BENDRA.lt tęsia temą apie nėštumo nutraukimo ne dėl medicininių indikacijų prieinamumą Lietuvoje. Vis dėlto BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą.
Aborto reglamentavimas ir statistika
Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Tiesa, nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo į Higienos instituto duomenis būtų įrašyti kaip „moters noru“ arba „moters sprendimu“.
Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“ Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis.
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. BENDRA.lt kreipusis į institutą, portalas buvo informuotas, kad jie neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“.
A.Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“.
Nėštumo nutraukimo prieinamumo iššūkiai
Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.
Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.
Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia.
Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas. Kaip nurodė A.Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą. Vis dėlto Higienos instituto pateikti duomenys, kaip pastebima, apima tik dalį gydymo įstaigų, įskaitant ir tokias, kuriose savanoriškas abortas nėra atliekamas.
Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“.
Vykdant tyrimą išsiuntėme apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvus, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki Bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo.
Teisinis reglamentavimas ir sąžinės laisvė
Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini, 2025 m. išleidęs knygą apie sąžinės išimtis ir moralinę pareigą sveikatos apsaugos srityje, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“.
Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė spalį vykusioje BENDRA.lt diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą.
A. Vėliau A. Dumšienė BENDRA.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“.
Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.
Medikamentinis abortas: galimybės ir kliūtys
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą.
Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra. Jonavos ligoninė šiuo metu neteikia nė vienos savanoriško nėštumo nutraukimo formos - nei medikamentinės, nei chirurginės. Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja gyd. Panašią poziciją išreiškė ir Tauragės ligoninė. Jos atstovas Danas Masiulionis komentavo: „Turime Naujagimiams palankios ligoninės statusą, kuris siejasi su nacionaline gimstamumo skatinimo politika.
Kitose gydymo įstaigose nurodomos įvairios priežastys, dėl kurių paslauga neteikiama. Kai kur gydytojai naudojasi teise atsisakyti procedūros dėl savo įsitikinimų, kitur paslauga neprieinama dėl budinčio gydytojo trūkumo. Šilutės ligoninė teigia, kad „iki šiol poreikio nebuvo“.
SAM atstovė A. Dumšienė paaiškino, kad gydymo būdo pasirinkimą sprendžia paslaugą teikiantis gydytojas pagal savo kompetenciją. Ji pripažino, kad negali atsakyti, kodėl konkrečios įstaigos šios procedūros neteikia, nes tai esą priklauso nuo jų vidinės tvarkos ir gydytojų sprendimų. Paciento teisė rinktis gydytoją ir įstaigą, anot jos, garantuojama Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme.
Paklausta, kas turėtų užtikrinti šios paslaugos prieinamumą, A. Dumšienė pabrėžė paciento teisę rinktis: „Jeigu tų paslaugų neteikia, tada reikia rinktis įstaigą, kuri tas paslaugas teikia.“ Visgi, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama. „Visos gydymo įstaigos turi internetinius puslapius ir juose naršant [...], bent jau mano žiniomis, skelbia, kokias paslaugas teikia“, - teigia ji.
Tačiau realybėje viešosios įstaigos neskelbia informacijos apie medikamentinį nėštumo nutraukimą. Situacija dar sudėtingesnė, kai gydymo įstaigos savo paslaugų sąraše deklaruoja chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau jos neteikia. Tai reiškia, kad pacientė be tiesioginio kontakto su įstaiga negali žinoti, ar procedūra bus atlikta.
Tuo metu kiekviena delsimo diena lemia, ar paslauga dar galės būti suteikta - ypač svarbu tai medikamentinio aborto atveju, kuriam taikomas terminas iki 9 nėštumo savaitės. Nepaisant to, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato pareigą viešinti mokamų paslaugų teikimo tvarką ir kainas bei kad įstaigos „užtikrintų, kad pacientai galėtų su ja susipažinti“, ši informacija nėra pateikiama nuosekliai ar lengvai randama.
Tačiau realybėje dalis gydymo įstaigų oficialiai skelbia, kad teikia chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau iš tiesų jos neatlieka. Tarp tokių įstaigų, kurios kainynuose nurodo šią paslaugą, bet faktiškai jos neteikia, yra Radviliškio ligoninė, Šakių ligoninė, Telšių ligoninė, Švenčionių rajono sveikatos centras. Elektrėnų ligoninė apklausos metu neturėjo gydytojų, kurie sutiktų atlikti procedūrą, ir ieškojo naujų specialistų. Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos.
Nors vaistinis nėštumo nutraukimas iš esmės yra tik konsultacija, kurios metu pacientei išrašomas receptas, o vaistai vartojami namuose, Lietuvos teisės aktuose jam taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui.
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Tai reiškia, kad dvi iš esmės skirtingos procedūros - savo pobūdžiu, sudėtingumu ir rizikos lygiu - yra traktuojamos vienodai pagal techninius reikalavimus.
Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus. Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos. Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų.
Pavyzdžiui, Trakų, Švenčionių, Palangos, Šakių, Joniškio, Molėtų ir Ignalinos gydymo įstaigos medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugų neteikia, nepaisant turimų galimybių. Be to, dalis įstaigų siūlo tik chirurginį nėštumo nutraukimą, nors galėtų teikti ir medikamentinį. Tarp jų - Ukmergės, Šalčininkų, Prienų, Alytaus, Šilutės, Kelmės, Šiaulių ligoninės bei kai kurios „Affidea“ tinklo klinikos.
Kainos ir finansiniai aspektai
BENDRA.lt apžvelgė ir nėštumo nutraukimo procedūrų kainas. Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros.
Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai. Kai kurios privačios klinikos ne tik konsultuoja, bet ir pačios išduoda vaistus vietoje. Bendra.lt gavo pacienčių atsiliepimų, kad tam tikrais atvejais buvo rekomenduota įsigyti didesnį vaistų kiekį, dėl ko bendra procedūros kaina išaugo iki daugiau nei 300 eurų.
Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja 82,87 Eur, o bendros nejautros atveju - 129,53 Eur. Prie šių sumų gali būti pridėtas papildomas 10,56 Eur mokestis už ankstyvą nėštumo diagnozavimą šlapimo tyrimu. Pavyzdžiui, Utenos ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse procedūra kainuoja 67,93 Eur, Panevėžyje - 70 Eur, o Kaune - 101,42 Eur. Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninėse - 82,88 Eur. Išskirtinai aukštos kainos užfiksuotos Visagino ligoninėje, kur vietinės nejautros procedūra kainuoja 234,54 Eur, o bendros nejautros - 366,...
Pandemijos įtaka ir informacijos trūkumas
Pandemijos metu anoniminiuose forumuose padaugėjo užklausų apie nėštumo nutraukimą, į neviltį puolusios moterys prašo pasidalinti informacija apie nelegaliai atliekamas chirurgines procedūras ar kaip gauti nėštumo nutraukimui reikalingus medikamentus.
Nors nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra legalus, apie tai kalbėti vis dar yra tabu, net ir progresyvios „už laisvą pasirinkimą” pasisakančios moterys vengia garsiai apie tai kalbėti, o žiniasklaidoje dažniausiai pateikiamos blogos patirtys bei akcentuojama tariama žala. Šiuo metu, kai chirurginio nėštumo nutraukimo prieinamumas yra ribojamas, itin svarbu kalbėti apie alternatyvas, būdus užtikrinti moters reprodukcines teises ir suteikti visapusišką reprodukcinės sveikatos priežiūrą.
Pandemijos metu dalis gydymo įstaigų atsisakė atlikti nėštumo nutraukimo procedūras, nes tai yra planinė, o ne būtinoji pagalba, tad ši paslauga moterims tapo mažiau prieinama. Žinoma, poreikis gauti tokią medicininę pagalbą niekur nedingo, o moterys buvo priverstos ieškoti kitų būdų, neretai pasirinkti - nesaugų nėštumo nutraukimą.
Pernai, karantinui tik prasidėjus, iškėlus šį klausimą, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga konferencijos metu moterims, kurios neplanuotai pastojo ir nori nutraukti nėštumą, atsakė, kad laikas, kai gydymo įstaigos atsisako teikti tokią paslaugą, yra tinkamas laikas apsvarstyti savo sprendimą.
Nėštumo nutraukimo terminai
Atlikti procedūrą savo valia galima iki 12 nėštumo savaitės pabaigos, o dėl medicininių indikacijų ar pastojus po išžaginimo arba kraujomaišos iki 22 nėštumo savaitės pabaigos. Iki 9-os savaitės tai galima padaryti vaistais, vėliau - chirurginiu būdu.
žymės:
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtina Kalvarijos Lopšelis-Darželis "Žilvitis" Apžvalga – Atraskite Geriausią Vaikų Ugdymo Vietą!
- Nepraleiskite! Išsamiausias sąrašas, ką pirkti naujagimiui būsimiems tėvams