Mastitas: kas tai?
Mastitas - tai skausmingas krūties uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia moterims praėjus kelioms savaitėms po gimdymo, kuomet prasideda intensyvus pieno gaminimo procesas. Tačiau krūties mastitas taip pat gali atsirasti ir vėlesniame žindymo laikotarpyje, kuomet krūtinė nėra pilnai ištuštinama ir prasideda pieno sąstovis, kitaip dar vadinamas laktostaze.
Krūties mastito simptomai:
- Krūties zonoje jaučiamas guzas arba sukietėjimas.
- Sukietėjusi vieta yra skausminga ir paraudusi, kartais pamėlusi.
- Krūtinė tampa karšta ir matomas patinimas.
- Paraudusioje zonoje juntamas maudimas, skausmas, tempimas ar net deginimas.
- Jei uždegimas arčiau pažasties pusės, galimi limfmazgių padidėjimai ir skausmingumas.
- Mastitas gali sukelti karščiavimą, šaltkrėtį, galvos skausmą ir kaulų laužymą.
- Kitos moterys pažymi, kad simptomai gali būti panašūs į gripo (jie pasireiškia prieš krūties pokyčius).
Krūties mastitą ir laktostazės atsiradimą įtakoja šie veiksniai:
- Per ilgi žindymo tarpai - kuomet vaikas nuo pirmų dienų yra maitinamas rečiau nei kas 3 val.
- Per trumpas žindymo laikas - kuomet vaikas nespėja ištuštinti krūtinės aktyviame pieno gamybos laikotarpyje.
- Krūtų spenelių traumos - dėl netaisyklingo kūdikio krūties apžiojimo formuojasi įtrūkimai ir žaizdos spenelių srityje. Tai didina infekcijų riziką, retesnį žindymą dėl patiriamo skausmo ir galiausiai mastitą.
- Kitos intervencijos - mišinuko (buteliuko) ir čiulptuko naudojimas gali retinti krūties davimą ir netaisyklingą ar nepakankamą kūdikio žindymą.
Mastitas - kaip gydyti?
Pirmoji pagalba ir mintis išgirdus žodį mastitas - kopūsto lapas. Nors šiais laikais senolių patarimai yra kvestionuojami, tačiau kopūsto kompreso nauda susirgus mastitu nepaneigiama.
Gydymo eiga:
- Prieš maitinant kūdikį, skaudamą krūtį galima pašildyti šiltu kompresu arba pastovėti po šilta dušo srove.
- Duoti žįsti kūdikiui krūtį, kad jo smakras būtų atsuktas į pusę, kurioje paraudimas ar guzelis. Taip stimuliuojama pažeista vieta, lengviau bėga pienas ir mažesnė tikimybė pieno sąstoviui.
- Svarbu įsitikinti, kad žįsdamas kūdikis teisingai apžiojo krūtį.
- Žindymo metu galite švelniai pirštų galiukais masažuoti krūtį. Nuo skaudamos vietos link spenelio. Masažas turi būtų ypatingai švelnus ir be papildomo diskomforto jautimo.
- Po žindymo ant skaudamos krūties dalies uždėkite kopūsto lapą (arba kitą šaltą kompresą). Svarbu, kad kopūstas nedengtų spenelio ir rudojo laukelio dalies. Kopūsto lapą keiskite vos tik jis sušils. Patį kopūstą laikykite šaldytuve, kad dedami lapai būtų vėsūs.
- Mastitas nėra indikacija nežindyti, tad duokite skaudamą krūtį žįsti kuo dažniau, kad joje neužsistovėtų pienas. Kitoje krūtyje esantį pieną galite nutraukti su ranka arba pientraukiu. Ištuštinus skaudamąją krūtį galite kūdikiui pasiūlyti žįsti ir iš sveikosios.
Krūtų patinimas
Svarbu. Kaip tai atrodo? Būklė panaši į pilnas krūtis: krūtys karštos, kietos, sunkios, tačiau jau atsiranda skausmas, oda gali blizgėti ir parausti, o dėl didelio odos įsitempimo spenelis gali suplokštėti. Kūdikiui sunku žįsti, nes pienas teka sunkiai ir lėtai.
Kada dažniausiai tai nutinka? Jeigu mamai gimdymo metu buvo lašinta daug skysčių, prasidėjus pieno gamybai, apie 3-5 dieną oi gimdymo, gali atsirasti krūtų patinimas. Tačiau taip gali nutikti ir tada, kai kūdikis žinda neefektyviai, kai žindoma nepakankamai dažnai ar ribojamas laikas, kiek kūdikiui leidžiama žįsti.
Ką daryti?
Kaip ir esant pilnoms krūtims, reikia žindyti dažnai ir neriboti žindimo laiko įsitikinus, kad kūdikis gerai apžiojo krūtį. Bet kokios formos šiluma (dušas, šiltas kompresas iš ryžių ar vyšnių kauliukų, karštame vandenyje sumirkytas ir nugręžtas rankšluostis) 5-10 minučių prieš maitinimą paskatina pieno tekėjimą.
Jeigu rudas laukelis sukietėjęs, suminkštinkite ir ištraukite šiek tiek pieno rankomis. Vienas būdas yra suminkštinti spaudžiant rudąjį laukelį vidun, link krūtinės. Sudėkite abiejų rankų pirštus išskyrus mažylius ir nykščius ratuku ant rudojo laukelio aplink spenelį ir švelniai spauskite tiek, kad nekeltų skausmo. Laikykite taip, kol pajusite, kad spaudimo jausmas sumažėjo, tada dar šiek tiek paspauskite ir laikykite toliau. Iš viso gali reikėti 2-3 minučių, kol skysčiai audiniuose bus nustumti gilyn į krūtį ir rudasis laukelis suminkštės. Šį metodą galima taikyti tiek sėdint, tiek gulint.
Taip pat galite masažuoti krūtį, tik šiuo atveju masažuojama nuo spenelio link pažasties ir nuo spenelio link krūtinės centro (krūtinkaulio). Šiuo atveju tiesiog stengiamasi nustumti skysčius į limfinius mazgus, kurie išsidėsę minėtose vietose. Iš patirties gana efektyvu yra masažuoti krūtis gulint. Masažuoti gali pati mama arba kitas žmogus. Labai svarbu, kad masažas būtų švelnus, nes krūtis yra liaukinis audinys ir gali būti lengvai pažeidžiamas. Maitinimo metu švelniai glostykite krūtį nuo krūtinės link spenelio.
Po maitinimo galite uždėti vėsų kompresą ir laikyti iki 20 minučių minučių. Tai gali būti ledas, šaldytos daržovės ar kopūsto lapai, tik nedėkite kompreso ant spenelio. Jeigu būklė nepagerėja per parą, kreipkitės į gydytoją.
Kitos rekomendacijos
- Jeigu kūdikis nuo jūsų būtų atskirtas iš karto po gimimo, pradėkite ištraukinėti priešpienį per pirmąją valandą po mažylio gimimo. Taip savo kūnui pasakysite, kad kūdikis gimė gyvas ir pieno poreikis yra.
- Tyrimai rodo, kad traukiant pieną per pirmąją valandą po gimimo mamos pagamina didesnį pieno kiekį nei tos, kurios pradeda pieną (priešpienį) ištraukinėti vėliau, praėjus kelioms valandoms po gimimo.
- Kai kūdikiui yra tik pirmosios dienos, jūsų krūtys gamins priešpienį. Jo kiekis yra nedidelis.
- Žindykite kai tik vaikas rodo norą žįsti, mažiausiai 8-16 kartų per parą.
- Bent vieną kartą per parą gerai ištuštinkite kiekvieną krūtį. Ištuštinkite krūtis kuo dažniau.
- Pienas gaminamas greitai, kai krūtis tuščia. Kuo pilnesnė krūtis, tuo lėčiau gaminasi pienas. Didelis pieno susikaupimas leidžia susikaupti kritinei masei pieno gamybą stabdančių medžiagų (inhibitoriaus).
Ūminio mastito priežastys, eiga, gydymas bei prevencija
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojos atkreipia dėmesį į šios būklės svarbą ir dalijasi naujausiomis žiniomis apie ūminio mastito priežastis, eigą, gydymą bei prevenciją, rašoma ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Pasak KUL Krūtų ligų centro vadovės dr. Agnės Čižauskaitės, nors žindymo metu atsiradęs ūminis mastitas yra dažnas, apie jį vis dar kalbama nepakankamai, o visuomenėje ir net tarp sveikatos specialistų vyrauja įvairūs mitai. Būtina suprasti, jog motina ir jos kūdikis yra labai glaudžiai susijusi bei nuolat viena prie kito prisitaikanti visuma. Ankstyvas žindymo laikotarpiu krūtyje atsiradusio uždegiminio proceso atpažinimas ir tinkamas būklės valdymas gali padėti išvengti antibiotikų vartojimo ar chirurginių intervencijų. Dažnai užtenka profesionalios žindymo korekcijos ir aktyvaus stebėjimo. Žindymo nutraukimas šioje situacijoje retai kada yra būtinas - priešingai, tęsiamas žindymas yra saugus tiek žindyvei, tiek ir kūdikiui.
Ji pastebi, kad vis dar trūksta moksliškai pagrįsto požiūrio į moterų žindymo problemas. Specialistų kompetencijų stiprinimas, žindymo konsultantų integracija į pirminę sveikatos priežiūrą ir aiškūs klinikiniai algoritmai galėtų reikšmingai sumažinti ūminio mastito atvejų skaičių bei pagerinti jų išeitis.
Kaip atpažinti ir ką pirmiausia daryti?
Ūminis mastitas - pieno liaukos uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis žindymo laikotarpiu segmentinių latakų, maišelių pavidalo alveolių ir juos supančio jungiamojo audinio uždegimu. Pasak A.Čižauskaitės, jis dažniausia kyla dėl mechaninio pieno tekėjimo krūtyje sutrikimo ar paties pieno mikroorganizmų disbalanso.
Ligos pradžioje moteris pajunta stiprų skausmingumą ar deginimo pojūtį vienoje krūties dalyje, pastebi odos paraudimą, čiuopia sukietėjimą, pakitusi krūties sritis tampa karšta. Būklės nekoreguojant sukietėjimas ir paraudimas gali išplisti, apimdamas visą krūtį, atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas.
Dažniausiai simptomai vystosi palaipsniui - iš pradžių juntamas diskomfortas, vėliau prisideda bendri uždegiminiai požymiai, panašūs į gripo simptomus. Juos svarbu atpažinti kuo anksčiau, kad būtų galima išvengti ligos progresavimo.
Skirtingos stadijos
A.Čižauskaitės teigimu, progresuojant ūminiam mastitui jis pereina keletą stadijų, kurių kiekviena turi savo simptomus ir gydymą. Pirmoji stadija - latakų susiaurėjimas - dažnai vis dar laikomas „užsikimšimu“, kuris pasireiškia trumpalaikiu skausmu. Šiuos atvejus vertina ir gydo žindymo specialistas ar akušeris.
- Uždegiminio mastito simptomai - lokalus krūties patinimas (edema), paraudimas (eritema), skausmingumas, karščiavimas, šaltkrėtis, dažnas širdies plakimas.
- Bakterinis mastitas, dar vadinamas celiulitu, gali išplisti į gretimus krūties kvadrantus, kuomet uždegimas tęsiasi ilgiau nei 24 valandas. Jo gydymui reikalinga gydytojo akušerio ginekologo konsultacija ir antibiotikai.
- Kai atsiranda flegmona - darinio tipo sukietėjimas be jaučiamo skysčio bangavimo po oda, būtina gydytojo akušerio ginekologo konsultacija su ultragarsiniu pažeistos srities tyrimu ir nuolatinis kartotinas būklės vertinimas.
Ji pateikė bendras rekomendacijas, gydant šį uždegimą. Jei tai uždegiminė forma, dažnu atveju pakanka konservatyvių priemonių. Slopinti uždegimą ir skausmą galima naudojant ledą, vartojant ibuprofeną, saulėgrąžų ar sojos lecitiną. Rekomenduojama mažos koncentracijos steroidiniu tepalu gydyti spenelio pūsles ir vengti jų atvėrimo. Tai pat patariama gydyti per gausią pieno gamybą. Antibiotikai skiriami tik bakterinio mastito atveju. Rekomenduojami probiotikai - Ligilactobacillus salivarius, Limosilactobacillus fermentum.
A.Čižauskaitės rekomendacijos, parengtas remiantis moksline literatūra, tiek moterims, tiek specialistams, gydantiems ūminį mastitą galima rasti čia (aktyvi nuorodą į algoritmus)
Patarimai, kaip išvengti
KUL gydytoja dietologė, laktacijos konsultantė (IBCLC) Barbora Jarašūnė įsitikinusi, kad mastito prevencija prasideda nuo žinojimo - moteris turi būti supažindinta su žindymo pagrindais dar prieš gimdymą.
Tinkamas kūdikio priglaudimas, žindymas pagal poreikį ir nespaudžianti apranga - tai paprasti dalykai, kurie iš tikrųjų veikia. Daugelio mastito atvejų galima išvengti, jei moteris nuo pat pradžių taiko teisingą žindymo praktiką. Svarbu žindyti reguliariai ir pagal kūdikio poreikius, vengti ilgesnių pertraukų tarp maitinimų. Taip pat svarbu vengti per stipraus masažo ar spaudimo, kuris gali pažeisti krūties audinius. Liemenėlė turi būti patogi ir nespaudžianti, o pientraukiai turėtų būti naudojami tik esant būtinybei.
Pasak žindymo konsultantės, labai svarbu tinkamas vaikelio priglaudimas prie krūties ir optimalus jos apžiojimas. Kūdikį reikia glausti taip, kad jo galva galėtų pakankamai atsilošti - taip nebus prispaudžiama nosytė ir mamai nereikės pirštais spausti krūties siekiant palengvinti kūdikio kvėpavimą.
Optimalus - gilus, platus - krūties apžiojimas ypač svarbus siekiant išvengti spenelio sužalojimų. Kūdikis turi apžioti kuo daugiau rudojo laukelio, ypač iš apačios, jo smakras ir skruostai turėtų liestis prie krūties, o nosytė nebūti įsmigusi į krūtį. Jeigu mažylis žindžia efektyviai, po maitinimų papildomai ištuštinti krūtų nereikia.
B.Jarašūnės teigimu, pasikartojantis mastitas gali būti ženklas, jog reikia peržiūrėti ne tik žindymo techniką, bet ir moters bendrą sveikatos būklę - įskaitant mitybą, kraujo rodiklius, netgi emocinį krūvį. Prevencijai taip pat svarbu organizmo stiprinimas, mitybos korekcija, ribojant sočiųjų riebalų kiekį ir didinant polinesočiųjų riebalų vartojimą. Tai prisideda prie uždegiminių procesų mažinimo. Mastitų pasikartojimą gali lemti ir geležies stoka organizme.
Būtina ūminį mastitą atskirti nuo kitų krūtų būklių, kurios irgi pasireiškia krūties čiuopiamu sukietėjimu ar odos pakitimais. Taikant tinkamą ūminio mastito gydymą, o krūties būklei negerėjant, žindyvė privalo būti apžiūrėta krūtis tiriančio specialisto. Ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į beskausmius sukietėjimus krūtyse, kurie aiškiai čiuopiami pažindžius.
Žindymo nenutraukti
Žindymo specialistė B.Jarašūnė pastebi, kad netinkama informacija apie mastitą dažnai paskatina moteris priimti klaidingus sprendimus dėl žindymo. Gydytojos teigimu, sergant uždegiminiu mastitu žindymas gali ir turėtų būti tęsiamas. Tai užtikrina krūties fiziologiją, palaiko pieno gamybą ir saugo nuo pernelyg stipraus krūties persipildymo. Tik išskirtiniais atvejais, kai vaikas krūties tiesiogiai žįsti negali, pavyzdžiui - susirgo, yra atskirai nuo motinos, pieną reikia reguliariai ištraukti - rankomis arba pientraukiu. Traukiama iki palengvėjimo, nesistengiant pilnai „ištuštinti krūtų“.
B.Jarašūnė paneigė dažniausius mitus: krūtis reikia stipriai masažuoti - „išmasažuoti guzus", perteklinai traukti pieną - „ištuštinti", dėti karštus kompresus. Taip pat klaidingai galvojama, jog esant mastitui negalima kūdikio žindyti, vartoti priešuždegiminių vaistų ar antibiotikų, nes tai gali pakenkti kūdikiui.
Pasireiškus mastitui žindymas toliau tęsiamas, taip pat ir vartojant priešuždegiminius preparatus, antibiotikus. Taikomas tik švelnus limfodrenažinis masažas - glostoma nuo spenelio atgal, ant krūtų dedami vėsūs ar šalti kompresai po maitinimo ar pieno traukimo.
Sergant mastitu, rekomenduojama valgyti švelnų, šiltą tausojantį maistą - troškintas, virtas, ruoštas garuose, keptas orkaitėje. Svarbus pakankamas skysčių vartojimas - tinka mineralinis vanduo, švelnios vaisinės arbatos, natūralūs vaisių kompotai, naminis sultinys - ypač esant karščiavimui, prakaitavimui. Tikslinga į racioną įtraukti ciberžolę, imbierą - šie prieskoniai pasižymi ypač stipriu priešuždegiminiu poveikiu.
Mastitas - tai ne tik fizinis krūties uždegimas, bet ir kompleksinis iššūkis moteriai, kuris apima nepatogumą, skausmą, neretai ir emocinį spaudimą. Laiku suteikta pagalba, aiškios gairės ir palaikymas leidžia išvengti ilgalaikių pasekmių bei sėkmingai tęsti žindymą.
ABM klinikinio protokolo Nr. 4 apžvalga
JAV įsikūrusi pasaulinė organizacija Žindymo medicinos akademija (angl. - Academy of Breastfeeding Medicine, toliau tekste - ABM) išleido ir nuolat atnaujina pagal naujausius mokslinių tyrimų duomenis specialius klinikinius protokolus, kurie leidžia viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams ir sertifikuotiems žindymo konsultantams (IBCLC) taikyti geriausią praktiką, paremtą tik naujausiais mokslo įrodymais, savo kasdieniame darbe su žindančiomis moterimis, kad jos galėtų ilgai ir sėkmingai žindyti savo mažylius. Šis straipsnis yra parengtas remiantis ABM klinikiniu protokolu Nr. 4 „Mastitas, peržiūrėta 2014 m. kovo mėn.”.
Mastitas yra dažna žindančių moterų būklė, remiantis moksliniais tyrimais, ji būna iki 20% atvejų. Dažniausiai taip nutinka per pirmąsias 6 sav.
Mastitas yra krūties uždegimas, kuomet stebima jautri, karšta, patinusi, pleišto formos krūties sritis, lydima aukštos kūno temperatūros (38,5oC ir daugiau), šaltkrėčio, primenančiais gripą viso kūno skausmais ir bendruoju negalavimu. Mastitas gali būti susijęs arba nesusijęs su bakterine infekcija. Paraudimas, skausmas ir karštis - visa tai gali pasireikšti, kuomet krūties sritis yra pabrinkusi ar „užsikimšusi”, bet ten nebūtinai tuo pat metu bus jau ir infekcija.
Jei moteris žindo ir jai bet kada pakyla temperatūra ar tiesiog pablogėja bendra savijauta (ir ji pradeda galvoti apie peršalimą ar pan.) - visų pirma būtina apžiūrėti jos krūtis ir spenelius: ar niekur nėra jokių skausmingų vietų, paraudimo, menkiausio sukietėjimo, kaip atrodo speneliai, kad galima būtų atmesti mastito diagnozę.
Kuo daugiau buvo brandžių laktacijų (žindyta ilgiau nei 2-3 mėn.), tuo daugiau krūtyse pieną gaminančių ląstelių (laktocitų) ir tuo daugiau ir greičiau pieno jos pagamins naujai gimusiam sekančiam kūdikiui, todėl mama gali susidurti su per didele pieno gamyba.
Maitinant gyvenimas nesustoja, tai tikrai nėra priežastis „pasislėpti kokone” (nuolat krūtis laikyti šiltai) ir visko labai saugotis.
Laboratoriniai tyrimai ir kitos diagnostinės procedūros dažniausiai nėra reikalingi ir neatliekami mastito atveju. Svarbu mokėti tokiu atveju teisingai surinkti mamos pieną jo pasėlio tyrimui.
Spenelis švariai nuvalomas ir švariom rankom pradedamas ištraukti pienas, pirmosios srovės praleidžiamos, o toliau sekančios srovės pagaunamos tiesiai į sterilų šlapimo mėginiams skirtą indelį, neliečiant jo vidaus pirštais. Tokiu būdu užtikrinama, kad ant spenelio odos buvusi mikroflora nepatenka į pieno mėginį.
Krūties masažas maitinimo metu pirštus sutepus maistiniu aliejum ar netoksišku lubrikantu taip pat gali padėti pašalinti pieną.
Nėra jokių įrodymų, kad sveikam, išnešiotam kūdikiui kiltų rizika, jei jis toliau bus žindomas mamos mastito atveju. Poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir subalansuota mityba yra svarbios priemonės. Visa tai kartu leis jos kūnui sustiprėti ir greičiau įveikti šią problemą. Praktinė pagalba namuose gali būti reikalinga tokiai mamai, kad ji galėtų pakankamai pailsėti.
Trumpalaikės (1-2 min. trukmės) šilumos poveikis (šiltas dušas, šiltu vandeniu suvilgytas vystyklas, švelnus glostymas rankomis nuo spenelio link pažasties) pažeistai vietai gali padėti lengviau atleisti pieną ir sustiprinti pieno srovę. Po maitinimo ir/ar pieno ištraukimo iš krūties būtina panaudoti šaltį (jei dedamas ledas - tik iki 20 min.).
Nors dauguma moterų su mastitu gali gydytis namie, į ligoninę turėtų būti guldomos moterys, kurios serga, joms reikia intraveninių antibiotikų ir/ar joms nesuteikiama palaikomoji slauga namie.
Gyvendami XXI amžiuje su jau taip toli pažengusia medicina ir jos siūlomais tyrimo ir gydymo metodais, būtų naivu iki šiol gydytis kompresais su, tarkim, kūdikio šlapimu. Iš visų šiuo metu Lietuvoje sklandančių receptų (kopūstų, bulvių plonų griežinėlių ar tarkių, medaus, druskos, spirito, kūdikio šlapimo kompresai mastito atveju), jei jau taip mamai norisi, galima naudoti tik kopūstų lapus ir žalias bulves (sutarkavus ar plonai supjausčius), tačiau ne vienus, o tik kaip tarpinę tarp ledo ir krūties odos, t.y.
Nors žindančios moterys dažnai yra priešingai nusiteikusios vaistų atžvilgiu, moterys su mastitu privalo vartoti joms gydytojo paskirtus vaistus. Nuskausminimas gali padėti lengviau atleisti pieną iš krūties ir turėtų būti naudojamas. Priešuždegiminis vaistas (pvz., ibuprofenas) gali būti veiksmingesnis sumažinant uždegiminius simptomus nei paprastas nuskausminamasis vaistas (pvz., paracetamolis).
Jei mastito simptomai yra vidutinio sunkumo ir tęsiasi mažiau nei 24 val., gali pakakti tik konservatyvaus gydymo (t.y. efektyvus pieno pašalinimas ir palaikančios priemonės). Jei simptomai negerėja per 12-24 val., ar jei moteris patiria ūmią ligą, būtina kreiptis pas gydytoją, kuris, greičiausiai, paskirs antibiotikus.
Viso pasaulio masto dažniausias patogenas, sukeliantis infekcinį mastitą, yra penicilinui atsparus S.aureus. Rečiau pasitaikantys patogenai yra Streptococcus ar Escherichia coli. Todėl dažniausiai skiriami antibiotikai yra penicilinazei atsparūs penicilinai arba tai, ką parodė mamos pieno pasėlio jautrumo antibiotikams testas.
Jei mastito simptomai nepagerėja per kelias dienas nuo atitinkamo gydymo pradžios, reikėtų pagalvoti apie platesnę diferencinę diagnostiką. Tokiu atveju gali prireikti tolimesnių tyrimų siekiant patvirtinti esant atspariai bakterijai, absceso susidarymui, giliau esančius darinius, ar uždegiminę ar latakų karcinomą.
Ankstyvas žindymo nutraukimas. Mastito sukelti simptomai gali būti tokie ūmūs, kad kartais moterys svarsto apie žindymo nutraukimą. Tačiau efektyvus pieno pašalinimas yra svarbiausia gydymo dalis.
Jei gerai apibrėžta krūties vieta išlieka kieta, raudona ir jautri nežiūrint į taikomą tinkamą gydymą, tuomet reikėtų įtarti abscesą. Taip nutinka maždaug 3% moterų su mastitu. Pradžioje buvę bendrieji negalavimo simptomai ir karščiavimas gali būti jau praėję, bet ultragarsinis krūties tyrimas parodys skysčių sankaupą, kurią galima drenuoti (ištraukti) adata. Kartais prireikia visos tokių ištraukimų adata serijos. Taip ištraukti pūliai gali būti ištirti dėl konkrečių juose esančių bakterijų. Jei abscesas labai didelis ar yra daug abscesų zonų, prireikia drenavimo chirurginiu būdu.
Pienligės atveju atsiranda deginantis spenelių skausmas arba išcentrinių krūties skausmų simptomai. Diagnozavimas yra sudėtingas, nes speneliai ir krūtys gali atrodyti normalūs apžiūros metu ir gautas pieno pasėlis nėra patikimas. Tokiu atveju būtina labai atidžiai įvertinti kitas krūties skausmo priežastis, ypatingą dėmesį skiriant tinkamam apžiojimui pasiekti ir Raynaud’o sindromui (vazospazmui) ir lokaliai spenelio traumai atmesti.
Kadangi nuovargis yra dažnas mastito pranašas, maitinančios mamos turėtų pakankamai ilsėtis. Kadangi aureus yra dažnas simbiotinis mikroorganizmas, dažnai būnantis ligoninėse ir bendruomenėse, gera higiena yra labai svarbu. Ligoninės personalas, mamos ir jų šeimų nariai privalo dažnai ir gerai plautis rankas.
Nuolat apžiūrint krūtis ir pastebėjus menkiausius pieno sąstovio požymius - nedelsiant pradėjus visą gelbėjimosi savo rankomis ir esant namie veiksmų planą, yra didelė tikimybė, jog viskas tik tuo ir pasibaigs, arba praeis nesunkioj formoj ir neprireiks nei kreiptis pas gydytoją, nei vartoti antibiotikus.
žymės:
Panašus:
- Krūtų spenelių skausmas nėštumo metu: sužinokite pagrindines priežastis ir veiksmingiausius sprendimus
- Šokiruojantys nėštumo ir pogimdyvinio laikotarpio pokyčiai: priežastys, kurių nežinojote, ir veiksmingi sprendimai
- Krūtų jautrumas nėštumo metu: išskirtinės priežastys ir nepakeičiami simptomai
- Įdomiausi ugdomieji darbeliai 3 metų vaikams darželyje – kūrybiškumo lavinimas žaidžiant!
- Neįtikėtina Gyvūnų Gerovės Organizacijų Galia Lietuvoje – Sužinokite, Kaip Jos Keičia Gyvūnų Gyvenimus!