Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Peršalimas nėštumo metu gali kelti rūpesčių, nes šiuo laikotarpiu būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui.

Peršalimo gydymo būdai nėštumo metu

Peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių, jei laiku imamasi tinkamo gydymo. Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas. Į dubenį karšto vandens įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus ir kurį laiką pakvėpuokite kylančiais garais. Taip pat gali padėti ir karštas dušas. Jei skauda gerklę, gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus. Jei jaučiate galvos skausmą arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio, tačiau tai turi būti daroma atsargiai, atidžiai sekant vartojimo instrukciją. Geriausia, dėl dozės ir vartojimo laiko, pasikonsultuoti su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti.
  • Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C.
  • Užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu.

Net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga. Jei nėštumo metu susiduriate su peršalimu ar kitais sveikatos sutrikimais, neabejokite kreiptis į šeimos gydytoją.

Peršalimo simptomai, tokie kaip užgulusi nosis, kosulys ir karščiavimas, gali būti nemalonūs būsimai mamai, bet paprastai nesukelia rimtų komplikacijų.

Vaistai nuo peršalimo nėštumo metu

Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti. Dažnai vaistai, kuriuos esame įpratę vartoti susirgus peršalimu, nėštumo metu nebetinka. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma. Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.

Nėštumo metu kai kurių rūšių antibiotikų vartojimas gali kelti riziką vaisiui. Todėl yra itin svarbu, kad gydytojas, į kurį kreipėtės, žinotų apie jūsų nėštumą.

Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku.

Arbatos nėštumo metu

Nėštumo metu arbata gali palengvinti peršalimo simptomus. Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos peršalus. Tačiau kai kurių arbatų sudėtyje gali būti medžiagų, turinčių neigiamą poveikį nėštumui. Be to, svarbu vengti arbatų, kuriose yra daug kofeino, pavyzdžiui, juodos ir žalios arbatų. Per didelis kofeino kiekis gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ir vaikeliui.

Prevencinės priemonės

Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti. Laikykitės šių patarimų:

  • Pakankamai ilsėkitės.
  • Sportuokite. Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą.
  • Laikykitės subalansuotos mitybos.
  • Rinkitės sezonui tinkamą aprangą. Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai.
  • Dažniau būkite namuose. Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę.
  • Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.
  • Gerkite daug skysčių. Tinka vanduo, arbatos, sultys.

Mitybos svarba nėštumo metu

Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.

Vitaminai nėštumo metu

Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.

Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai.

Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.

Žalingi įpročiai nėštumo metu

Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą.

Fizinė veikla nėštumo metu

Besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes.

Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.

Keliavimas nėštumo metu

Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.

Saulė, pirtis ir baseinas nėštumo metu

Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens.

Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių.

Galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.

Miego sutrikimai nėštumo metu

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas.

Nėštumas - unikali moters fiziologinė būsena, kurios metu gali pasireikšti nauji ar paūmėti esami miego sutrikimai. Dažniausi miego sutrikimai nėščiosioms yra nemiga (pirminė ir antrinė), neramių kojų sindromas (NKS) ir narkolepsija.

Išsėtinė sklerozė ir nėštumas

Išsėtinė sklerozė (IS) - tai demielinizuojanti uždegiminė centrinės nervų sistemos liga, pasireiškianti recidyvuojančia ar nuolat progresuojančia neurologine disfunkcija, sukeliančia negalią. Kadangi IS dažniausiai diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, ateityje dar planuojančioms turėti vaikų, nėštumo įtaka IS eigai ir ligos medikamentinė kontrolė nėštumo metu tampa reikšminga klinikine problema.

žymės:

Panašus: