Vaikų mirtingumas yra visuomenės sveikatos būklę apibūdinantis rodiklis. Jis vertinamas kaip iki 5 m. vaikų mirtingumas. Iki 1970 pasaulinėje statistikoje (SSRS ir Lietuvoje iki 1987) vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 m. vaikų) mirtingumas.
Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi ir apskaičiuojamas 1000 vaikų arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų. Vyresnio amžiaus vaikų mirtingumo rodikliai vadinami atitinkamo amžiaus vaikų mirtingumo rodikliais. Dažniausiai skaičiuojami 5-14 m., 15-17 m. vaikams.
Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012, Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenys) yra Afrikoje (Angoloje 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). Mažiausias vaikų mirtingumas - 2-3 % yra šalyse, kur gyvenimo socialinės sąlygos geriausios - Islandijoje, Švedijoje, Japonijoje.
2012 vaikų mirtingumas buvo 0,84 1000 to amžiaus vaikų arba 83,6 100 000 gyventojų, arba 4,6 1000 gyvų gimusių (0,46 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). 2012 0-4 m. vaikų mirtys sudarė 58,3 % (vaikų iki 1 m. - 48,8 %) visų jaunesnių nei 18 m. vaikų mirčių, 5-14 m. vaikų mirtys sudarė 22,3 %, 15-17 m. - 19,4 %.
Berniukų mirtingumo rodikliai didesni negu mergaičių. 2012, nelygu amžiaus grupė, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.
Tyrimas Lietuvoje
Retrospektyvus kohortinis tyrimas atliktas LSMU Neonatologijos klinikoje. Duomenys gauti iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro. Reikalingi duomenys išanalizuoti naudojant MS Office Excel 2013 ir IBM SPSS 20.0.
Perinatalinis mirtingumas
Perinatalinis mirtingumas 2006 - 2016 m. svyravo nuo 5,3 iki 8 atvejų 1000-čiui gyvų gimusių naujagimių ir turi tendenciją mažėti. Didžiausias perinatalinis mirtingumas stebimas 22 - 23 savaičių GA grupėje, (svyruoja nuo 67% iki 85%, vidurkis - 77%). Mažiausias - 37 - 42 sav. ir >42 sav. GA grupėse, 37 - 42 sav. GA grupėje jis svyruoja nuo 0,2 iki 0,3, o >42 sav. GA grupėje visais metais lygus nuliui.
Dažniausia perinatalinės mirties priežastis buvo antenatalinė hipoksija (svyravo nuo 243 iki 425 1000-čiui mirusių ir turi tendenciją didėti), rečiausios - įgimtos infekcijos (svyravo nuo 21 iki 76 1000-čiui mirusių).
Naujagimių mirtingumas
Didžiausias naujagimių mirtingumas 2006 - 2016 metų laikotarpiu buvo 22 - 23 GA grupėje (mirtingumas svyravo nuo 43 iki 80 1000-čiui gimusių), mažiausias - >42 savaičių GA grupėje (visu analizuojamuoju laikotarpiu buvo 0). Naujagimių mirtingumas skirtingose GA grupėse: didžiausias naujagimių mirtingumas - 22 - 23 GA grupėje, mažiausias - daugiau nei 42 savaičių GA grupėje.
Dažniausia naujagimių mirties priežastimi buvo įgimtos formavimosi ydos (mirtingumas svyravo nuo 0,7 iki 2 1000-čiui gyvų gimusi). Antra pagal dažnį - įgimtos infekcijos (nuo 0,2 iki 0,6 1000-čiui gyvų gimusių ir turi tendenciją mažėti).
Ankstyvo naujagimių mirtingumo priežastys
Dažniausia ankstyvo naujagimių mirtingumo priežastis buvo įgimtos formavimosi ydos (nuo 0,5 iki 1,4 1000-čiui gyvų gimusių), antroje vietoje - intrauterinė hipoksija/asfiksija ir kvėpavimo sutrikimo sindromas (dėl abiejų mirtingumas svyravo vienodai: nuo 0,1 iki 0,5 1000-čiui gyvų gimusių).
Išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių mirtingumas
Dažniausia mirties priežastis išnešiotų naujagimių mirtingumo struktūroje pagal pagrindinę ligą buvo įgimtos formavimosi ydos (nuo 0,3 iki 1,4 1000-čiui gyvų gimusių), antroje vietoje - „kitos“ ligos (nuo 0,1 iki 0,3 1000-čiui gyvų gimusių). Dažniausia neišnešiotų naujagimių mirties priežastis - įgimtos formavimosi ydos (nuo 4,3 iki 11,6 1000-čiui gyvų gimusių), antroje vietoje - „kitos“ ligos (nuo 2,4 iki 5,8 1000-čiui gyvų gimusių).
Didžiausias neišnešiotų naujagimių mirtingumas nustatytas 500 - 999 g grupėje, mažiausias - ≥2500 g grupėje.
Bendros mirties priežastys Lietuvoje
Lietuvoje praėjusiais metais mirė 37 tūkst. Iš viso pernai 100 tūkst. gyventojų teko 1288,7 mirusieji, kai 2022 metais jų buvo 1514,5. Higienos instituto teigimu, kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių.
2023-aisiais mirė 18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. moterų. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų (52,1 proc.), nuo piktybinių navikų - 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių - 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų - 5,2 proc.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 8235 vyrai, iš kurių 61 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos. 20,4 proc. vyrų mirė nuo piktybinių navikų (4256 vyrai). Iš 1633 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 59,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 27,3 proc. nusižudė. Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1059 vyrai (25,3 proc. - nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20 proc. - nuo alkoholio sukeltos kepenų ligos).
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 11 tūkst. 28 moterys, iš kurių daugiau nei pusė - nuo išeminės širdies ligos, 24,9 proc. - nuo smegenų kraujotakos ligų. Trečioji pagrindinė moterų mirties priežastis - virškinimo sistemos ligos.
Pernai mirė 8265 darbingo amžiaus gyventojai (16-64 metų), jie sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų. Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 9,6 proc.
Pernai mirė ir 57 kūdikiai (vaikai iki vienerių metų). Palyginti su užpernai - 10 kūdikių mažiau.
žymės:
Panašus:
- Sužinokite, kodėl kūdikis laikomas išnešiotu jau 37 nėštumo savaitę!
- Naujagimio kraitelis: būtini daiktai, kurių negalite praleisti!
- Neįtikėtina Naujagimio Viršutinės Pasaito Arterijos Kraujotakos Paslaptis Atvira!
- Žemas pilvas nėštumo metu: ką tai reiškia ir kaip tai veikia tavo nėštumą?
- Kas Iššaukia Sumaištį Dienos Ir Nakties Cicluose? Sužinok Tiesą Dabar!