Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai kūnas patiria daugybę pokyčių. Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikėtų apsvarstyti per šį laikotarpį, yra virusinės infekcijos, tokios kaip herpes simplex virusas (HSV).
Kas yra Herpes Simplex Virusas?
Herpes simplex virusas (HSV) yra DNR virusas, kuris sukelia lytinių organų ir burnos herpes. Herpes virusas priklauso didelei herpes virusų, sukeliančių infekcijas ir vėžines ligas, šeimai. Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris gali būti skirstomas į du tipus: 1 tipo (HSV-1) ir 2 tipo (HSV-2).
Herpes Viruso Perdavimo Būdai
Herpes virusas perduodamas tiesioginiu kontaktu su užkrėsta oda arba gleivine. Taip pat virusas gali būti perduodamas per seilius ar kitus kūno skysčius. Lytinio santykio metu herpes virusas gali būti perduodamas iš vieno asmens kitam.
Vertikalus perdavimas įvyksta, kai infekcija perduodama iš motinos kūdikiui nėštumo ar gimdymo metu. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui.
Herpes Virusas Nėštumo Metu
Nėštumo metu herpes viruso infekcija gali sukelti įvairių komplikacijų. Paskutiniame nėštumo trimestre, jeigu motina turi aktyvų herpesą, rizika perduoti virusą kūdikiui gimdymo metu ženkliai padidėja.
Nėščios moterys turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją ir pranešti apie bet kokius simptomus, kurie gali rodyti herpes viruso užsikrėtimą. Herpes virusas nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui.
Medicininė priežiūra, sumažinti rizikingos elgesio, ir imuniteto stiprinimas yra esminiai aspektai, galintys padėti išvengti infekcijų.
Vėjaraupiai (Varicella) ir Nėštumas
Vėjaraupiai (Varicella, Chikenpox) - ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, saikinga bendra intoksikacija, gėrybine eiga, vezikuliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupių sukėlėjas yra Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human herpes virus 3. Jis pasireiškia kaip juostinė pūslelinė.
Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra 10-21 d., tačiau gali tęstis ir 35 dienas, jeigu buvo sušvirkšta savitojo Varicella zoster imunoglobulino (VZVIG). Bėrimai - svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis. Bėrimams būdingas polimorfizmas. Asmuo labiausiai užkrečiamas 48 val. iki bėrimo elementų atsiradimo.
Vėjaraupiais užsikrečiama aerozoliniu būdu (liga plinta, kai sveikas žmogus įkvepia užsikrėtusio asmens ore paskleistų smulkių lašelių ar dalelių, pavyzdžiui, kalbant, kvėpuojant), tačiau galimas užsikrėtimas ir per tiesioginį kontaktą. Imunosupresuoti asmenys, nėščiosios ir naujagimiai gali sirgti sunkesne ligos forma, kuri gali komplikuotis organų sistemų pažeidimu.
Nors mažiau nei 2% registruotų susirgimų vėjaraupiais pasitaiko tarp >20 m. amžiaus suaugusiesiems, beveik ketvirtadalis visų su VZV susijusių mirčių įvyksta šioje amžiaus grupėje. Tarp moterų, kurios nėštumo metu užsikrėtė vėjaraupiais, įgimto vėjaraupių sindromo rizika yra nedidelė (0,4-2%). Motina vaikui VZV gali perduoti prenataliniu, perinataliniu arba postnataliniu būdu.
Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kurios eiga nenuspėjama ir gali greitai progresuoti iki hipoksijos ir kvėpavimo nepakankamumo, jei infekcija negydoma, mirštamumas gali būti didelis. Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdinga odos pažeidimai, neurologinės bei galūnių anomalijos, struktūriniai akių pažeidimai.
Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad skiepijimas nuo vėjaraupių sumažino motinos ir vaisiaus užsikrėtimo vėjaraupiais atvejų skaičių. Daugiau nei 85% vaisingo amžiaus moterų turi imunitetą prieš VZV, todėl nėštumo metu retai suserga pimine infekcija.
Sunkios ligos rizika žymiai didesnė naujagimiams, gimusiems iki 28 nėštumo savaitės, kurių gimimo svoris < 1000 g. Nėščiųjų mirštamumas nuo vėjaraupių taip pat yra didesnis. Dažniausiai mirštama nuo kvėpavimo takų komplikacijų. Apskaičuota, kad 5-10% nėščiųjų suserga virusine pneumonija, kurios rizikos veiksniai yra rūkymas ir didelis bėrimo elementų skaičius (daugiau nei 100). Dažniausiai komplikacijos išsivysto ketvirtą ligos dieną ir vėliau.
Pirmame ir ankstyvame antrame nėštumo trimestre pirminė VZV infekcija gali lemti neišnešiotumą arba įgimtą vėjaraupių sindromą, kuris nėra dažnas, pasitaikantis 1-2.8% moterų, kurios buvo infekuotos 12-20 nėštumo savaitę. Nustatyta, kad pažeidimas įmanomas ir iki 28-os nėštumo savaitės.
Įgimtas vėjaraupių sindromas pasireiškia odos randais, galūnių hipoplazija, mikroftalmija, katarakta, mažu gimimo svoriu, protinės raidos atsilikimu, bloga sfinkterių kontrole, ankstyva mirtimi ir kt. Atlikus ultragarsinį tyrimą 5-tą sav. po persirgtos infekcijos, galima stebėti šiam sindromui būdingus pakitimus: sutrumpėjusias galūnes arba galūnių malformacijas, krūtinės ląstos malformacijas, polihidroamnioną, vaisiaus vandenę ir kt. Taip pat matomi pakitimai smegenyse: ventrikulomegalija, hidrocefalija, mikrocefalija su polimikrogirija ir kt.
Jeigu nėščioji vėjaraupiais suserga baigiantis nėštumui, naujagimio pažeidimas priklauso nuo pirmųjų ligos požymių. Jeigu naujagimis suserga 5-10 dieną po gimimo, ligos eiga dažniausiai būna sunki: būdingi odos pažeidimai, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas (DIK), pneumonija, hepatitas ir kt.
Vaisiaus įgimto vėjaraupių sindromo rizika galima įvertinti atliekant vaisiaus kraujo arba amniono kraujo VZV-DNR tyrimą PGR metodu kartu su ultragarsiniu tyrimu vaisiaus anomalijoms nustatyti. VZV-DNRtyrimas PGR metodu yra jautrus tyrimas, paprastai atliekamas tarp 17 ir 21 nėštumo savaitės. Anatominis ultragarsinis įvertinimas turėtų būti atliekamas mažiausiai praėjus 5 sav.
Vėjaraupių Profilaktika ir Gydymas Nėštumo Metu
Prieš skiriant profilaktiką ir gydymą nėštumo metu, svarbu išsiaiškinti, ar nėščioji yra sirgusi vėjaraupiais anamnezėje, jeigu sirgusi, tuomet gydymas ir profilaktika netaikomi. Jeigu nėščioji nežino arba nėra įsitikinusi, kad sirgo, tuomet reikia atlikti serologinį tyrimą VZV IgGnustatyti. Jeigu nėščioji neturi VZV IgG, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG per pirmąsias 96 val. po kontakto su infekcijos šaltiniu.
Jei nuo kontakto praėjo daugiau nei 96 val. ir yra antrasis nėštumo trimestras, nėščioji serga gretutine plaučių liga, prieš nėštumą vartojo imunosupresantus, rūkė arba rūko, rekomenduojama skirti aciklovirą arba valaciklovirą. Vėjaraupiams gydyti nėštumo metu gali būti skiriamas acikloviras ir valacikloviras. Valacikloviras nėštumo metu vartojamas kaip alternatyva. Acikloviras yra sintetinis nukleozidų analogas, inhibuojantis žmogaus herpes virusų replikaciją.
Acikloviras lengvai praeina placentos barjerą, yra aptinkamas vaisiaus audiniuose, virkštelės kraujyje, amniono vandenyse. Jis gali inhibuoti viruso replikaciją, sumažinti transplacentinį viruso patekimą.
Jeigu nėščioji suserga vėjaraupiais likus 7 dienom iki gimdymo, gimusiam naujagimiui savitojo VZVIG skirti nereikia, skatinamas maitinimas krūtimi, izoliacija nereikalinga. Jeigu gimė neišnešiotas naujagimis, sergantis vėjaraupiais, turi būti skiriamas intraveninis acikloviras 20 mg/kg kas 12 val. Jeigu motina susirgo vėjaraupiais likus mažiau negu 7 dienos iki gimdymo, skiriamas savitasis VZVIG 125 g/10 kg kūno masės, kuris turi būti suleistas į raumenis per 24 val.
Gyva susilpninta vėjaraupių vakcinarekomenduojama skiepyti vaisingo amžiaus vėjaraupiais nesirgusias moteris prieš planuojamą nėštumą arba po jo. Nėštumo metu skiepijimas nuo vėjauraupių negalimas, nes gyvos vakcinos yra kontraindikuotinos nėščiosioms.
Jeigu nėščioji turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, o jos imuninis statusas nėra žinomas, turi būti atliekamas serologinis tyrimas VZV IgG nustatyti. Gavus neigiamą atsakymą, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG.
Jeigu pneumonija progresuoja, atsiranda dusulys, neurologiniai simptomai, hemoraginis bėrimas arba kraujavimas, gausus bėrimas su gleivinių pažeidimu, nėščioji rūko, serga lėtine plaučių liga, anamnezėje yra vartojusi kortikosteroidus, nėščioji turi būti hospitalizuojama į stacionarą. Gydymas turėtų būti pradėtas per 24-72 val. dr. Prof. dr.
Pūslelinė (Herpesas) ir Nėštumas
Nėštumas ir pogimdyvinis periodas - tai laikotarpiai, kuomet pūslelinės problema tampa aktuali, kaip niekad. Pūslelinė - liga visam gyvenimui. Virusas, sukeliantis burnos pūslelinę, lieka organizme visą gyvenimą - jis suaktyvėja kas kartą, kai nusilpsta imuninė sistema.
Jei dar neturėjote pūslelinę sukeliančio viruso, juo užsikrėsti galite tik tuomet, kai kontaktuojate su sergančiu asmeniu. Dažnai nemalonia lūpų liga užsikrečiama: bučiuojantis, dalinantis maistu ir indais, pasinaudojus ta pačia lūpų kosmetika, kaip ir sergantis žmogus.
Pūslelinė gali atsirasti bet kuriuo metu, ypač kai kūnas patiria stresą ar vyksta hormonų svyravimai, todėl nėštumas yra dažnas protrūkio periodas. Besilaukiančioms moterims pūslelinė neretai įsisenėja, opų vietose atsiranda šlapiavimas: pūslelės patinsta, o tada trūksta, palikdamos negilią, rausvą žaizdą. Tai yra skausmingiausias ir užkrėtimui jautriausias pūslelinės ciklo etapas.
Kaip Užkirsti Kelią Pūslelinei?
Stenkitės stiprinti imuninę sistemą - vartokite papildus: cinką, vitaminą C ir D. Taip pat venkite streso ir kuo daugiau ilsėkitės - eikite pasivaikščioti, medituokite, pasimėgaukite karšta vonia. Taip pat nepamirškite kruopščiai plauti rankų ir vengti artimo kontakto su pūsleline sergančiais asmenimis.
Kokia Rizika Užkrėsti Naujagimį?
Jeigu nėštumo metu turite burnos pūslelinės protrūkį, tai greičiausiai neturės jokios įtakos jūsų kūdikiui. Lūpų pūslelinė yra lokali infekcija, dažniausiai plintanti tik burnos srityje. Paprastai šis virusas neperžengia placentos ir nepasiekia kūdikio.
Didžiausia rizika pakenkti kūdikiui yra tada, jeigu pirmą kartą pūsleline užsikrečiama trečiąjį nėštumo trimestrą. Pirmą kartą užsikrėtus virusu, kūne dar nebūna prigaminta apsauginių antikūnų. Liga gali išsivystyti ir į lytinių organų pūslelinės protrūkį, kuriuo gimdymo metu gali užsikrėsti kūdikis.
Pūslelinės Tipai ir Simptomai
Pūslelinė (dar kitaip herpesas, herpis) - užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Pūslelinė pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais. Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų.
Pirmą kartą patekę į organizmą, jie kurį laiką gali būti neaktyvūs, vėliau pasireiškia pūsleliniu bėrimu, opelėmis odoje ir gleivinėse. Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Virusas per nervines skaidulas nukeliauja iki nervinių mazgų ir ten būna nesukeldamas simptomų tol, kol neatsiranda provokuojančių veiksnių.
- HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvia viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis.
- Rizika užsikrėsti 1 tipo Herpes simplex virusu taip pat padidėja dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais, indais ar bučiuojantis su aktyvia viruso forma sergančiu žmogumi.
- Sergant lūpų pūsleline dažnai pastebimi HSV-1 sukelti bėrimai rankų srityje dėl horizontalaus perdavimo kelio, kuomet rankomis liečiamos lūpos.
- Be to, herpeso virusas trumpą laiko tarpą gali išlikti gyvybingas ant odos, rūbų, plastiko.
HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Dažniausiai pažeidžiami išoriniai lytiniai organai ir išangė. Nors kaip paprastoji pūslelinė plačiau žinoma burnos srities infekcija, lytinių organų infekcija taip pat priskiriama paprastajai pūslelinei.
Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo Herpes simplex virusai yra paprastosios pūslelinės kaltininkai. HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 - genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą.
Pastebėtina, kad paprastosios pūslelinės simptomai kinta, priklausomai nuo jos stadijos. Viruso patekimo vietoje po 2-12 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas.
Jei bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti juntamas skausmas šlapinimosi metu, padidėti kirkšnių limfmazgiai, taip pat pasireikšti bendri negalavimo simptomai: pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai.
Herpes virusas organizme išlieka visą gyvenimą, todėl herpesvirusinė infekcija gali kartotis. Daugumai žmonių virusas periodiškai suaktyvėja, sukeldamas pūsleles ir erozijas (žaizdeles) tose pačiose vietose.
Lūpų ir Veido Pūslelinė
Herpes ant lūpos ir veido pasižymi trumpesniais, lengvesnės eigos epizodais. Jų metu jaučiamas minimalus diskomfortas bėrimų vietose, pūslelės arba erozijos dažniausiai atsiranda lūpų, rečiau - skruostų, nosies srityse. Dažniausiai pasikartojanti (nuo 1 iki 6 kartų per metus) yra lūpų pūslelinė. Dažnai ji pasireiškia su karščiavimu.
Bėrimai paprastai atsiranda lūpų krašto su oda vietoje. Pirmiausia jaučiamas lokalus skausmingumas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas. Po šio periodo atsiranda smulkios, daugybinės pūslelės, kurios susilieja ir plyšta, sudarydamos paviršines erozijas su šašu. Skausmingumas ir diskomfortas trunka pirmas 2-3 dienas. Bėrimai sugyja be randelių per maždaug 2 sav.
Burnos Gleivinės Pūslelinė
Burnos gleivinės pūslelinė dažnai pasitaiko 1-5 metų amžiaus vaikams, tačiau ja gali sirgti ir suaugusieji. Ligos pradžioje burnos gleivinėje gali būti jaučiamas skausmingumas, deginimo jausmas, dilgčiojimas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, apetito stoka, padidėti kaklo ir apatinio žandikaulio limfmazgiai.
Herpes burnoje dažniausiai praeina per 10-14 dienų. Po persirgimo dar kelias savaites virusas gali išlikti aktyvus. Pasikartojanti pūslelinė burnos gleivinėje yra varginanti dėl stipraus skausmingumo.
Infekcijos atsikartojimas gali būti susijęs su odontologinėmis procedūromis, pavyzdžiui, ortodontinėmis procedūromis, dantų ištraukimu, implantais, biopsijomis, kaulų rekonstrukcija ir t.t.
Lytinių Organų Pūslelinė
Lytinių organų pūslelinė gali būti nuo besimptomės iki sukeliančios lengvus arba sunkius simptomus formos. Dažniausiai pirminiai simptomai (dilgčiojimas, skausmingumas) atsiranda praėjus kelioms dienoms po lytinių santykių su sergančiuoju.
Mažųjų lytinių lūpų, varpos galvutės srityse, ties šlaplės anga atsiranda smulkios, susiliejančios serozinės pūslelės. Bėrimai gali atsirasti ir šlaunų, sėdmenų, tarpvietės odoje.
Lytinių organų pūslelinė pacientams kelia daug streso, nes bėrimai gyja nuo 2 iki 6 savaičių, o po sugijimo virusas dar gali išlikti aktyvus. Tai apsunkina lytinius santykius, nes rekomenduojama nuo jų susilaikyti, kol virusas aktyvus.
Pasikartojančios infekcijos lytinių organų srityse yra lengvesnės formos, lokalizuotos mažesniame plote ir greičiau sugyja.
Pūslelinės Diagnostika ir Gydymas
Esant simptominei formai, herpesas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais duomenimis. Vienas iš būdų, kaip nustatomas herpes virusas, yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas.
Deja, tačiau vaistų, kurie sunaikintų Herpes simplex virusą ir padėtų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Esant sunkioms, išplitusioms pūslelinės formoms ar joms dažnai kartojantis, gali būti taikomas sisteminis gydymas priešvirusiniais vaistais. Visus preparatus skiria dermatovenerologas.
Jei lūpų pūslelinė labai vargina, galima vartoti vaistus nuo skausmo ir priemones nuo pūslelinės, kurios mažina uždegimą. Vartojant antivirusinius vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į kitų kartu vartojamų preparatų suderinamumą.
Kadangi herpes virusas dažnai stipriai pažeidžia lūpų odą, patartina imtis priemonių tokiems pažeidimams lengvinti. Vitaminas C padeda kovoti su infekcija, o vitaminas E skatina ląstelių regeneraciją. Lūpų pūslelinę taip pat galima lengvinti imunitetui stiprinti skirtais preparatais, ypač tinka turintys ežiuolės, L-lizino.
Lytinių organų pūslelinės gydymas gali būti simptominis, epizodinis ir pastovus. Kiekvienu atveju jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos pasikartojimo dažnį, paciento lytinį gyvenimą, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Taip pat pacientas apmokomas, kaip sumažinti skausmingumą ūmios ligos periodu. Keletas iš būdų tai padaryti - pažeistų vietų apiplovimas sūresniu vandeniu ar šlapinimasis panirus į vandenį vonioje.
Pūslelinės Komplikacijos
Sunki pūslelinės forma dažniau išsivysto vaikams ir asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų. Tuomet kyla sudėtingų komplikacijų rizika. Sunki HSV-1 infekcija gali sukelti ragenos ir akies junginės uždegimą, ragenos opas, dėl kurių gali sutrikti regėjimas ir gresia visiškas apakimas.
Naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelta pūsleline motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Herpes kūdikiui sukelia odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimus. Užsikrėtus herpesvirusine infekcija vėlyvo nėštumo metu padidėja viruso perdavimo kūdikiui rizika.
Pūslelinės Prevencija
Todėl nėščiosios turėtų vengti tiesioginio kontakto su herpesvirusinės infekcijos požymių turinčiu žmogumi. Herpesas nėštumo metu pavojingiausias, jei užsikrečiama pirmą kartą, ypač per pirmas kelias nėštumo savaites. Asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, rekomenduojama kreipkitės į gydytoją, kad šis paskirtų profilaktinį gydymą. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo greitesnio pasveikimo galima tikėtis.
Pūslelinė - liga, galinti sukelti tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Todėl visų pirma reikėtų stengtis jos išvengti. Kaip tai galima padaryti, jau sužinojote.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Herpes Zoster Nėštumo Metu: Pavojai, Tiksliausia Diagnostika ir Efektyviausias Gydymas
- Herpeso Virusas Vaikui: Kaip Atpažinti Simptomus ir Efektyviai Gydyti!
- Herpes nėštumo metu: veiksmingi gydymo būdai, simptomai ir svarbiausia prevencija
- Geriausi Gimimo Dienos Sveikinimai Vaikams – Nuoširdūs Žodžiai Mažiesiems, Kurie Sušildys Širdį!
- Donatas Motiejūnas: Neįtikėtina Karjeros Kelionė ir Įspūdingi Pasiekimai