Andersen Hans Christian (Hansas Kristianas Ándersenas) gimė 1805 m. balandžio 2 d. Odensėje, o mirė 1875 m. rugpjūčio 4 d. Kopenhagoje. Jis buvo danų rašytojas, kilęs iš neturtingos batsiuvio šeimos. Pasakininką Anderseną žino visas pasaulis.
Ankstyvasis gyvenimas ir kelias į literatūrą
H.K. Andersenas gimė 1805 m. balandžio 2 d. Odensėje neturtingų tėvų šeimoje. Rašytojo tėvas buvo batsiuvys, o ir pats H.K. dirbo pameistriu fabrike. 14 metų H.K. atvyko į Kopenhagą, tikėdamasis tapti aktoriumi ar baleto šokėju. Tapo rašytoju.
H.K. Andersenas, kaip rašytojas, buvo glaudžiai susijęs su savo šalies, Danijos, literatūra, bet laikui bėgant vis labiau ir su Europos tradicija. Ypač daug jam reiškė vokiečių ir anglų literatūra. Jis buvo energingas skaitytojas, keliavo daugiau nei kuris kitas Europos rašytojas. Būdamas vienuolikos metų, nesubrendęs berniukas pasiskolino V.Šekspyro pjesių tomą, nors ir blogai išverstą. Perskaitęs “Karalių Lyrą“ ir “Makbetą“, pradėjo rašyti savo pjesę, kur tarp kitų veikėjų yra ir karalius bei princesė.
Palikus Odensę ir atvykus į Kopenhagą, didelį įspūdį jam padarė V.Skoto novelės. Pirmoji knyga, pavadinta “Naudingos pastabos“, pasirašyta pseudonimu Viljamas Kristianas Valteris, pasisekimo neturėjo. H.K.Andersenas savo pseudonimą aiškina šitaip: “Myliu Viljamą Šekspyrą ir Valterį Skotą ir, žinoma, save patį, taigi paėmiau savo vardą ir tuos du ir sukūriau pseudonimą Viljamas Kristianas Valteris“.
Kai laivyno karininkas pakvietė dvylikametį Hansą apsistoti pas jį Kopenhagoje ir davė naują savo paties verstą Šekspyro pjesių tomą, Andersenas buvo patenkintas, o kai perskaitė V.Šekspyro biografiją, visiškai atpažino save. Perskaitęs Bairono biografiją, dienoraštyje įrašė, kad Baironas “buvo visai kaip aš. mano siela ambicinga kaip ir jo, laiminga, kai ja žavisi visi“.
H.K.Andersenas rašė, kad niekas nepavergė jo taip kaip Valteris Skotas. Kartą vaikščiodamas Kopenhagos gatvėmis, neturtingas, vienišas ir apleistas, jis atidavė kelias turėtas monetas, kad gautų iš bibliotekos parsinešti V.Skoto novelę, ir tai privertė pamiršti ir šaltį, ir alkį. Jam taip pat labai patiko ir Čarlzas Dikensas: “Kai skaitydavau jo knygas, galvodavau, ką esu patyręs, kad galėčiau išreikšti“.
Pirmoji knyga, išspausdinta jo paties vardu, buvo garsi, fantastiška, jaunatviška arabeska, pavadinta “Kelionė pėsčiomis“. Įtakos jos stiliui turėjo vokiečių rašytojo E.T.A.Hofmano, kito jo dievuko, kūryba. 1831 m. Andersenas išvyko į savo pirmąją kelionę po užsienį, į Harco kalnus Vokietijoje. Jam taip pat pasisekė susitikti su kai kuriais vokiečių rašytojais. Drezdene jis aplankė poetą J.L.Tuką.
Sugrįžęs į Daniją parašė knygą apie savo keliones, poezijos ir prozos derinį, aiškiai įtakotą H.Heinės “Reisebilder“. 1832 m. 27-erių metų H.K.Andersenas buvo pripažintas kaip jaunas, daug žadantis poetas, gavo karališkąją stipendiją, kuri leido jam praleisti 15 mėnesių užsienyje.
Per Vokietiją jis atvyko į Paryžių, kur didelį įspūdį paliko Versalio Napoleono apartamentai, nes Napoleonas buvo jo tėvo ir, žinoma, jo paties autoritetas. Paryžiuje jis susitiko su dviem rašytojais: Heinrichu Heine ir Viktoru Hugo. Iš Prancūzijos jis vyko į Šveicariją, šalį, kurią aplankys dar daug kartų, ir tęsė kelionę į Italiją, kuriai jautė didžiulę meilę.
Iš Milano draugui į Daniją rašė: “Prancūzija ir Vokietija nedaug ko verta! Ne, už Alpių yra Rojaus sodas su marmuriniais dievais, muzika ir dieviškai giedru dangumi“. Iš Genujos H.K.Andersenas pro Pizą keliavo į Romą, kur sutiko Skandinavijos kolonijos narius. Iš Romos su kitu danų rašytoju patraukė į Neapolį, kuris tapo jo mėgstamiausiu Italijos miestu. Jis lipo į Vezuvijaus kalną ir vyko į ekskursijas į Pompėją, Salermą, Amalfį ir Kaprį.
1834 m. pavasarį, kai Andersenas pradėjo keturių mėnesių kelionę namo, susirgo namų ilgesiu, bet ne Danijai, o Italijai. Grįždamas aplankė Miunsterį, Zalcburgą, Vieną ir Čekoslovakiją.
Literatūrinė karjera
Išleido poezijos rinkinių, kelionių įspūdžių knygų, novelių, romanų, kurių dauguma autobiografiniai: Improvizatorius (1835), O.T. (1836), Tik muzikantas (Kun en Spillemand 1837). Skandinavų literatūrinės pasakos pradininkas. Pirmąjį jų rinkinį Pasakos, pasektos vaikams (Eventyr, fortalte for børn) išleido 1835. Sukūrė vadinamąją daiktų pasaką, kurios veikėjai - personifikuoti gamtos objektai, kasdieniai daiktai, žaislai; kai kurie siužetai pasiskolinti iš liaudies kūrybos.
Romė niekam nežinant H.K.Andersenas pradėjo rašyti romaną, kurio veiksmas vyksta Italijoje. Besiruošdamas perskaitė J.V.Getės ir H.Heinės kelionių knygas. Draugui Odensėje rašė: “Tu pamatysi, ką mačiau, patyriau ir svajojau dviejose įdomiausiose vietose Italijoje, Romoje ir Neapolyje; bet kad galėčiau kaip Valteris Skotas išsakyti tai, aprašyti kalnus ir kalniečius, turėčiau nupiešti peizažą ir Hesperijos žmones“.
Romanas, kurį rašytojas pavadino “Improvizacija“, buvo išleistas 1835-ųjų pavasarį, kai H.K.Andersenui sukako trisdešimt. Veikėjas Antonio - kruopščiai užmaskuotas autoportretas; tai H.K.Anderseno persikėlimas į itališkąją aplinką. “Kiekvienas charakteris yra paimtas iš tikro gyvenimo, - rašė jis, - visi tikri, nė vienas nėra sukurtas“.
Romanas buvo gerai sutiktas daugelio kritikų ir turėjo pasisekimą Danijoje bei užsienyje. Būtent šis kūrinys pirmasis išgarsino H.K.Anderseno vardą Europoje. Tais pačiais metais romanas buvo išverstas į vokiečių, o netrukus ir į švedų, rusų, anglų, olandų, prancūzų bei čekų kalbas. Nė vienas kitas danų grožinis kūrinys iki tol nebuvo turėjęs panašaus pasisekimo.
H.K.Andersenas liko patenkintas šia pirmąja sėkme ir pradėjo rašyti keletą pasakų vaikams. Pirmasis rinkinys buvo išleistas 1835 m. ir sulaukė įvairių vertinimų. Vienas literatūros kritikas tvirtino, kad tikisi, jog talentingas autorius daugiau negaiš laiko rašydamas pasakas vaikams. Hansas Kristianas Orstedas, garsus danų elektromagnetizmo išradėjas, H.K.Andersenui pasakė, kad romanas jį padarė žymų, o pasakos padarys jį svarbų. Žinoma, H.K.Orstedas buvo teisus ir H.K.Andersenas. po kurio laiko su tuo sutiko.
H.K.Andersenas parašė dar penkis romanus: “T“, “Tik muzikantas“, “Dvi baronienės“, “Būti ar nebūti“ ir “Laimingasis Peras“. Jie buvo išversti į daugelį kalbų. Daugelyje Europos šalių Andersenas pirmiausia buvo žinomas kaip romanistas. Tik po 1835-ųjų jo pasakos išgarsėjo ir nustelbė romanus.
Tarptautiniu mastu išgarsėti H.K.Andersenui padėjo prancūzų rašytojas Ksaveras Marmje, kuris išmoko danų kalbą, parašė biografinę apybraižą apie jį, pavadintą “Une vie de Poete“, kuri buvo išspausdinta “Revue de Paris“ 1935 m. spalį, o perspausdinta K.Marmje knygoje “Histoire de la litterature en Danemark et an Suede“ 1839 m.
Pasakų turinys nesudėtingas, tačiau jose slypi filosofinė metaforinė prasmė, aukštinamas gėris, smerkiamos žmonių ydos ir silpnybės. Priešingai gyvenamojo meto literatūrinei tradicijai, pasakų stilius novatoriškas, grindžiamas šnekamąja kalba.
1840 m. rudenį H.K. Andersenas leidosi į antrą ilgą kelionę po užsienį, kuri truko beveik 4 metus. Kelionių rezultatas buvo 1842 m. išleista kelionių knyga “Poeto turgus“.
Kelionės ir pripažinimas
1833 m. H.K. Andersenui kaip jaunam, daug žadančiam poetui, buvo paskirta karališkoji premija. Už gautus pinigus rašytojas daug keliavo; įspūdžius aprašė kelionių apybraižose. Gal todėl pirmojo pripažinimo H.K. Andersenas sulaukė ne tėvynėje, bet užsienyje - Vokietijoje ir Anglijoje.
1843 m. H.K.Andersenas vėl išvyko į užsienį, šį kartą pirmiausia vėl aplankyti Paryžiaus. Čia jis apsistojo dviem mėnesiams. K.Marmje padėjo jam susipažinti su prancūzų menininkais. Paryžiuje H.K.Andersenas susitiko su V.Hugo, A.Diuma, H.Heine, A.de Vigny, O.Balzaku, S. ir T.Gautjerais.
1847 m. rašytojas gavo kvietimą pirmą kartą aplankyti Angliją. Anglų grafienės namuose per priėmimą H.K.Andersenas pirmą kartą sutiko Č.Dikensą. Tai buvo šiltas ir širdingas susitikimas, nes abu buvo susipažinę su vienas kito kūryba. Po poros dienų Č.Dikensas viešbutyje paliko H.K.Andersenui 12 tomų savo raštų. Ant kiekvieno jų užrašė: “Hansui Kristianui Andersenui. Nuo jo draugo ir gerbėjo Čarlzo Dikenso“.
1857 m. Andersenas antrą kartą lankėsi Anglijoje, šį kartą kaip Č.Dikenso svečias. Per pastaruosius dešimt metų H.K.Andersenas ir Č.Dikensas buvo apsikeitę keletu laiškų. Savo laiškuose Č.Dikensas kartodavo, kad H.K.Andersenas vėl turi aplankyti Angliją. “Tu turėtum atvykti į Angliją ir apsistoti pas mane. Mes padarysime viską, kad jaustumeisi laimingas, - rašė jis ir pabrėžė: - Aš myliu ir gerbiu tave labiau nei galėčiau užrašyti tai popieriuje, kuris nutiestų kelią nuo čia iki Kopenhagos“.
Gyvenimo pabaiga
H.K. Andersenas buvo įsimylėjęs garsią švedų dainininkę Jeni Lind, bet atsako nesulaukė. Jis taip ir liko nevedęs. Nors pripažinimo sulaukė dar jaunystėje, visą laiką sknudėsi, esąs neįvertintas. Mirė Kopenhagoje 1875 m. rugpjūčio 1 d.
Kūrybos bruožai ir įtaka
Pasakų turinys nesudėtingas, tačiau jose slypi filosofinė metaforinė prasmė, aukštinamas gėris, smerkiamos žmonių ydos ir silpnybės. Priešingai gyvenamojo meto literatūrinei tradicijai, pasakų stilius novatoriškas, grindžiamas šnekamąja kalba.
Žinomiausios H. C. Anderseno pasakos: „Nauji karaliaus drabužiai“, „Karalaitė ant žirnio“, „Sniego Karalienė“, „Bjaurusis ančiukas“. Pagal šiuos jo pasakojimus kuriami baletai, pjesės, animaciniai filmai.
Lietuvių kalba pasakų rinkinių išleista 1895, 1904, 1918, 1923, 1938, 1950, 1951, 1957, 1966, 1976, 1997-2014, 2017, 2019, 2021. 1956 įsteigta Anderseno premija.
| Leidimo metai | Pavadinimas |
|---|---|
| 1895 | Anderseno pasakos |
| 1904 | Anderseno pasakos |
| 1918 | Rinktinės Anderseno pasakos |
| 1923 | Rinktinės Anderseno pasakos : su paveikslais |
| 1950 | Pasakos |
| 1951 | Pasakos |
| 1957 | Pasakos |
| 1966 | Pasakos |
| 1976 | Pasakos |
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Šokiruojančios Kūdikio Šlapimo Kvapo Priežastys – Atraskite, ką Turite Žinoti Dabar!
- Sužinokite, nuo kada saugu naudoti lavinimo kilimėlius kūdikiams – specialistų patarimai!