Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė - viena populiariausių Lietuvos moterų, užimanti garbingą trečią vietą tarp sistemoje „Google“ ieškomiausių žmonių. Televizijos projektai, renginiai ir koncertai - visur ji spėja dalyvauti. Susipažinkime su jos gyvenimo akimirkomis.

Nėštumas ir motinystė

2015 metų pabaigoje tv3.lt paskelbė džiugią naujieną - Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė ir Jogaila Morkūnas laukiasi kūdikio. Artimi porai asmenys patvirtino, kad jiedu laukiasi mergaitės. Indrei tai pirmagimė. Beje, jie svarsto mažąją Morkūnaitę pavadinti Marija. Pati Indrė nenorėjo atvirauti apie būsimąjį vaikelį. Anot jos, vaikelis dar negimė, tad per anksti kalbėti, ar tai bus mergaitė, ar berniukas. „Nesvarbu, kas gims. Auginsime ir mylėsime vienodai“, - nedaugžodžiavo I. Kavaliauskaitė-Morkūnienė.

Dar praėjusių metų pabaigoje Indrė DELFI pasakojo, kad kūdikis labai lauktas ir planuotas, tad nėštumas teikia tik džiugius potyrius. Įpusėjus nėštumui moteris pasakojo, kad neketina stabdyti darbų tempo, nes, anot jos, tuoj pasaulį išvysiantis vaikelis jai netrukdo užsiimti įprasta veikla. Dukrelės gimimas - ko gero, ryškiausias pastarųjų mėnesių įvykis.

Indrė pasakoja: "Visą gyvenimą svajojau būti mama ir mylėjau visus vaikus. Draugai žinojo: jei bus Indrė, vaikais bus pasirūpinta. Jau paauglystėje, bendraudama su jais, mintyse dėliojau, ko norėčiau nesakyti ar nedaryti, kai turėsiu savo vaikų. Gailiuosi, kad to neužsirašiau, nes dabar viskas kažkur išdulkėjo. Manau, esu švelni mama. Dukrelę maitinu pati, tad turiu nuolat būti šalia. Motinystė, skirtingai nei kita veikla, yra projektas visam gyvenimui. Jei prisiimi atsakomybę, turi prisiimti ją visą."

Iš visų jėgų stengiuosi buvimą mama derinti su karjera, bet kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad idealiai to padaryti neįmanoma - tiek vienur, tiek kitur vis tiek stovėsi tik viena koja. Dabar tų darbų dar ne taip daug, spėju viską. Aišku, patiriu ir streso. Būna, kelios minutės iki tiesioginio eterio, o Marija negali nurimti. Nusivelku puošnią suknelę, nusisegu ausines, glaudžiu, maitinu, vėl šoku į suknelę ir - tiesiai į sceną. Štai ir dabar, kol vedžiau renginį Kudirkos aikštėje, aplink dvi močiutės su vežimėliu suko ratus.

Pasak Indrės, Jogaila labai džiaugiasi kiekvienu jos projektu. „Eik! Vesk!“ - sako. Bijočiau nusėsti namuose, nes pamažu pasidaro labai patogu per dienas neišlįsti iš sportinio kostiumo. Pirmą renginį vedžiau, kai dukrai buvo mėnuo, - norėjau pravėdinti smegenis. Auklių kol kas neturiu - išsiverčiu su močiučių pagalba, bet nelabai įsivaizduoju, kaip atrodys ruduo, kai prasidės darbymetis.

Nevyniodama į vatą pasakysiu - Jogaila yra tobulas vyras, bet būti tobulu tėčiu dar turės išmokti. Jis labai myli dukrytę ir stengiasi, bet... Kai jo laikoma Marija pradeda verkti, tiesia man ir sutrikęs sako: „Indre, nežinau, ko ji nori...“ Tai normalu.

Karjera ir veikla

Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė bėga tikrai greitai. Be darbo televizijoje ir renginių, ji dar yra Lietuvos bušido federacijos projektų vadovė, atsakinga už varžybų transliacijas, reklamą. O nuo rudens Vilniaus kolegijoje ketina dėstyti renginių organizavimą.

Neseniai apie savo nėštumą paskelbusi Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė, rodos, dėl to savo ilgo darbų sąrašo tikrai netrumpins. Garsi moteris tapo naujojo TV3 projekto „Kadagys“ vedėja. Jai talkins žiūrovams jau gerai pažįstamas veidas - Mindaugas Stasiulis: „Jis nuostabus partneris ir geras draugas“, - savo kompanionu džiaugiasi Indrė.

Pasak „Kadagio“ vedėja tapusios Indrės, šis projektas nebus eilinis pop šou: „Mano nuomone, tai bus apskritai unikali programa televizijos eteryje. „Kadagys“ yra tautinių šokių ansamblių kovos. Tik į tautinius šokius mėginsime pažvelgti 21 amžiaus žmogaus akimis, ansamblių choreografai beveik nemiegodami dirba prie naujų programų, kuriamos naujos muzikos aranžuotės, ieškoma naujų idėjų ir tuo pačiu prikeliamos senosios“ - apie projektą pasakoja I.

Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė praėjusį savaitgalį vedė tryliktąją „Išsipildymo akciją“, todėl panašu, kad nėštumas garsiai Lietuvos moteriai nebus kliūtis ir toliau aktyviai darbuotis eteryje. Daugelis žino, kad Indrei šokiai - nėra nauja patirtis. Moteris kurį laiką šoko pramoginius šokius, o ir televizijos projekte „Chorų karai“ turėjo progą parodyti savo sugebėjimus su tautinių šokių ansambliu „Vingis“: „Šokome Jadvygos polką.

Asmeninis gyvenimas

Pernai prie altoriaus žengusios poros ilgą laiką buvo kruopščiai slepiami. Tiek Indrė, tiek Jogaila griežtai neigdavo bet kokius gandus apie juos jungiančius santykius. Viešumoje jie nesirodydavo kartu, nesilankydavo tuose pačiuose renginiuose. Net ir tuoktuves pora buvo linkusi nuslėpti, tačiau tai pavyko tik kurį laiką.

Renginių organizavimo srityje dirbanti pora savo vestuves pavertė tikra pasaka. Amžiną meilę jiedu prisiekė Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje. Indrė, pasipuošusi Ramunės Piekautaitės kurta balta suknele, link altoriaus pas mylimąjį žengė šermukšnių krūmais išpuoštu bažnyčios taku. Vėliau pora su svečiais patraukė į oro uostą. Ten jiedu persirengė ir leidosi į širdies formos skrydį virš Lietuvos. Po prabangios vestuvių puotos, medų Morkūnai kopinėjo keliaudami aplink pasaulį.

Jogaila man pasipiršo per Kalėdas, o dukrelė gimė daugiau nei po metų, tad sprendimas tuoktis tikrai nebuvo nulemtas nėštumo. Tąsyk šventėme artimiausių draugų rate, Jogaila atsistojo sakyti tosto, o baigė jį pranešimu, kad tuoksimės. Tai buvo netikėta ne tik kitiems, bet ir man. Žiedą padovanojo vėliau. Nupirko Niujorko 5-ojoje aveniu, „Tiffany“ parduotuvėje, ir įteikė Vilniaus oro uoste. Supykau, nes net atšvęsti negalėjome - jis išskrido į Niujorką, o aš išvažiavau dirbti į Alytų, į bušido turnyrą.

Lauktis pradėjau, kai jau buvo siuvama mano vestuvinė suknelė. Prašiau Ramunės Piekautaitės ją dar labiau pasiaurinti, sakiau: „Įimk dar 4 centimetrus - tikrai suplonėsiu.“ Kai Ramunė tai padarė, sužinojau, kad esu nėščia. Pagalvoju: „Ir ką dabar reikės daryti su tais centimetrais?“

Priesaika bažnyčioje man daug reiškia. Norėjau tvirto pažado - ir jo, ir savo. Kad ir koks laisvamanis Jogaila atrodo, bažnyčioje verkė.

Pirmiausia Jogaila tapo mano geriausiu draugu. Ilgai negalėjau patikėti, kad rodo man dėmesį kaip vyras, maniau - nori kartu dirbti kaip renginių organizatorius. Paskui supratau, bet nežinojau, ar pati esu pasirengusi priimti jį daugiau nei kaip draugą. Lūžis įvyko maždaug po pusės metų bendravimo. Tada labai sirgau, jis pasisiūlė atvažiuoti. Tiesą sakant, nesinorėjo, kad kas nors apskritai mane tokią pamatytų, bet Jogaila vis tiek atvažiavo, atvežė savo daryto pašteto, išvirė natūralaus sultinio su daržovėmis. Atsimenu, guliu susisukusi po antklode, žiūriu, kaip jis pila man sultinį ir galvoju: „Iš to galėtų būti ir kas nors daugiau...“ Nuo tada viskas ritosi kaip nuo kalno paleista sniego gniūžtė.

Indrės požiūris į grožį ir vertybes

Matyt, joms pasisekė būti tik gražioms, o ne protingoms. Liūdnas gyvenimas tų, kurios moka būti tik gražios. Sutinku, viešumoje reikia atrodyti reprezentatyviai, bet neskiriu labai daug dėmesio išvaizdai ir nenorėčiau, kad mano dukra augtų grožio kulto aplinkoje. Manau, nereikėtų vaikams taip dažnai kartoti, kokie jie gražūs, tarsi tai būtų svarbiausia žmogaus savybė. Galima juos pagirti ir kitokiais žodžiais: sumanus, drąsus, linksmas, draugiškas. Norėčiau, kad draugus dukra rinktųsi pagal protą, o ne pagal išvaizdą.

žymės:

Panašus: