Pasaulis kasmet spalio mėnesio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Nuo 2000 metų ši diena minima ir Lietuvoje. Jos metu skatinama susimąstyti apie gyvūnijos apsaugą, gyvūnų teises ir priežiūrą miestuose. Pasaulinės gyvūnų dienos misija - pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonijos ir gyvūnijos tamprų ryšį. Gyvūnų pažinimo ir globos papročiai visada buvo lietuvių gyvenime ir kultūroje.
Spalio 4 dieną Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Rosita Deveikienė, pavaduotoja Rasa Kaziliūnienė tradiciškai lankėsi Utenos gyvūnų globos namuose ir įteikė prieglaudos augintiniams lauktuvių: 49,5 kg pašaro katėms ir 90 kg pašaro šunims. Gyvūnėlių nepamiršo aplankyti ir seniūnai, miesto gyventojai, savanoriai.
Per šiuos metus Utenos gyvūnų globos namuose pagalbą, prieglobstį ir naujus namus rado beveik 1 000 gyvūnų. Jaukiais namais ir jautriais šeimininkais kas mėnesį džiaugiasi apie 70 keturkojų. Šiuo metu prieglaudoje gyvena virš 70 šunų ir apie 100 kačių, kuriais nuolat rūpinasi gyvūnų mylėtojų draugija ir savanoriai.
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta Guobaitė dėkojo visiems, kas nelieka abejingais apleistų, kenčiančių gyvūnų skausmui ir prisideda sprendžiant gyvūnų gerovės ir globos problemas. Gyvūnai yra mūsų draugai, pagalbininkai ir šeimos nariai. Siekiama, kad jie nejaustų alkio ir troškulio, nepatogumo, baimės, skausmo ir kančios bei galėtų elgtis pagal prigimtinius poreikius.
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė džiaugėsi, kad po svečių apsilankymo ženkliai papilnėjo aukų dėžutė ir pasipildė gyvūnėlių maisto atsargos.
Jei radę benamį gyvūną nežinote, kur kreiptis bei ką daryti, šis straipsniukas - Jums. Jame išvardinsime šuniukų prieglaudas ir tarnybas, esančias Lietuvos teritorijoje, kurios radus gyvūną padės jam greičiau rasti namus. Kiekviena prieglauda ir tarnyba turi savo gyvūnų laikymo taisykles bei galimybes, todėl, jei Jums svarbu, kaip bus laikomas gyvūnas, galite apie tai pasiteirauti telefonu arba tiesiog nuvažiuoti į vietą.
Gyventojams, norintiems įsigyti šuniuką iš prieglaudos visada rekomenduojame įsitikinti šuniuko psichologiniu stabilumu bei rimtai pasvarstyti, ar pakaks Jūsų pačių sveikatos auklėti augintinį.
Gyvūnų globos įstaigų sąrašas
Alytus
- Alytaus regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba "NUARAS"
- Adresas: Putinų g. 82A, Alytus
- Telefonas: (8*315) 58 929, 8-686 29110
- El. paštas: [email protected]
Vilnius
- Všį Gyvūnų globos tarnyba „Pifas”
- Adresas: Taikos g. 131, Vilnius
- Telefonas: (8*5) 273 61 88
- El. paštas: [email protected]
- Lesė
- Adresas: Horodničienės g. 18, Vilnius
- Telefonas: (8*5) 271 16 29, (8*698) 00952
- El. paštas: [email protected]
- „Linksmosios pėdutės”
- Adresas: Žalgirio g. 98-2, Vilnius
- Buveinės adresas: Žalgirio g. 98-2, Vilnius
- Telefonas: 867880170 Rita, 867880109 Rasa
- El. paštas: [email protected]
Klaipėda
- Būk mano draugas
- Adresas: Kaukėnų g. 8, LT-92336 Kalnuvėnai, Sendvario sen., Klaipėdos r.
- Nuaro filialas Palangoje
- Adresas: S. Daukanto g. 35A, Palanga
- Telefonas.: 8 460 32530 (Antanas Raudys)
Panevėžys
- Panevėžio specialusis autotransportas
- Adresas: Pilėnų g. 43, Panevėžys
- Telefonas: (8-45) 58 65 16
- El. paštas: [email protected]
- Gyvūnų gerovės tarnyba “Kaštonė”
- Telefonas: +370 658 54752, +370 658 54752
- El. paštas: [email protected]
- „Šuniukų fėja”
- Adresas: Pilėnų g. 43, Panevėžys
- Telefonas: +37065029772, +37069888741
- El. paštas: [email protected]
Šiauliai
- Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius
- Adresas (prieglauda): K. Jankausko g. 25, Šiauliai
- Adresas (ofisas): J. Basanavičiaus g. 23, Šiauliai
- Telefonas (prieglauda): (8*689) 95360
- El. paštas: [email protected]
- LGGD, Šiaulių skyriaus gyvūnų prieglauda
- Adresas: K. Jankausko g. 23, Šiauliai
- Telefonas: +370 689 95360
- El. paštas: [email protected]
Utena
- Utenos rajono gyvūnų globos namai
- Priimami gyvūnai: šunys ir katės (ribotas skaičius), laukiniai gyvūnai
- Adresas: Medenių kaimas, Utenos r.
- Telefonas: 8 612 32964
- El. paštas: [email protected]
Kiti miestai
- Šakiai Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šakių skyrius
- Priimami gyvūnai: laukiniai gyvūnai
- Adresas: Vasario 16-osios g.
- Raseiniai Lietuvos gyvūnų globos draugijos Raseinių skyrius
- Priimami gyvūnai: laukiniai gyvūnai
- Adresas: Kęstučio g.
- Pakruojis Lietuvos gyvūnų globos draugijos Pakruojo skyrius
- Priimami gyvūnai: laukiniai gyvūnai
- Adresas: Taikos g.
- Jonava Lietuvos gyvūnų globos draugijos Jonavos skyrius
- Priimami gyvūnai: laukiniai gyvūnai
- Adresas: Kauno g.
Visuomeninė Organizacija Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugija
Visuomeninė Organizacija Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugija (kodas 184211367) buvo įkurta 1999-09-21. Pagrindinė įmonės veikla yra gyvūnų globa. 2024 metais Visuomeninė Organizacija Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugija pardavimo pajamos siekė 311 655 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 12. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra sąjungos, fondai, asociacijos. Šiuo metu Visuomeninė Organizacija Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugija įsikūrusi adresu Taikos g.
Veterinarijos klinikos
- Veterinarijos klinika RuminaVet, dirbanti daugiau nei 15 metų kartu su Jumis. Tai viena seniausių veterinarijos klinikų, teikianti paslaugas smulkiems gyvūnams Kauno mieste. Mes pelnėme Jūsų ir Jūsų augintinių pasitikėjimą. Mums rūpi Jūsų augintinių sveikata!
- Veterinarijos gydykla “VetFauna” įsikūrusi PC IKI “Link Molėtų”. Dirbame nuo 2011 m. Gydome šunis, kates, šeškus, graužikus, paukščius bei egzotinius gyvūnus.
- Aisneta - Moderni smulkių gyvūnų veterinarijos klinika. Mūsų klinikoje dirba savo srities profesionalai, mylintys savo darbą ir klientus. Mūsų didžiausia vertybė nuoširdus ir šiltas bendravimas, įsigilinant į kiekvieną atvejį, parenkant tinkamiausią gydymą.
Šuns paieškos istorija
Netekęs savo keturkojo ir pasijutęs vienišas Romanas Bralkovskis nusprendė įsigyti kitą, t. y. suteikti galimybę namus praradusiam, išmestam ar šeimininkui nebereikalingam šuneliui iš gyvūnų globos namų. Darbštus ir nagingas vyras susitvarkė senąjį voljerą, patobulino būdą, pasiruošė priimti svečią, kuris, kaip jis tikėjosi, taps pačiu geriausiu draugu.
Anksčiau jis buvo įpratęs laiką leisti su keturkoju Toru, kuris gyveno erdviame voljere ir itin dažnai būdavo išleidžiamas lakstyti po erdvų kiemą. Tačiau pernai senatvės sulaukęs keturkojis nugaišo, po mėnesio R. Bralkovskis nusprendė nuvykti į Utenos rajono gyvūnų globos namus ir ten išsirinkti sau kitą draugą.
Tačiau vyriškis susidūrė su sunkumais. Jis pasakojo: „Pajutau, kad man kažko trūksta. Nusprendžiau imti šunį iš prieglaudos. Ten nuvykęs iškart sulaukiau klausimo, kur aš šunį žadu laikyti. Pasakiau, kad turiu paruošęs voljerą, bet nežadėjau ten jo laikyti nuolat. Šuo būtų galėjęs karaliauti ir lauke, juk vietos čia daug. Taip pat norėjosi, kad sodyboje būtų šuo, nes saugiau. Nepatenkinta darbuotoja paklausė, kur miegos šuo naktimis. Aš irgi jos paklausiau: „Jei aš einu į lovą miegot, šuo taip pat turi miegot su manimi?“. Darbuotoja pašaipiai atsakė: „O kodėl gi ne?“. Sulaukęs tokio atsakymo likau šokiruotas“.
„Šį kovo mėnesį vėl nusprendžiau išbandyti laimę. Išgirdau tą pačią giesmę, jog šuo turi gyvent ten, kur gyvena šeimininkas. Ir vėl nedavė“, - pasipiktinimo neslėpė vyriškis, kuris ir šunį buvo nusižiūrėjęs. Jam svarbiausia, kad keturkojis būtų draugiškas ir neagresyvus.
„Po pokalbio su darbuotoja supratau, kad aš esu netinkamas ir negaliu prižiūrėti šuns. Pirmąkart išgirdau tokius žodžius. Tai buvo itin nemalonu“, - prisiminė pašnekovas, tąkart darbuotojoms palinkėjo geros dienos ir išeidamas pridūrė, jog nekeičiant tvarkos, o galbūt ir darbuotojų požiūrio, gyvūnai tuoj nebetilps globos namuose. O juk juos, anot vyriškio, reikia išlaikyti, skirti finansavimą.
R. Bralkovskis ir pridūrė, kad jis per savo gyvenimą laikė ne vieną augintinį. Jis parodė voljerą, kuris buvo pritaikytas anksčiau laikytam keturkojui. Būdą apšiltino pats. Sukalė medines grindis. Vasarą prikabina užuolaidėlę, kad saulė nekaitintų voljero. O jeigu būna per karšta, augintiniui leidžia įsikurti pirtyje ant betoninių grindų, kur vėsiau.
Jis prisiminė, kaip Toras sykį jam išgelbėjo gyvybę. Susižalojęs koją vyriškis nualpo, o šuo nutempė kruviną kojinę į lauką, atsigulė prie jos, ir laukė, kol kas nors atvažiuos ir išgelbės jo šeimininką.
Jis nežada nuleisti rankų: jei jam nepasisekė gauti keturkojį Utenoje, jis vyks į Druskininkus, kur giminaičiai turi vilkšunę. Ši netrukus atsives šuniukų - vieną iš jų pažadėjo ir R. Bralkovskiui. Tačiau reikės šiek tiek palaukti, kol jauniklis sustiprės.
Gyvūnų globos namų pozicija
Utenos gyvūnų globos namuose, kur gyvena šimtai kačiukų ir šuniukų, iškart turintis paaiškinti, kur jų augintinis gyvens ir kaip bus prižiūrimas. Taip pat kiekvienas, norintis turėti naminį gyvūną, turi užpildyti anketą, atsakyti į keliolika klausimų, susijusių su šeimos nariais, augintinio užimtumu, kas prižiūrėtų gyvūną, jei šeimininkas susirgtų, kokiu maistu bus šeriamas augintinis ir t. t.
Šiuo atveju į Utenos rajono gyvūnų globos namus nuvykusiam R. Bralkovskiui nepasisekė. „Mes neduodame nei vieno šuniuko, kurį rengiamasi laikyti voljere. Neatiduosime šuns laikyti į blogesnes sąlygas“, - paaiškino Utenos rajono gyvūnų globos namų vadovė Jolanta Guobaitė, prisipažinusi, kad kiekviena diena yra savotiška kova. - Mes nuolat gyvename kovoje. Kasdien kovojame su tais žmonėmis, kuriems neduodame augintinio uždaryti į voljerą, arba kovojame su tais, kurie nori augintinį atiduoti atgal į globos namus“.
J. Guobaitė tikino, jog yra žmogiškos taisyklė, kurių turi laikytis kiekvienas žmogus. „Jei mes tą šunį uždarome voljere, tai koks jis mūsų draugas. Kaip turi jaustis gyvūnas, jei mes jį ten paliekame. Žmogus sėdi namuose, o šuo - voljere arba pririštas prie būdos. Netikime ir šeimininkų pažadais gyvūną vedžioti kasdien“, - savo mintimis dalijosi vadovė ir pridūrė, kad voljeruose laikomi šunys neturi vietos išsilakstyti, todėl jie dažniausiai suka ratus, nes tokie keturkojai turi psichologinių problemų.
Ji teigė, kad gyvūnų globos namų darbuotojai neturi laiko patikrinti kiekvieno gyvūno, kurį pasiima šeimininkai. „Per mūsų rankas kasmet praeina 400-500 šunų, kačių - iki 1,5 tūkst. Paskaičiuokime, kokie skaičiai susidaro per visus metus“, - teigė pašnekovė.
„Dėl to, kad tokios sąlygos, - paaiškino J. Guobaitė. - Žmonių, kuriems reikia šuns, yra mažai. Daugeliui reikia tik sargo. O kodėl jie turėtų laikyti voljere? Žmonės turi namus, tačiau augintiniui, kaip paaiškėja, ten vietos nėra“, - piktinosi ji ir kaip pavyzdį pateikė Skandinavijos šalis, kur nėra nei vieno voljero.
Pokalbiui baigiantis ji dar kartą pabrėžė: nei vienas norintis pasiimti keturkojį jo negaus, jei bus rišamas prie grandinės ar bus laikomas voljere.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komentaras
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) specialistai, pabrėžė, kad šalies gyvūnų globos namai taiko aukštus gyvūnų laikymo standartus, siekdami užtikrinti geriausias sąlygas savo gyvūnams. Anot jų, globos namuose nėra tiesioginių taisyklių ar standartų, kurie ribotų asmenų galimybes pasiimti šunis iš globos. Specialistų teigimu, nors skirtingų žmonių nuomonės gali skirtis, tikslas visuomet - rasti atsakingus ir rūpestingus šeimininkus, kurie sugebės užtikrinti geriausias sąlygas globotiniams.
Rišimas grandine ar uždaras voljeras nėra tinkamiausia vieta šuniui. Šuo nėra „garsinė signalizacija“ ar apsauga sauganti šeimininko turtą. Visuomenė turi suprasti, kad tam yra kitos priemonės, kuriomis ir reikėtų pasinaudoti. Šuo yra juslinė būtybė, kuris jaučia nerimą, baimę, prisirišimą, tad prie būdos ar voljere laikyti šunį, nėra pats geriausias sprendimas.
Gyvūnų teisių gyvėjai laikosi vieningos nuomonės: šimtmečius gyva tradicija rišti šunis prie grandinės yra atgyvenusi ir šiandien, XXI amžiuje, to nebeturėtų būti. Todėl kitaip mąstantiems žmonėms, manantiems, kad keturkojis gyvūnas namuose gali atlikti tik sargo funkciją, jie dažniausiai pasiūlo nuvykti į artimiausią prekybos centrą ir įsigyti vaizdo kamerą. „Juk prie būdos pririštas šuo negali nei apsaugoti kitus, nei pats save. Taigi gyvūnas negali atlikti vaizdo kameros ar signalizacijos funkcijos“, - teigė VMVT gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji specialiste Gintarė Mockevičienė, pridūrusi, kad VMVT inspektoriai, kasdien susiduriantys su skaudžiais atvejais, susijusiais su šunų laikymo sąlygomis, problemą dėl netinkamo rūpinimosi gyvūnais įvardija elementarių žinių apie laikomo naminio gyvūno poreikius trūkumą ir perimtą blogą elgesį iš aplinkos.
Ji įsitikinusi, kad ne visuomet sudėtingas situacijas įmanoma išspręsti tolerantiškais būdais paaiškint šeimininkui, ką jis blogai daro ir kodėl taip ar kitaip netinkamai elgiasi su keturkoju.
Prie grandinės pririšti gyvūnai yra pažeidžiami psichologiškai, turi ribotą vaikščiojimo trajektoriją, kūno vieta, kur rišama grandinė, pažeidžiama, o retais atvejais virvė ar grandinė įauga į kaklą.
Gyvūnų teisių gyvėjai nesutinka su tuo. Tam tikrais atvejais šuns laikymas voljere jam gali padaryti dar didesnę žalą. Tarkime, jei šuo būtų uždarytas voljere ir niekuomet nebūtų išvestas pasivaikščioti.
„Voljeras turėtų būti pakankamai erdvus, nuolat tvarkomas, o su ten laikomu šunimi nuolat bendraujama, išvedamas pasivaikščioti ar leidžiama dažnai palakstyti“, - savo nuomone dalijosi G. Mockevičienė, kuriai pritarė R. Bernatavičiūtė. Jos abi vieningai teigė, kad keturkojo šuns vieta yra žmogaus namuose, šalia šeimininko. Ir visai nesvarbu, ar tai butas, ar tai namas.
Panašus:
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Liberiškės gyvūnų globos namai: padėkime beglobiams gyvūnams!
- Kaip Lengvai Įveikti Pilvo Pūtimą ir Dujas Po Gimdymo – Efektyvūs Sprendimai ir Patarimai
- Vaiko Slaugos Nedarbingumo Pažymėjimas: Viskas, Ką Turite Žinoti Dabar!