Hiperaktyvus vaikas - dažnai girdimas nuosprendis, kuriuo kartais nepelnytai apibūdinami aktyvūs ar išdykauti linkę vaikai. Ne visi judrūs vaikai turi šį sutrikimą, kuris dar vadinamas dėmesio koncentravimo deficitu. Vaikai kaip ir suaugę būna skirtingi - vieni greiti kaip vijurkai, kiti - atsargūs ir lėti. Svarbu suprasti ir tai, kad didesnis vaiko aktyvumas dar nerodo hiperkinezinio sutrikimo.
Kas Yra Hiperaktyvumas?
Hiperaktyvumas, kitaip vadinamas veiklos ir dėmesio bei hiperkineziniu sutrikimu, yra pernelyg didelis, išskirtinis vaiko aktyvumas. Jis priskiriamas lėtiniams sutrikimams, prasidedantiems dar vaikystėje. Kai kurie vaikai tiek aktyvūs ir energingi, kad gali kilti pavojus jiems patiems. Vaikai paprastai turi daug daugiau energijos už savo tėvus: labai energingi jie gali būti visą dieną ir jiems sunku nurimti. Tai natūralu.
Hiperaktyvumo Požymiai Ir Elgesys
Hiperaktyvus vaikas - kitoks: jis siautėja po namus kaip uraganas, nieko nepalikdamas ramybėje. Jie nesugeba koncentruoti dėmesio į vieną užduotį ilgiau kaip keletą sekundžių, akimirksniu juos patraukia kiti reikalai.
Hiperaktyviems vaikams būdingi elgesio požymiai:
- Vaikas negali ramiai sėdėti net tuomet, kai to prašoma.
- Jis nenustygsta vietoje, nuolat aktyviai judina galūnes.
- Vaiko dėmesį labai lengvai nutraukia bet kokie aplinkos dirgikliai.
- Jis negali sukaupti dėmesio žaidžiant ar atliekant įvairias užduotis ir dažnai nutraukia dar nebaigtus užsiėmimus, imasi kelių veiklų vienu metu ir nei į vieną jų nesutelkia pilnaverčio dėmesio.
- Vaikas žaidžia pernelyg triukšmingai ar ypatingai daug kalba ir, atrodo, dažnai net negirdi, kas jam sakoma.
- Jis nutraukia kitų vaikų žaidimus arba negali kantriai sulaukti savo eilės; nesugeba tinkamai įsilieti į komandinius žaidimus.
- Vaikas elgiasi nesaugiai, pats to net nesuprasdamas ir dažnai sudaro savo gyvybei pavojingas situacijas - bėga link vandens telkinių, į judrią gatvę ar greitai kopia slidžiais laiptais.
- Jis pameta įvairius mokyklai skirtus daiktus, dėl tos priežasties dažnai ir karštligiškai jų ieško.
- Vaikas nesugeba ramiai bendrauti, atsakinėja į klausimus per anksti ir pertraukinėja pašnekovus.
Būdingiausi hiperaktyvumo požymiai: pernelyg didelis judrumas, nesugebėjimas ramiai žaisti, nekantrumas, dirglumas, impulsyvumas, dažnai ir - isteriškas elgesys. Toks vaikas greitai supyksta ir įsižeidžia, beveik nepatiria baimės jausmo. Hiperaktyvus vaikas dažnai konfliktuoja su kitais vaikais, triukšmauja, nesilaiko elgesio taisyklių, nepaiso pastabų ir nuobaudų. Mokykloje toks vaikas puldinėja nuo vieno užsiėmimo prie kito, nuolat išdykauja, išsiblaškęs.
Jau kūdikystės periodu hiperaktyvūs vaikai dažniausiai būna itin irzlūs, daugiau verkia, blogai miega. Dažniausiai hiperaktyvius vaikus nesunku išskirti iš kitų vaikų - jų elgesys itin aktyvus ir iš karto atkreipiantis aplinkinių dėmesį. Pabrėžtina, kad tokie neramumu, išsiblaškymu, impulsyvumu ir kartais netgi įkyrumu pasižymintys vaikai ne tik sukelia sunkumų jiems besirūpinantiems asmenims, bet ir patys patiria nelaimingumo jausmą, nes jie nebaigia pradėtų užduočių, dažnai jaučiasi atstumti, nepilnaverčiai, kartais netgi nemylimi.
Klasikinis Trejetas: Aktyvumas, Impulsyvumas, Dėmesingumo Stoka
Pasak specialistės, šis sindromas dažniausiai nustatomas ikimokyklinio amžiaus vaikams arba pirmą klasę lankantiems moksleiviams.Pirmiausia gali būti pastebėtas padidėjęs vaiko aktyvumas - paprastai tai matyti jau 3-4 vaiko gyvenimo metais. Toks vaikas negali nusėdėti vietoje, yra nuolatiniame veiksme, yra labai šnekus, kalba greitakalbe. Toks perdėtas aktyvumas gali būti pastebėtas ir naktį, pvz., kai vaikas labai dažnai vartosi.
Dėmesingumo stoka, kaip ir impulsyvumas, pasireiškia kiek vėliau - 5-8 gyvenimo metais. Vaikas nesugeba išlaikyti dėmesio, nuo pagrindinės veiklos jį labai lengva atitraukti pašaliniais vaizdais ar garsais, vaikui nesiseka baigti pradėtų darbų, jis daro daug klaidų, yra užmaršus.Impulsyvumas pasireiškia tuo, kad pirmiausia atliekamas veiksmas, o tik po to galvojama, kas yra padaryta. Impulsyvus vaikas dažniausiai puola atsakinėti į klausimus jų iki galo neišklausęs, nesulaukęs savo eilės imasi veiksmo, įsiterpia į kitų pokalbius, trukdo, gali būti įkyrus kitų atžvilgiu, jam dažnai pasireiškia emociniai protrūkiai.
Hiperaktyvumo Tipai
Yra išskiriami tokie trys tipai: Nedėmesingasis tipas, toliau hiperaktyvus impulsyvus tipas ir mišrus tipas. Ir tie tipai nustatomi daugiausiai pagal tai, kokia simptomatika dominuoja. Ir yra dar toks kriterijus, kad bent dvejose vietose turi būti apsunkintas funkcionavimas. Jeigu kalbame apie vaiką, tai mokykloje ir namuose. Toliau, jeigu kalbame apie suaugusius žmones, tai daug kur keliamas kriterijus, kad būtų simptomai stebėti dar iki dvylikos metų. Reiškia renkant jo anamnesę, jo istoriją iki dvylikos metų turėtų taip pat matytis.
Nedėmesingasis Tipas
Šis tipas pasižymi prastu dėmesingumu, prastu dėmesio išlaikymu, iš šono atrodančiu tarsi nerūpestingumas. Vaikams sunku susikaupti į detales, sunku išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką, būdingos taip vadinamos žioplumo klaidos: praleidžia kažkokius skaičius, raides. Jei kalbame apie suaugusius, dažnai matysime, kad darbe, pavyzdžiui, daromos tokios klaidos, kuomet kažkokį skaičių praleido, kažko nesužiūrėjo ir pan. Toliau apskritai pati dėmesio apimtis stebima - sunku išlaikyti ypač ilgesnį laiką ar ties keletų veiklų, ar bandant dėmesį paskirstyti tolygiai.
Hiperaktyvumo Priežastys
Hiperaktyvumo priežastys įvairios. Dėl jų vis dar nesutariama. Dauguma mokslininkų mano, kad tai nervų sistemos sutrikimas. Viena iš priežasčių - gimdymo traumos metu pažeistos smegenys. Hiperaktyvumą gali sukelti gėrimuose ir maiste esantys sintetiniai dažikliai. Didelės įtakos dėmesio ir hiperaktyvumo sindromui turi paveldimumas. Vaiko judrumas ir išsiblaškymas, neklusnumas ne visada hiperaktyvumo pasekmė. Vaikai skirtingi ir mitybos įpročiai kiekvieno individualūs.
Hiperaktyvumo priežasčių yra daug ir jos labai įvairiosPastebima, kad daug lemia genetika - jei bent vienas iš tėvų turėjo hiperaktyvumo sutrikimą, tai labai tikėtina, kad jis pasireikš ir vaikui. Taip pat kai kuriais atvejais pernelyg didelį vaiko aktyvumą lemia įvairūs smegenų pakitimai, atsiradę dėl priešlaikinio ar itin sunkaus gimdymo, pavojingų medžiagų vartojimo nėštumo metu ir kitų priežasčių. Svarbų vaidmenį vaiko elgesiui turi netinkamas auklėjimas (dažnai pakeliamas balsas, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas, vaiko poreikių nepaisymas) ir nesaugi namų aplinka, kurioje gausu konfliktų, propaguojami žalingi įpročiai, nesuteikiamas saugumo jausmas. Manoma, kad itin didelę įtaką turi vaiko mityba - jei vaiko valgomuose maisto produktuose gausu įvairių maisto priedų, konservantų, dažų, cukraus, saldiklių, tuomet tai neabejotinai gali sukelti sunkiai valdomą vaiko elgesį.
Diagnostika
Nustatyti hiperaktyvumą sudėtinga. Dauguma aktyvių vaikų nėra hiperaktyvūs. Vienas iš šios problemos požymių - lėtesnis vystymasis. Jei dažnokai pastebite šiuos neįprastus savo 3-4 m. vaiko elgesio požymius, reikėtų kreiptis į specialistus. Vaiko elgesio požymiai, bylojantys apie galimą hiperaktyvumąHiperaktyvumą galima įtarti, jei būdinga didelė dalis toliau nurodytų vaiko elgesio požymių ir jie trunka ilgiau nei pusę metų (šešis mėnesius). Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, tačiau tėvai ir globėjai atsakingi už kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistą ir pagalbos suteikimą laiku ne tik dėl savo, bet ir dėl vaiko gerovės.
Gydymas Ir Pagalba
Medikai pastebėjo, kad gerų rezultatų, padeda pasiekti ne tik medikamentinis gydymas, bet ir tėvų supratinumas bei disciplina namie. Vieni tinkamiausių užsiėmimų hiperaktyviems vaikams - įvairūs sporto pratimai, kurie vienu metu skatina sutelkti dėmesį ir lavina judesius. Miegas - taip pat labai svabus faktorius, turintis įtakos vaiko elgesiui. Hiperaktyvių vaikų mityba taip pat turi didelės įtakos. Nuolat nenustygstantys vaikai greitai sudegina kalorijas, todėl reikėtų stengtis kas 3 valandas dienos metu pasiūlyti jiems sveikų užkandžių.
Svarbiausia, pasak specialistų, kad tėvai į vaiko aktyvų elgesį reaguotų ramiai ir, pirmiausia, apsišarvuotų kantrybe. Pyktis, emocijos, vaiko barimas - ne geriausia išeitis. Atvirkščiai, priešiškas tėvų elgesys vaiko atžvilgiu, gali išprovokuoti dar didesnę agresiją.
Pasak M. Linaburkytės, išgyti nuo šio sutrikimo neįmanoma, tačiau simptomus sušvelninti tikrai galima.„Anksti nustačius šį sutrikimą ir suteikus reikiamą pagalbą, apie 20-50 proc. atvejų simptomai išnyksta pasiekus paauglystę. Tiems, kam simptomai neišnyksta, jie labai susilpnėja suaugusiame amžiuje dėl to, kad suaugęs žmogus išmoksta naujų adaptyvių elgesio modelių“, - sako psichologė.Visgi laiku nesiėmus dirbti su šiuo sindromu, suaugus simptomai gali tęstis ir sukelti dar didesnių sunkumų nei vaikystėje.
Pasak psichologės, nustačius vaikui aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą, paprastai taikomas kompleksinis gydymas. Turint omenyje mokykloje patiriamus sunkumus, jam gali būti sudaromas specialus ugdymo planas. Šeima nuolat dirba su specialistais, kurie vaiką moko skirtingų įgūdžių: kaip tinkamai bendrauti, reikšti emocijas, nusiraminti, atsipalaiduoti, sutelkti dėmesį ir pan. Taip pat vaikui gali būti skiriamas medikamentinis gydymas.
Taip pat labai svarbi dedamoji gydant ADHD yra dienotvarkės ir gyvensenos įpročių koregavimas. Ši sindromą turintiems vaikams labai svarbu sudaryti aiškią dienotvarkę ir jos laikytis. Dienotvarkėje turi atsispindėti miego ir poilsio laikas, fizinė veikla, turi būti ribojamas laikas prie ekranų.
Sudarant dienotvarkę svarbu įtraukti ir patį vaiką. Taip stiprinami jo planavimo įgūdžiai, be to, jam bus lengviau laikytis plano, prie kurio jis pats prisidėjo.
Statistika
Statistika rodo, kad keturi iš penkių vaikų, kuriems patvirtinamas hiperaktyvumas, yra berniukai. Mokslininkai nustatė, kad hiperaktyvių vaikų skaičius kasmet vis didėja. Nustatyta, kad dažniausiai hiperktyvių vaikų tėvai taip pat turi šį sutrikimą, kuris su amžiumi neišnyksta.
Bet pagal amerikiečių turimą statistiką, jeigu žmogus yra tarp 6 ir 18 metų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali sudaryti iki 11-12 procentų. Tai yra praktiškai kas dešimtas ir netgi dažniau. Kitose šalyse skaičiai kiek mažesni, bet taip pat sudaro maždaug 3-5 procentus populiacijos. Ir tai yra labai, labai dideli skaičiai.
Rizika Ateičiai
Vaiko hiperaktyvumas kelia riziką jo ateičiaiTeigiama, kad hiperaktyvumas susijęs su didesne rizika ateityje pasiduoti alkoholiui, narkotikams, nusikalstamai veikai ir didina tikimybę susirgti sunkiomis psichinėmis ligomis.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Neįtikėtini ADHD simptomai hiperaktyviems vaikams – Sužinokite, kaip juos atpažinti ir padėti!
- Aktyvus laisvalaikis vaikams: idėjos smagiam ir sveikam laiko praleidimui
- Aktyvūs žaidimai vaikams: idėjos ir nauda
- Gražiausi sveikinimai krikštynų proga: nuoširdūs žodžiai vaikams
- Mama ar auklė? Atraskite geriausias vaiko priežiūros galimybes ir atsiliepimus!