Gyvūnų globos namai atlieka itin svarbų vaidmenį rūpinantis beglobiais ir nelaimės ištiktais gyvūnais. Šiame straipsnyje apžvelgsime gyvūnų globos namų veiklą Biržuose ir apylinkėse, atsiliepimus apie juos bei iššūkius, su kuriais susiduria šios organizacijos.
"Mažas Draugas", VšĮ: Pagrindinė Informacija
"Mažas draugas", VšĮ, įmonės kodas 303468352, buvo įkurta 2014-11-21. Pagrindinė įmonės veikla yra gyvūnų globa. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). 2024 metais "Mažas draugas", VšĮ pardavimo pajamos siekė 100 802 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 2.
Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra globa ir priežiūra, naminiai gyvūnai, maistas, reikmenys. Šiuo metu "Mažas draugas", VšĮ įsikūrusi adresu Panevėžio aplinkl.
"Mindraja": Pagalba Likimo Nuskriaustiems Keturkojams
Keturiolikti metai, nuo 2009-ųjų, UAB „Mindraja“ gelbsti likimo ir žmonių nuskriaustus naminius keturkojus. Per tą laiką globos namuose gyveno tūkstančiai šunų ir kačių, kurie prieš čionai patekdami bastėsi miestų gatvėmis, klajojo laukais. Vien per praėjusius metus sugautas ir parsivežtas į Uosinės kaime esančius gyvūnų globos namus 551 valkatavęs gyvūnas. Be namų lieka ir dideli šunys.
Dabar „Mindraja“ aptarnauja 11 savivaldybių, iš kurių į globos namus parsiveža ne tik gatvėse pagautus, bet ir iš namų paimtus gyvūnus. Prabuvę 14 dienų karantine, po to vakcinuoti, „čipuoti“ jie gali važiuoti į naujus namus.
Štai iš Kauno rajono atvežtas trejų metų Kaukazo aviganis su kilmės dokumentais, su kuriuo šeimininkai nesugebėjo susitvarkyti. Gretimame voljere - 15 metų Vidurio Azijos aviganių patelė, iš „Mindrajos“ paimta prieš 10 metų ir vėl sugrįžusi, kai namuose nebeliko kam ją prižiūrėti. Kitame - „vilkas“ mėlynomis akimis - haskio ir rotveilerio mišrūnas. Dar kitur - dvi kolių mišrūnės, jų „broliai“ jau paimti. Viename voljere - penki vakcinuoti, prižiūrėti šuniukai, tik ką parvežti iš Vilkaviškio r.
Deja, nemažai šunų, kurie paimti dėl žiauraus šeimininkų elgesio su jais, dėl nepriežiūros. Toks „taškas“, pasak D. Barzduko, buvo Pilviškiuose, iš kur parvežta vienuolika nešertų, sulysusių šuniukų.
„Mindrajos“ vyrai kviečiami paimti ne tik gyvus naminius gyvūnus, bet ir jų gaišenas (laukinės faunos gaišenas turi surinkti medžiotojai). Nenorėdami mokėti už utilizaciją, neturėdami nuosavos žemės, kurioje galėtų užkasti savo nugaišusį augintinį, žmonės juos laidoja bet kur. „Mindrajoje“ yra šaldytuvai, į kuriuos talpinamos surinktos nuo gatvių ir žmonių atvežtos gyvūnų gaišenos. Iš čia juos paima Rietavo utilizacijos centras.
Reikalavimai Būsimiems Šeimininkams
„Mindrajos“ direktorius teigia, kad gyvūnas neduodamas jaunesniems nei 18 metų žmonėms ir privalu turėti galiojantį pasą, kad galima būtų registruoti. Globėjams, atrodo, patinka skųstis, jog trūksta lėšų globotinių išlaikymui ir kaltinti visus, kad neatsižvelgia į gyvūnų gerovę.
Atsakingas šeimininkas savo pabėgusio šuns ieškos nedelsdamas, praneš mums. Bet kai žmogus pasigenda savo šuns po trijų mėnesių, jis privalo už tai atsakyti. Buvo atvejis, kai tik pro vartus įėjus vienam vyrui, atseit, norinčiam priglausti šunį, vienas mūsų globotinis iš džiaugsmo pradėjo šokinėti, cypti, amsėti, norėdamas atkreipti dėmesį: „Aš čia, aš čia“. Atvykėlis, į tai visai nereagavo, pro to šuns voljerą praėjo kelis kartus. Ir galiausiai išsirinko… visai ne tą, kuris juo taip tikėjo. Pildant dokumentus „išlindo“ tiesa - šuo neklydo, vyras tikrai buvo jo šeimininkas ir galiausiai pats prisipažino jį išvijęs… - pasakoja D.
Kačių Priežiūra
Didelėje teritorijoje - ne tik šunų voljerai, bet ir kačių namai. Kai lankėmės, jų čia buvo 15. Tarsi šeimininko svetainėje, ant sofos ir fotelių įsitaisiusios penkios katės. Buvusios „valkatos“ dabar mokosi tvarkos, pratinamos tarpusavyje nekonkuruoti, kiekviena turi savo dėžutę, atskirus maisto dubenėlius. Kates prisijaukinusi „Mindrajos“ darbuotoja Irina su jomis bendrauja, moko naudotis „tualetu“ - į ką labiausiai dėmesį atkreipia būsimi šeimininkai. Kitame kambarėlyje - trys katės su naujagimiais. Dvi čia atvežtos jau besilaukiančios, o viena - su keturiais mažyliais. Kitame namelyje-vagone ir prie jo įrengtame voljere saulutėje šildosi dar keletas kačių.
Pavojai Gatvėse
Pasak D., atrodo, kad pastaruoju metu valkataujančių šunų Marijampolėje beveik nėra. Bet „Mindrajos“ vyrai - Darius ir Kastytis - beveik kasdien vyksta į kitas savivaldybes pagal signalus paimti gatvėmis lakstančio, grėsmę aplinkiniams keliančio šuns. Palaidi gatvėmis bėgioja visokie šunys - ir „geriečiai“, ir pikti.
Ir jeigu šuo puola, tai negali jo kaltinti - kaltas ne jis, o žmogus, nemokantis prie jo prieiti. Apie tai pasakojame ir vaikams, kurių pas mus kartais per savaitę po tris ekskursijas apsilanko. Jiems labai norisi paglostyti narve stovintį ir gražiomis akelėmis į atėjusius žiūrintį šunį. Saugumas - pirmoje vietoje. Tikriausiai kiekvienas vaikas norėtų SAVO šuniuko, bet tai turi nuspręsti tėveliai.
A. Jaškuvienės Įžvalgos
A. Jaškuvienė pasakojo, kad pagrindinė priežastis, dėl ko gyvūnų prieglaudos yra perpildytos - nepakankamas žmonių rūpinimasis savo augintiniais. Sakė, kad didžiausia problema yra jų nesterilizavimas, nes tada gyvūnų atžalų skaičius tampa nekontroliuojamas ir vis didėja. Žmonės šiai paslaugai pinigų gaili, todėl pasilieka augintinį, kuris ir toliau vedasi mažylius.
Paklausus, ar žmonės, kurie nori pasiimti gyvūnėlį iš prieglaudos, turi atitikti kažkokius reikalavimus, A. Jaškuvienė teigė, kad žmonės pildo anketas, su jais kalbamasi. Kiekvienam norinčiam, gyvūnėlio neatiduodame. Vien tik norėti - nepakanka, reikia ir mylėti, ir galėti augintiniu pasirūpinti. Pokalbio su žmonėmis metu, daug kas ir paaiškėja. Mums svarbiausia ne kiekybė, o kokybė: nesiekiame kuo daugiau benamių atiduoti globėjams, o norime, kad gyvūnai patektų pas gerus žmones, kurie tikrai jais pasirūpins.
A. Jaškuvienė džiaugėsi, kad globos organizacija bendradarbiauja su Suomija. Šuniukai, kurių niekas nenori priglausti iškeliauja ten, nes suomiams jų trūksta.
Viena iš dažniausių gyvūnų atsikratymo priežasčių yra nesugebėjimas jais pasirūpinti. Su augintiniais reikia užsiimti, neužtenka vien tik pamaitinti, jie nori ir žaisti ir bėgioti, o vyresniems žmonėms dažnai to padaryti nebeleidžia suprastėjusi sveikata. Tačiau pasitaiko, kad senjorai skambina ir prašo gyvūnėlio, bet iš savo patirties žinome, kad po kelių metų jie vėl prašys, kad juos priglaustume.
Gyvūnų globos organizacija ,,Mažas draugas‘‘ kol kas savo prieglaudos dar neturi, bet ruošiasi įsigyti. Organizacija Biržuose ir Panevėžyje turi savanorius, kurie laikinai priglaudžia gyvūnėlį iki kol bus atrasti naujieji šeimininkai. A. Jaškuvienė džiaugėsi, kad Biržuose savanorių netrūksta, bet sakė, kad yra daug žmonių Biržų rajone, kurie masiškai nori atsikratyti savo kačių.
Organizaciijos vadovė pasakojo, kad dauguma žmonių neabejingi beglobiams gyvūnams, dalinasi jų nuotraukomis internete, aukoja beglobiams maisto ir kitų reikalingų daiktų. Biržiečiai taip pat prisideda prie jų gerovės.
A. Jaškuvienė globos organizaciją įkūrė prieš daugiau nei 5 metus. Jai gera, kai galiu dovanoti džiaugsmą žmonėms, kada jie pasiima globoti šuniuką ar katytę, o tuo pačiu gali padėti ir patiems gyvūnėliams.
Veterinarijos Klinika "Vizgis"
Per trečius gyvavimo metus klinika išpopuliarėjo ir tapo gerai žinoma ne tik Biržuose, bet ir aplinkiniuose rajonuose. Klinika aprūpinta brangia ir naujausia aparatūra, kokios nerasi net didžiųjų miestų klinikose ar Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Lankantis klinikoje vieni po kitų skubėjo žmonės, nešini ar vedini savo augintiniais. Veterinarijos gydytojai neslėpė, kad darbo netrūksta. „Vizgio“ darbuotojai sako, kad niekada negali prognozuoti, kokia bus darbo diena. Mat gali tekti atidėti visus suplanuotus darbus, jei atvežamas avarijoje nukentėjęs ar kitos skubios pagalbos reikalingas pacientas. Yra tekę gyvūnėlius gelbėti ir viduryje nakties - vienas tokių atvejų buvo, kai toiterjerų kalytė negalėjo atsivesti šuniukų.
Veterinarijos klinikoje dirba gydytojos Ingrida Šarkiūnaitė, Deimantė Ščevinskaitė ir Eitvydas Merkis. Pastarasis medikas dirba tik kartą per savaitę, nes baigia Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, studijuoja rezidentūroje. Dažnos bėdos - praryti žvejo kabliai. Dažnai augintiniai suserga įkandus erkei. Vyresnius gyvūnus užklumpa onkologinės ligos. Dėl šiomis ligomis sergančių gyvūnų operacijų tenka dažnai svarstyti, kas būtų geriau. Panašu, kad čia dirbantys gydytojai dažnai padaro stebuklus.
Gyvūnai įvairiais keliais atsiduria „Vizgyje“. Praėjusiais metais „Vizgis“ naujiems šeimininkams padovanojo 105 kates, priėmė globoti 82. Taip pat namus jų pagalba surado 39 šunys. Deja, tiek pat atvyko globai.
Ant specialaus stalo galima paguldyti iki 50 kilogramų svorio augintinį. Čia yra pulso dozimetras, kuriuo matuojamas deguonies kiekis kraujyje. Taip pat specialus daviklis, kuris įrašo kardiogramą, iš jos matyti, ar netrinka širdies ritmas. Labai tiksliai matuojama kūno temperatūra, kraujo spaudimas. Yra aparatas, kuriuo matuojama anglies dvideginio koncentracija. Specialiu elektrochirurginiu prietaisu galima sustabdyti kraujavimą. Taip pat veikia narkozės aparatas. Specialiu aparatu galima valyti gyvūno dantis bei siurbtuku išsiurbti iš žaizdos susikaupusius nešvarumus ar skysčius. Vidaus organai peršviečiami rentgeno aparatu.
„Vizgio“ darbuotojai ir savininkai svarsto, kad praeis dar daug laiko, kol žmonės suvoks, jog gyvūnai yra jų draugai.
Gandriukų Gelbėjimo Operacija
Tačiau maždaug prieš savaitę gyventojai atkreipė dėmesį į tai, kad vienam gandrui kažkas nutiko. Tragedija antram gandrui buvo per daug skaudi. Net rūpestis gandriukais nesulaikė. Žmonės sunerimo, kai suprato, kad gandras negrįš. Nuvyko ugniagesiai, bet jų kopėčios buvo per trumpos - nepasiekė lizdo. Tada į pagalbą atskubėjo elektrikai.
Kaip vakar teigė gyvūnų namų „Vizgis“ atstovė Dovilė Martinaitytė, išgelbėti gandriukai jau atrodo gyvybingi. Iš gandralizdžio keturis jauniklius iškėlė keltuvu, o paukščių gelbėjimo operacijoje dalyvavo ir D.Martinaitytė.
Veterinarijos Klinikos Kaune ir Vilniuje
Nemenčinės pl. Partizanų g. Veterinarijos klinika RuminaVet, dirbanti daugiau nei 15 metų kartu su Jumis. Tai viena seniausių veterinarijos klinikų, teikianti paslaugas smulkiems gyvūnams Kauno mieste. Pašilės g. Viršuliškių g. Veterinarijos gydykla “VetFauna” įsikūrusi PC IKI “Link Molėtų”. Dirbame nuo 2011 m.Gydome šunis, kates, šeškus, graužikus, paukščius bei egzotinius gyvūnus. Piliakalnio g. Aisneta- Moderni smulkių gyvūnų veterinarijos klinika . Mūsų klinikoje dirba savo srities profesionalai, mylintys savo darbą ir klientus. Mūsų didžiausia vertybė nuoširdus ir šiltas bendravimas, įsigilinant į kiekvieną atvejį, parenkant tinkamiausią gydymą.
Statistika
Štai lentelė, apibendrinanti "Vizgio" klinikos veiklą praėjusiais metais:
| Veikla | Skaičius |
|---|---|
| Padovanota naujiems šeimininkams kačių | 105 |
| Priimta globoti kačių | 82 |
| Surado namus šunys | 39 |
| Atvyko globai šunys | 39 |
Panašus:
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Liberiškės gyvūnų globos namai: padėkime beglobiams gyvūnams!
- Tauragės gyvūnų globos namai: kaip padėti ir priglausti
- Vilkaviškio Lopšelio-Darželio „Pasaka“ Gyvenimas: Nepamirštami Renginiai, Kūrybiški Projektai ir Spalvingos Šventės
- Piešimo Rinkinys Vaikams – Atraskite Kūrybiškumo Magiją ir Ugdymo Galimybes!