Be paliovos tarškantis keturmetis, visad pirmas atsakantis net ir ne į jam užduotus klausimus… Vietoje nenustygstantis, it reaktyviniu kuru varomas penkiametis, kuris pirma šoka, o tik paskui pažiūri, kur… Pernelyg uolus ir aiškinti mėgstantis šešiametis, įsikišantis į kitų žaidimą ir nustembantis, kai yra atstumiamas… Išsiblaškęs aštuonmetis, amžinai nerandantis reikalingo namų darbų sąsiuvinio, peršokantis nuo vienos nebaigtos užduoties prie kitos, sunkiai pajėgiantis klausyti nurodymų.
Visi jie - labai skirtingi vaikai, bet visi gali turėti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą. Pasak skirtingų šaltinių, vidutiniškai šį sutrikimą turi apie 7 proc. vaikų (3-11 proc.). Svarbiausia - kad šis skaičius didėja. Tėvų, spėjančių, jog jų vaikas gali būti hiperaktyvus, per pastaruosius penkerius metus padaugėjo apie 25 proc. Pasak specialistų - tai nėra blogos naujienos. Geriau nustatyti diagnozę, nei sutrikimo nepastebėti. Tiesa, dalis tėvų mano, kad ADHD nustatomas ir paprasčiausiai aktyviems, „nepatogiems“ vaikams, turintiems elgesio problemų.
Jei probleminis elgesys dažnai tampa visiškai nevaldomas ir pridaro bėdos ne tik namie, bet jau ir darželyje ar mokykloje, tuomet svarbu išsiaiškinti, kodėl taip yra - ir kuo anksčiau, tuo geriau. Simptomai gali būti švelnūs ir sunkūs, tačiau daugeliu atvejų jie nėra akivaizdūs, kol vaikas nepradeda lankyti mokyklos, kur jam prireikia susikaupti ir ramiai pasėdėti. Berniukams ši būklė nustatoma tris kartus dažniau nei mergaitėms. Be to, šioms sutrikimas fiksuojamas paprastai penkeriais metais vėliau nei berniukams. Tylios, išsiblaškiusios, neorganizuotos mergaitės elgesio sutrikimas dažnai „pražiūrimas“, nors jos DTHS gali būti kur kas stipresnis nei šalia ant kėdės spurdančio vaikinuko. Tačiau apie penktą klasę įsisiūbuoja dėmesio sutrikimą turinčios mergaitės nepasitikėjimas savimi.
Iš mergaičių juk nesitikima, kad jos rūbinėje nuolat palikinės sportinę aprangą ar kad jų sąsiuviniai bus pribraukyti, netvarkingi. Tikimasi, jog jos visad su visais sutars. Ar kartais mūsiškis ne…? Visiems vaikams kartais pasitaiko pasielgti impulsyviai, nesuvaldyti emocijų ir panašiai. Tačiau - pastebėję aktyvų ir hiperaktyvų vaiką drauge - iškart pamatysime, kad hiperaktyvaus šie simptomai yra keletą kartų intensyvesni nei aktyvaus. Be to, aktyvus vaikas paprastai neturi tiek simptomų. Kitas skirtumas - aktyvūs vaikai tiesiog laimingai aktyviai gyvena gyvenimą, o hiperaktyviems mažiesiems gyventi sunku, ypač kai jie ima lankyti mokyklą, kur vis reikalaujama tylos.
Kaip atskirti ADHD simptomus?
Ar vaikui sunku išklausyti, kai jūs prašote kažką padaryti? Ar vaikas lengvai išsiblaško? Yra itin užmaršus? Gal jis nuolat viską atidėlioja, nesugeba pradėti darbo (ne tik baigti)? Ar jis greičiau už kitus susijaudina, suirzta? Ar jo pykčio priepuoliai jums atrodo dažnesni ir ilgiau trunkantys nei kitų pažįstamų vaikų? Ar jam sunku sulaukti savo eilės? Ar jis labai daug kalba? Gal jis nenustygsta vietoje? Ar jūs dažnai nerimaujate dėl vaiko saugumo? Jaučiatės taip, kad jei vos nusisuktumėte, jau vaikas nuvirstų, nusibrozdintų?
Kitais atvejais jūsų vaikas tiesiog išsiblaškęs ar tiesiog labai aktyvus, jautrus, neramus, emocingas, greit įsiaudrinantis. O gal tik… neklusnus?
Kaip padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu?
Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse).
Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems. Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.
Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.
Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.
Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma.
Patarimai tėvams ir mokytojams:
- Skaidykite informaciją.
- Leiskite daryti pertraukas.
- Koreguokite aplinką.
- Darykite patikslinimus.
- Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.
Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.
- Stebėkite, kas blogina situaciją.
- Įtraukite fizinį aktyvumą.
Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems. Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti.
Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.
- Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį.
- Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
- Imkitės prevencijos.
"Jis tiesiog hiperaktyvus", - frazė, kurią dabar dažnai apibūdinama dalis judrių vaikų. Bet ar žinome, ką iš tikro reiškia hiperaktyvumas ir koks suaugusiųjų elgesys būtų tinkamiausias susidūrus su tokiais vaikais? Apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) - neurologinį sutrikimą, kuriam būdingi tokie pagrindiniai požymiai kaip padidėjęs aktyvumas, dėmesingumo stoka ir impulsyvumas - pranešime žiniasklaidai pasakoja psichologė Milda Linaburkytė.
Klasikinis trejetas: aktyvumas, impulsyvumas, dėmesingumo stoka
Pasak specialistės, šis sindromas dažniausiai nustatomas ikimokyklinio amžiaus vaikams arba pirmą klasę lankantiems moksleiviams.
Pirmiausia gali būti pastebėtas padidėjęs vaiko aktyvumas - paprastai tai matyti jau 3-4 vaiko gyvenimo metais. Toks vaikas negali nusėdėti vietoje, yra nuolatiniame veiksme, yra labai šnekus, kalba greitakalbe. Toks perdėtas aktyvumas gali būti pastebėtas ir naktį, pvz., kai vaikas labai dažnai vartosi.
Dėmesingumo stoka, kaip ir impulsyvumas, pasireiškia kiek vėliau - 5-8 gyvenimo metais. Vaikas nesugeba išlaikyti dėmesio, nuo pagrindinės veiklos jį labai lengva atitraukti pašaliniais vaizdais ar garsais, vaikui nesiseka baigti pradėtų darbų, jis daro daug klaidų, yra užmaršus.
Impulsyvumas pasireiškia tuo, kad pirmiausia atliekamas veiksmas, o tik po to galvojama, kas yra padaryta. Impulsyvus vaikas dažniausiai puola atsakinėti į klausimus jų iki galo neišklausęs, nesulaukęs savo eilės imasi veiksmo, įsiterpia į kitų pokalbius, trukdo, gali būti įkyrus kitų atžvilgiu, jam dažnai pasireiškia emociniai protrūkiai.
„Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas 3-5 kartus dažniau nustatomas berniukams. Taip gali būti todėl, kad berniukams šis sutrikimas pasireiškia tipiškai, kartu su dideliu aktyvumu, impulsyvumu ir dėmesio problemomis. Tuo tarpu mergaitėms aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažniausiai pasireiškia dėmesingumo stoka, pernelyg didelio aktyvumo gali ir nebūti. Dėl to visai gali būti, kad daliai mergaičių šis sindromas lieka nediagnozuotas, nors jos jį ir turi“, - sako psichologė M. Linaburkytė.
Nebūtina visada ieškoti diagnozės
Specialistė atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas vaikas, kuris yra aktyvus, impulsyvus ar sunkiai sukaupia dėmesį, serga ADHD. Pagrindinis kriterijus vertinant, ar tai temperamentas, ar sutrikimas, yra tai, kiek šios savybės trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui.
„Kai didelis aktyvumas, impulsyvumas, dėmesio stoka netrukdo vaiko ugdymosi procesui, bendravimui su kitais, socialinių kontaktų kūrimui, hobiams ir kitoms veikoms, tai labiau yra žmogaus charakterio apraiškos, o ne sutrikimas. Tuomet svarbu tokias vaiko savybes pakreipti tinkama linkme, pvz., nukreipti aktyviai sportuoti. Visgi jei šios savybės trukdo ir ši situacija tęsiasi ilgiau nei pusę metų, tuomet būtų verta pasikonsultuoti su specialistu“, - sako psichologė.
M. Linaburkytė priduria, kad nors šis sindromas laikomas paveldimu, vienos priežasties, kodėl kai kuriems pasireiškia ADHD, nėra. Pasak psichologės, dažniausiai tai lemia įvairios priežastys: paveldimumas, smegenų struktūros pokyčiai, motinos elgesys nėštumo metu, stipri galvos trauma, gimimas ankščiau laiko ar per mažo svorio.
Nesiseka ir pamokose, ir su draugais
Kalbėdama apie sunkumus, su kuriais šie vaikai gali susidurti, psichologė sako, kad jiems dažniausiai yra labai sunku išsėdėti pamokose, jie išmoksta labai nedaug, nes jų dėmesys nuolat pertraukiamas. ADHD turintys vaikai daro daug klaidų dėl savo išsiblaškymo. Jiems būna labai sunku, kai besimokydami susiduria su ilgesnėmis žodinėmis sąlygomis. Namų darbai jiems dažniausiai kančia. Jų tėvams irgi.
Kalbant apie socialinį gyvenimą, dėl savo nekantrumo, taisyklių nesilaikymo ar trukdymo kitiems žaisti šie vaikai dažnai yra atstumiami bendraamžių. Jiems sunku kontroliuoti savo emocijas - ypač susierzinimą, pyktį, - tad jie gali būti linkę susipešti su kitais.
Mokymosi sunkumai ir konfliktai su bendraamžiais gali lemti tai, jog pastabos iš mokyklos taps kasdienybe, kas ilgainiui vaikui sukels baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą. Jis gali nebenorėti eiti į mokyklą, ruošti namų darbų, pradėti pyktis su tėvais.
Tuo tarpu tėvai, auginantys vaiką su ADHD, dažnai susiduria su aplinkinių priekaištais dėl netinkamo vaiko elgesio viešose vietose, netinkamo auklėjimo. Prasidėjus pastaboms iš mokyklos juos irgi gali apimti susierzinimas, bejėgiškumas, kas namie kelia nuolatinę įtampą. Jei tėvai pradeda pyktis tarpusavyje, tai dar labiau pablogina situaciją ir šeima papuola į užburtą ratą, kai netinkamas vaiko elgesys iššaukia netinkamą praradusių kantrybę tėvų reakciją, o tai sukelia vaiko pyktį, pasipriešinimą ir tolesnį netinkamą elgesį.
Simptomai gali būti sušvelninti
Pasak M. Linaburkytės, išgyti nuo šio sutrikimo neįmanoma, tačiau simptomus sušvelninti tikrai galima.
„Anksti nustačius šį sutrikimą ir suteikus reikiamą pagalbą, apie 20-50 proc. atvejų simptomai išnyksta pasiekus paauglystę. Tiems, kam simptomai neišnyksta, jie labai susilpnėja suaugusiame amžiuje dėl to, kad suaugęs žmogus išmoksta naujų adaptyvių elgesio modelių“, - sako psichologė.
Visgi laiku nesiėmus dirbti su šiuo sindromu, suaugus simptomai gali tęstis ir sukelti dar didesnių sunkumų nei vaikystėje. Sergantys aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromu suaugusieji sunkiai planuoja laiką, jiems labai sunku suprasti, kas kiek užtruks, jie dažnai vėluoja, nemoka planuoti darbų. Tas juos skatina delsti, atidėlioti ir toks elgesys gali pasiekti ekstremalų laipsnį, kada viskas daroma paskutinę minutę.
„Turintys ADHD suaugusieji yra nuolatiniame bėgime. Tačiau priešingai nei vaikai, suaugusiame amžiuje žmonės turi daugiau atsakomybių, patiria daugiau spaudimo iš išorės dėl pareigų darbe, socialinio statuso ir pan., tad ši bėgimo būsena gali sukelti stiprų vidinį nerimą. Žmogus pervargsta fiziškai ir emociškai, neranda būdų, kaip sustoti ir pailsėti“, - sako klinikos „Neuromeda“ specialistė.
Kompleksinis gydymas
Pasak psichologės, nustačius vaikui aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą, paprastai taikomas kompleksinis gydymas. Turint omenyje mokykloje patiriamus sunkumus, jam gali būti sudaromas specialus ugdymo planas. Šeima nuolat dirba su specialistais, kurie vaiką moko skirtingų įgūdžių: kaip tinkamai bendrauti, reikšti emocijas, nusiraminti, atsipalaiduoti, sutelkti dėmesį ir pan. Taip pat vaikui gali būti skiriamas medikamentinis gydymas.
Taip pat labai svarbi dedamoji gydant ADHD yra dienotvarkės ir gyvensenos įpročių koregavimas. Ši sindromą turintiems vaikams labai svarbu sudaryti aiškią dienotvarkę ir jos laikytis. Dienotvarkėje turi atsispindėti miego ir poilsio laikas, fizinė veikla, turi būti ribojamas laikas prie ekranų.
Sudarant dienotvarkę svarbu įtraukti ir patį vaiką. Taip stiprinami jo planavimo įgūdžiai, be to, jam bus lengviau laikytis plano, prie kurio jis pats prisidėjo.
Panašus:
- Hiperaktyvus Vaikas: 10 Nepastebėtų Požymių ir Efektyvūs Elgesio Valdymo Būdai
- Neįtikėtinos idėjos aktyviam vaikų laisvalaikiui – pramogos, kurios sužavės kiekvieną!
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Degtinės Kompresas Vaikams: Ar Tai Iš Tikrųjų Saugus ir Veiksmingas Gydymo Būdas?
- Netikėtos Išmokos Gimus Vaikui Lietuvoje: Ką Turi Žinoti Kiekviena Mama?