar XIXa. pirmojoje pusje tik nedidel dalis visuomens sulaukdavo senatvs, todl senatve kaip reiakiniu pradta domtis ir j/ tirti palyginus neseniai tik XXa. antrojoje pusje. iai senja Europos aalis gyventojai, ne iaimtis ir lietuviai.
S. Mikulionien (2002), teigia, kad nuo seniausis laiks buvo domimasi ~mogaus senjimu ir senatve. Jau Va. pr. Kr. Confucius skelb, kad kuo senesnis ~mogus, tuo jis garbingesnis. Senovs Egipte buvo siekiama am~inos jaunysts.
Gyventojs senjimas sudtingas reiakinys, kuris sukelia tiek socialinis, tiek ekonominis pasekmis. S. Koskinas, R. Naujanien, N. kien, (2002) pa~ymi, kad senjimas nra vienalytis procesas, tad ir senjimo pasekms gali bkti tiek teigiamos, tiek neigiamos.
Senatv /prasta vadinti praradims am~iumi: prarandamas visuomeninis statusas nutraukus darb; buvs vaidmuo aeimoje, ia dalies prarandami vaikai atsiskiriantys ir kuriantys savo aeimas savo atskir gyvenim, laipsniakai silpnja sveikata dl kurios prarandamas savarankiakumas, platesns galimybs bendrauti, veikti, aviestis, keliauti, ia gyvenimo pasitraukia sutuoktinis, bendraam~iai.
Senjimas pagal (Myers 2000; }ukauskien 2001; Lesauskait, Macijauskait 2002) laipsniakas nuoseklaus, bet netolygaus viss fizinis po~ymis ir psichinis struktkrs kitimo procesas, prasidedantis jau nuo apvaisinimo momento ir ltai bei natkraliai vykstantis iki mirties net optimaliausiomis individo raidos slygomis. Dsninga involiucija, kai pama~u kinta visas organizmas.
Tai progresuojantis biologinis procesas, kuriam vykstant organizmas adaptuojasi prie naujs vidinis ir iaorinis slygs. Gyventojs senjimas yra viena svarbiausis mkss am~iaus problems, kuri turi didel /tak mkss ekonomikai ir socialinei politikai.
B. is. Tik XIX a. viduryje ir pabaigoje civilizuotuose kraatuose gyvenimo vidurkis pasiek 35 39 metus. Belgijoje jis buvo 32, Anglijoje 33, Olandijoje 34, Pranckzijoje 39.8 metai. O jau XX. a. prad~ioje vidutin gyvenimo trukm daugelyje Europos aalis staigiai aokteljo iki 45 mets.
Kaip teigia B. H. Lemme (2003), 1900 metais vidutin gyvenimo trukm jau svyravo ties 45 mets riba, o aiuo metu ji laikoma apie 75 metus, tiesa, tam turi /takos ras ir lytis. Taigi XXa. gyvenimo trukm pailgjo tiek kiek per visus ankstesniuosius 5000 mets.
Anot raaytojos ir dstytojos labiausiai a/ auol/ nulm pa~abotas mirtingumas nuo infekcinis ligs, pagerjusi mityba, higiena, suma~js gimdyvis ir naujagimis mirtingumas.
K. Trimakas (1997), raa, kad mokslininkas S. Richardas su savo bendradarbiais atliko tyrim kuris apibkdino kaip ~mons pritapo, arba nepritapo prie senatvs. Jie daugiau ar ma~iau realiai prim save ir savo padt/. Apsiaarvavusieji. Mgstantieji skpuokles kdes. Piktieji. `ie savo gyvenimo nepasisekimo prie~astis /~ikri kituose.
iantieji. U~ gyvenime patyrusius nepasisekimus kaltina tik save. J. ios senatvs. Daugelis ~monis senatvs prasm suvokia ir iagyvena ne tik oriai, bet ir kaip gyvenimo period suteikiant/ jgs augti ir /sipareigoti. A. iau tai, kada ~mogs galima pavadinti pagyvenusiu, senyvu ar senu, priklauso nuo socialins situacijos, nuo kultkros, o svarbiausia nuo paties ~mogaus motyvacijos.
ios ribos, kada apie ~mogs mes galime pasakyti, jog jis senas. JAV senatvs reikals kraato tarnyba 1962 m. Jie nori ir paprastai gali bkti nepriklausomi, t.y. M. Anot N. Bogdanovos (2007), senatvs am~ius yra daugiau ar ma~iau individualizuojama negu grie~tai apibr~iama svoka. iusis Vakars aalis gyvenime.
Apibendrinant galima teigti, kad senatv tai paskutinis ~mogaus gyvenimo etapas, o ~mons gyvenimo eigoje nuolatos senja. Ekonomistai senatv tapatina su pensiniu am~iumi, medikai su fiziniu pajgumu, sociologai su senelis vaidmens atlikimu.
iau nuo kada ~mogs galima pavadinti senu labai daug priklauso ir nuo jo paties motyvacijos. Da~nai am~ius ir senjimo svoka siejama su atskiro individo gyvenimu.
žymės: #Gime
Panašus:
- Atskleista tiesa apie naujai gimusius senus mitus – sužinokite, kas iš tikrųjų slypi už legendų!
- Ne santuokoje gimęs vaikas: teisės ir socialinė parama
- Neįtikėtina Raimundo Razukevičiaus kelionė į sėkmę – sužinokite viską apie jo gyvenimą!
- Šokiruojanti tiesa apie naujagimių žarnyno okliuziją: priežastys, simptomai ir efektyviausias gydymas
- Didelis Svoris Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvias Rekomendacijas