Širdies permušimus bent kartą gyvenime yra pajutęs kiekvienas. Juos gali nulemti pervargimas, ilgalaikis stresas, nesaikingas kavos, alkoholio vartojimas ir įvairios kitos aplinkybės. Įprastai širdis plaka ritmingai, ir žmogus savo širdies plakimo nejaučia, nebent jis paspartėja ar sustiprėja.
Priešlaikiniai širdies susitraukimai, dar vadinami širdies permušimais arba ekstrasistolėmis, atsiranda tada, kai širdyje aktyvuojasi tam tikras taškas, išbalansuojantis normalų ritmą. Pacientai šį pojūtį apibūdina įvairiai: vieni sako, kad jaučia tarsi krūtinėje „kažkas persiverčia“, kiti apibūdina tai kaip „gerkle nuslinkusį kąsnį“, dar kiti teigia tiesiog pajutę greitesnį širdies plakimą ar stabtelėjimą. „Dažnai žmogus nesugeba nupasakoti naujai patirto jausmo - tenka intuityviai padėti jam tai įvardyti“, - sako dr. A.
Svarbu žinoti, kad nei pats žmogus, nei gydytojas, išklausęs paciento nusiskundimų, negali tiksliai nustatyti širdies permušimų priežasties - tam reikia atlikti papildomus tyrimus. Pradinis būtinas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Kadangi širdies ritmas EKG užrašymo metu tiriamas labai trumpai (15-30 sekundžių), permušimai ne visada užfiksuojami. Jei jų nepavyksta užregistruoti, atliekamas Holterio monitoravimas - pacientas visą parą ar kelias nešioja specialų aparatą, kuris užrašo EKG.
Kada reikalingas Holterio monitoravimas?
Pasak gydytojo kardiologo, širdies permušimus gali sukelti daugybė veiksnių. „Ne visada. Kartais tai tik laikinas širdies veiklos sutrikimas, susijęs su gyvenimo būdu, stresu ar mityba. Tačiau permušimai gali būti susiję ir su rimtomis širdies ar kitų organų ligomis“, - sako ilgametę patirtį turintis specialistas.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei kartu su permušimais pasireiškia oro trūkumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, skausmas krūtinės srityje fizinio krūvio metu. Kartais pacientui skundžiantis permušimais, tyrimai atskleidžia esant prieširdžių virpėjimą - vieną dažniausių ritmo sutrikimų. Kodėl svarbu jį nustatyti? Negydomas prieširdžių virpėjimas smarkiai padidina insulto riziką. Jei žmogus yra vyresnio amžiaus, turi antsvorį ar padidėjusį kraujospūdį, ši rizika dar labiau išauga.
Pasak dr. A. Maksvyčio, nemažai žmonių įsivaizduoja, kad kraują skystina aspirinas, tačiau šis vaistas neturi reikiamo poveikio. „Tik specialūs antikoaguliantai, kurie šiandien yra kompensuojami, gali efektyviai sumažinti insulto riziką.
Jeigu širdies permušimus sukelia išoriniai veiksniai (mityba, stresas, pervargimas), gydymo dažniausiai nereikia - pakanka koreguoti gyvenimo būdą ir daugeliu atvejų jie išnyksta savaime. Jeigu nustatoma konkreti priežastis, sukėlusi širdies permušimus - pavyzdžiui, mažakraujystė ar skydliaukės sutrikimai - būtina skirti atitinkamą gydymą.
Gydytojas kardiologas prisimena, kad širdies permušimais besiskundžiančių pacientų buvo ypač padaugėję „Covid-19“ pandemijos metu. Pasak jo, šis faktas patvirtina, kad virusinės infekcijos gali turėti ilgalaikį poveikį širdies veiklai - net ir visiškai pasveikus, permušimai gali išlikti.
Diagnozavus dažniausiai pasitaikantį širdies ritmo sutrikimą - prieširdžių virpėjimą - gali prireikti jo atstatymo. Esant tam tikriems ritmo sutrikimams, gali prireikti intervencinio gydymo. Kai širdyje nustatomi vadinamieji „aktyvūs taškai“, atsakingi už ritmo sutrikimus, gali būti atliekama perkateterinė abliacija - procedūra, kurios metu specialia įranga per kateterį pasiekiami ir sunaikinami permušimus sukeliantys židiniai.
„Pavyzdžiui, žmogus kreipiasi dėl širdies permušimų, tačiau neatsižvelgia į tai, kad jau kurį laiką jo kraujospūdis yra padidėjęs ir nėra gydomas. Pradėjus reguliuoti kraujospūdį ir pasiekus gerus rezultatus, permušimai gali žymiai sumažėti ar net visai išnykti. Panaši situacija gali būti ir su skydliaukės ligomis - pacientas nepastebi ar ignoruoja tam tikrus simptomus, tačiau pajutęs širdies permušimus kreipiasi į gydytoją.
„Taigi, jeigu permušimai juntami dienos bėgyje ar kartojasi keletą dienų svarbu šio simptomo neignoruoti, ypač jis pasireiškia kartu su kitais negalavimais. Žmogus dažnai nesusieja atskirų simptomų tarpusavyje, tačiau gydytojas, atlikęs būtinus tyrimus, gali nustatyti tikrąją problemos priežastį ir padėti ją pašalinti“, - baigdamas pokalbį pataria gydytojas kardiologas dr. A.
Ką daryti jaučiant padažnėjusį širdies plakimą?
Kyla įtarimas, kad jūs savo širdį varginate per dideliu krūviu. Patarčiau sumažinti. Taip pat jums būna „permušimai“, arba ekstrasistolės, - priešlaikiniai širdies susitraukimai. Reikia tiksliai nustatyti jų rūšį, dažnumą ir kitus dalykus. Tai leistų padaryti širdies ritmo stebėjimas visą parą, arba Holterio monitoravimas. Vertėtų pasitikrinti ir skydliaukę.
„Jei permušimai pavieniai, gydymo dažniausiai neprireikia. Tačiau jei jie dažni, gydytojas gali rekomenduoti ištirti kalio ir magnio kiekį kraujyje, įvertinti skydliaukės veiklą. Siekiant patikslinti, ar nėra širdies permušimus galinčių lemti struktūrinių širdies pakitimų, būtinai atliekamas ultragarsinis širdies tyrimas. Esant labai dideliam ekstrasistolių kiekiui svarstomas jų gydymas antiaritminiais vaistais ar kitais metodais. Visgi, svarbu žinoti, jog netgi jeigu monitoravimo metu permušimų nebus užfiksuota, negalima teigti, kad jų nėra“, - aiškina dr. A.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Holterio monitorius nėštumo metu: kada ir kodėl tai būtina kiekvienai mamai?
- Holterio monitoravimas nėštumo metu: kodėl tai būtina kiekvienai besilaukiančiai?
- Dauno sindromo tyrimas nėštumo metu: kada ir kokius testus atlikti?
- Atraskite Auryla magiją: Nepamirštamos lietuvių vaikų literatūros istorijos
- Vaikiška Palapinė Tipis – Nepamirštama Dovana Kiekvienam Vaikui!