Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama filmavimui, ypač kai tai susiję su vaikais. Šiame straipsnyje aptariami aspektai, susiję su filmavimu su kūdikiu, įstatymai, privatumo apsauga ir vaiko teisių apsauga.

Vaiko teisių gynėjų naudojami vaizdo registratoriai

Vaiko teisių gynėjai, siekdami didinti savo veiklos skaidrumą, nuo vasario 3-iosios į skubios pagalbos reikalaujančias situacijas reaguos pasitelkdami vaizdo registratorius. Anot specialistų, viliamasi, kad šie įrašai suteiks daugiau aiškumo teisėsaugai bei šeimoms. „Norėdami ne tik reaguoti greitai, operatyviai, bet ir veikti profesionaliai, skaidriai, priimti sprendimus, pagrįstus faktine informacija, nuo vasario 3-iosios dirbsime su vaizdo ir garso registratoriais“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

„Pasitaiko situacijų, kai vaiko teisių gynėjams priėmus sprendimą, tėvai ar globėjai ne visuomet su juo sutinka. Todėl nagrinėdami skundus naudosime vaizdo ir garso registratoriais fiksuotą informaciją ir priimsime atitinkamus sprendimus. Taip pat informacija dalinsimės su ikiteisminio tyrimo tyrėjais, su teismu“, - aiškino ji.

Filmuoti planuojama tais atvejais, kai į pranešimą svarbu sureaguoti ne vėliau kaip per 1-6 valandas. „Dažniausiai tai pranešimai apie smurtines situacijas, kai vaikas yra nesaugioje aplinkoje, jam kyla grėsmė, tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos. Taip pat apie globojamą, ypatingai pažeidžiamą, vaiką“, - vardijo I. Skuodienė.

„Svarbu paminėti, kad vaiką supažindinsime su filmavimo procesu ir, aišku, sudarysime galimybę atsisakyti būti filmuojamam. Taip pat filmuojama nebus sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitose panašiose įstaigose, kai nepavyksta užtikrinti galimybės bendrauti su vaiku individualiai, be pašalinių. Be to, tais atvejais, kai vaikas yra laikinai apsistojęs žmogaus, sutikusio užtikrinti jam saugią aplinką, namuose.

„Tačiau tais atvejais, kada yra kalbama apie vaiko, kitų šeimos asmenų, darbuotojų saugumą, filmavimas vyks. Bus informuojama, kad už jo trukdymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, - konferencijos metu pabrėžė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Pasak jo, reaguojant dėl vaikų saugumo, neretai iškyla grėsmė ir asmeniniam darbuotojų saugumui. Tokias rizikas, G. Batulevičiaus teigimu, filmavimai gali padėti sumažinti. „Kameros kažkuria prasme yra drausminimo priemonė ir tam, kad apsaugotume vaiko teisių gynėjus. Esame turėję situacijų, kada darbuotojai nukenčia. Dažnai tai yra keiksmažodžiai, grasinimai, gąsdinimai, spjaudymasis, jėgos panaudojimas. Kameros leis tuos dalykus stabdyti“, - vylėsi jis.

Teisės aktai ir privatumo apsauga

Advokatės teigimu, pagrindinė taisyklė yra tokia, kad asmuo gali būti fotografuojamas, filmuojamas ir jo atvaizdas gali būti naudojamas tik jo sutikimu. Nepilnamečių vaikų filmavimui ar fotografavimui, taip pat nepilnamečių vaikų atvaizdo naudojimui yra būtinas tėvų sutikimas. Sutikimas gali būti išreikštas bet kuria forma: žodžiu, raštu, veiksmais. Pvz., jeigu asmuo, matantis ir suvokiantis esąs fotografuojamas, tam neprieštarauja, galima pripažinti, kad jis sutinka.“ Visgi, jei yra galimybė, J. V. pataria pasirūpinti raštišku sutikimu.

J. V. Flis akcentavo, kad teisė į atvaizdą, kaip ir daugybė kitų teisių, kurias turi asmuo, nėra absoliuti. Anot pašnekovės, asmens sutikimo nereikia, jei asmuo yra fotografuojamas ar filmuojamas, taip pat jo atvaizdas naudojamas dėl jo visuomeninės, tarnybinės veiklos. T. y. toks asmuo yra viešas (pvz., politikai, žymūs meniniai, aktoriai, verslininkai, sportininkai).

Trečioji išimtis, pasak jos, yra asmens fotografavimas (filmavimas) viešoje vietoje, pvz., gatvėje, viešame renginyje, teatre ir pan. Flis teigimu, filmavimo kameros įrengimas parduotuvėse, gatvėse nebūtų laikomas kaip pažeidžiantis asmens teisę į atvaizdą. Tačiau ji pabrėžė, kad asmens teisės į atvaizdą pažeidimu būtų laikoma situacija, kai filmavimo kamera įrengiama taip, kad filmuojama asmens privati teritorija.

Taip pat ir viešoje vietoje esantis asmuo, anot advokatės, turi teisę būti nefotografuojamas, nes net ir būdamas viešoje vietoje privatus asmuo nepraranda savo teisės į privatumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja prašymus ne tik visuomenės žiniasklaidos priemonėms pažeidus asmens teisę į atvaizdą, bet ir kitiems asmenims neteisėtai panaudojus kito asmens atvaizdą“, - dėstė pašnekovė.

Kur kreiptis dėl nelegalaus filmavimo ar fotografavimo?

Pasak I. Sidaro, jei asmuo jaučia, kad toks vaizdo stebėjimas yra nepagrįstas ir pažeidžia jo teisę į privatumą, jis turi teisę kreiptis tiesiogiai į VDAI. „Praktikoje, prieš kreipiantis į VDAI, visada rekomenduojame pabandyti raštu kreiptis tiesiogiai į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį nurodant, kad prieštaraujate tokiam duomenų tvarkymui.

Jei VDAI vykdomo skundo nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad vaizdo stebėjimą vykdantis asmuo nesilaikė BDAR reikalavimų, priežiūros institucija turi teisę nurodyti atlikti papildomus veiksmus. Pvz., pateikti atnaujintą informaciją, atlikti vertinimą, tam tikrais atvejais - nutraukti vaizdo stebėjimą, o išimtiniais, pvz., jei piktybiškai nesilaikoma nurodymų, paskirti asmeniui administracinę atgrasančią baudą“, - vardijo teisininkas.

žymės: #Kudiki

Panašus: