Gyvūnų karalystei (lot. Animalia) priklauso eukariotų domeno organizmų grupė - gyvūnai. Dauguma gyvūnų yra daugialąsčiai, sugebantys judėti ir reaguoti į aplinką.
Gyvūnai - Animalia ?, ?[1][2][3] karalystės priklauso:
- ? - Acanthocephala ?, ?[4]
- Varliagyviai, amfibijos - Amphibia Linnaeus, 1758[5][6][7]
- Žieduotosios kirmėlės - Annelida ?, ?[8][9]
- Nariuotakojai - Arthropoda Latreille, 1829[10][11]
- ? - Brachiopoda ?, ?[12][13]
- Samangyviai - Bryozoa ?, ?[14][15]
- ? - Cephalorhyncha Adrianov, 1999[16][17]
- Šeriažandžiai - Chaetognatha ?, ?[18][19]
- Chordiniai - Chordata Bateson, 1885[20][21]
- Duobagyviai - Cnidaria ?, ?[22][23][24]
- Šukuočiai - Ctenophora ?, ?[25]
- ? - Cycliophora ?, ?[26]
- Dygiaodžiai - Echinodermata Klein, 1734[27][28]
- ? - Echiura Newby, 1940[29]
- Pilvablakstienės - Gastrotricha Metschnikoff, 1865[30][31]
- Gnatostomulidai - Gnathostomulida Sterrer, 1972[32][33]
- Nepilnachordžiai, pusiauchordiniai - Hemichordata Bateson, 1885[34][35][36]
- ? - Kamptozoa ?, ?[37][38]
- ? - Kinorhyncha Reinhard, 1881[39][40]
- ? - Loricifera ?, ?[41][42][43]
Gyvūnų globos apibrėžimas ir tikslai
Gyvūnų globa - veikla, kuria siekiama išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę, perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos ir suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį arba tinkamoje vietoje paleisti į laisvę (laukinius gyvūnus). Globojami visi naminiai (augintiniai, ūkiniai gyvūnai ir kiti) ir laukiniai gyvūnai.
Gyvūnų globa yra vienas būdų, padedančių užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač tų gyvūnų, kurie pateko į nelaimę ar yra benamiai. Kartu tai yra būdas pagelbėti laukiniams gyvūnams atsidūrus žmonių gyvenamoje teritorijoje, kai gresia pavojus jų ar žmonių sveikatai arba gyvūnai trukdo žmonių veiklai.
Gyvūnų globos organizacijos
Gyvūnų globos organizacijos yra nevyriausybinės, ne pelno institucijos, kurios daugiausia rūpinasi augintinių (kačių, šunų ir kitų) globa - benamių ar nereikalingų gyvūnų surinkimu, identifikavimu, laikymu, priežiūra ir gydymu, savininkų ar naujų globėjų paieška. Organizacijų veikla gali būti finansuojama iš paaukotų lėšų, t. p. savivaldybės gali pasitelkti šias organizacijas gyvūnų globai savo teritorijose ir skirti tam finansavimą. Kai kurios gyvūnų globos organizacijos vykdo ir laukinių gyvūnų globą urbanizuotose teritorijose.
Surinkti benamiai ar kiti gyvūnai, kuriems reikalinga globa, apgyvendinami gyvūnų prieglaudose.
Valstybės institucijų vaidmuo
Valstybės institucijos t. p. iš dalies atlieka gyvūnų globos funkcijas. Šias funkcijas sudaro gyventojų skundų ir pranešimų registravimas, gyvūnų buvimo ir laikymo vietų apžiūra ir patikra, žiauraus elgesio su gyvūnais užkardymas, pažeidėjų sulaikymas, reikalui esant gyvūnų konfiskavimas, tinkamų prieglaudų suradimas tolimesnei globai. Šias funkcijas Lietuvoje vykdo policija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Laukinių gyvūnų globa
Naminiai gyvūnai (daugiausia augintiniai - katės ir šunys), jei jie yra benamiai, surenkami ir atiduodami į prieglaudas. Laukiniai gyvūnai savo gyvenamuose arealuose yra savarankiški ir nuo žmonių nepriklauso. Prielaidos laukinių gyvūnų globai atsiranda tada, kai gyvūnai patenka į gyvenamąsias teritorijas, ypač jei šiose teritorijose jie patenka į nelaimę.
Laukinėje aplinkoje patekęs į nelaimę, sužeistas ar žūstantis laukinis gyvūnas, jei tai įvyko ne dėl žmonių kaltės, paprastai nėra gyvūnų globos objektas, t. y. neturėtų būti imamas ar kaip nors gelbėjamas, nes gyvūno žūtis dėl natūralių priežasčių gamtoje yra įprasta situacija. Tačiau tokios situacijos nėra vienareikšmės, nes patekę į nelaimę laukiniai gyvūnai gali būti reti ir globojami valstybės, arba atvirkščiai - invaziniai ir nepageidaujami.
Bet kokiu atveju pamačius sužeistą, į nelaimę patekusį gyvūną reikia kreiptis į bendrosios pagalbos centrą ar atitinkamas valstybės institucijas ir laukti tolesnių nurodymų arba specialistų atvykimo. Nepatartina patiems imti laukinį gyvūną, nes jis gali būti infekcinių ligų šaltinis ar gali sužeisti jį liečiantį žmogų. Dažniausiai laukiniai gyvūnai žmonių gyvenamose teritorijose nukenčia susidūrę su automobiliais.
Patekę į nelaimę ir sužeisti laukiniai gyvūnai, jei jų neįmanoma pagydyti, yra eutanazuojami. Jei gyvūnai yra pagydomi, tačiau nebegali toliau savarankiškai gyventi gamtoje, jie neribotą laiką laikomi prieglaudose ar zoologijos soduose. Sveiki ar visiškai pasveikę gyvūnai paleidžiami į laisvę tam tinkamose vietose (toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, konkrečiam gyvūnui tinkamame gamtiniame areale) ir tinkamu laiku (kad gamtoje būtų maisto ir palankios oro sąlygos).
Gyvūnų globos istorija Lietuvoje
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvūnų globą aptinkami jau 18 amžiuje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas ūkinių gyvūnų, ypač arklių, tinkamai priežiūrai. 1739 ant bažnyčių ir karčemų durų buvo kabinami įsakai dėl arklių tausojimo.
1873 Rietave Oginskių iniciatyva įkurta pirmoji Gyvulių globos draugija. 1874 draugijos nariams buvo paskelbtas valstiečiams skirto lietuviško veikalo apie gyvulių globą ir priežiūrą konkursas. Konkurso komisijai tik L. Ivinskis įteikė parašytą knygelę Arkliai žemaičių; Pasauga kiekvieno gyvo sutvėrimo. 1912 apie blogą elgesį su naminiais gyvūnais rašė Vydūnas.
Gyvulių globos draugijos veiklą 1940 nutraukė sovietinė okupacija. 1990 įvyko atkuriamasis Gyvulių globos draugijos suvažiavimas ir draugija buvo pavadinta Lietuvos gyvūnų globos draugija. 1999 05 13 įkurta Gyvūnų globėjų asociacija. Mažinant beglobių gyvūnų skaičių vykdoma gyvūnų beglobystės ir nepriežiūros prevencija.
2022 Gyvūnų globėjų sąraše buvo apie 80 gyvūnų globos įstaigų ir organizacijų. Seimas, siekdamas prisidėti prie gyvūnų gerovės apsaugos gerinimo, visuomenės sąmoningumo didinimo 2022-uosius paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Vyriausybė patvirtino Gyvūnų gerovės metų minėjimo planą, kuriame numatytos įvairios priemonės šiam tikslui.
Veterinarija ir gyvūnų globa
Veterinarija (lot. veterinaria) - mokslo ir praktinės veiklos sritis, apimanti gyvūnų laikymą, pervežimą, naudojimą, priežiūrą, apsaugą, ligų diagnostiką ir gydymą, pašarų gamybą, perdirbimą, veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų gamybą, paskirstymą ir naudojimą.
Skiriamos 3 veterinarijos disciplinų grupės:
- Veterinarinės medicinos studijų pagrindų disciplinos nagrinėja sveiko ir sergančio organizmo struktūrą ir veiklą, gyvūnų elgseną, ligų sukėlėjus, farmakologiškai aktyvių medžiagų poveikį organizmui (anatomija, biochemija, etologija, veterinarinė farmakologija, fizika, fiziologija, genetika, histologija, patologija, veterinarinė mikrobiologija, veterinarinė virusologija).
- Klinikinės veterinarijos (specialaus lavinimo) disciplinos nagrinėja gyvūnų ligas, jų nustatymo, profilaktikos ir likvidavimo būdus (epizootologija, veterinarinė parazitologija, gyvūnų vidaus ligos, veterinarinė chirurgija, veterinarinė akušerija, veterinarinė ginekologija).
- Veterinarinės higienos disciplinos nagrinėja gyvūnų ir maisto higienos klausimus (zoohigiena, veterinarinė higiena).
Veterinarija siejasi su zootechnika, medicina, biologija, chemija ir kitais gamtos mokslais. Veterinarijos tyrimo duomenys padeda diagnozuoti gyvūnų ligas, mažinti jų sukeltus nuostolius, didinti gyvūnų produktyvumą.
Gyvūnai pradėti gydyti nuo tada, kai jie buvo prijaukinti. Pirmųjų rašytinių žinių apie gyvūnų gydymą yra iš 4 a. prieš Kristų (Egiptas, Mesopotamija). Senovės Graikijoje gyvūnus gydė hipiatrai (mokslas buvo vadinamas hipiatrika). Kai kurias gyvūnų ligas aprašė romėnai, 1 a. Kolumela pirmasis pavartojo veterinarinės medicinos terminą.
Mokslinė veterinarija atsirado kartu su medicinos, gamtos mokslų, technikos plėtote. 18 a. antroje pusėje Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje buvo įkurtos veterinarijos mokyklos, plėtojami veterinariniai tyrimai, parašyti pirmieji vadovėliai. Rusijos imperijoje 19 a. pradžioje Sankt Peterburgo, Maskvos medicinos ir chirurgijos akademijose buvo įkurti Veterinarijos skyriai. 1848 Tartu, 1851 Charkove pradėjo veikti veterinarijos mokyklos, kurios 1873 buvo pertvarkytos į veterinarijos institutus.
Pasaulinė gyvūnų diena
Spalio 4 dieną kasmet minima Pasaulinė gyvūnų diena! Ji skirta Pranciškaus Asyžiečiaus, gyvūnų globėjo, garbei. Nuo 2003 m. gyvūnų apsaugos judėjimą koordinuoja Britanijoje įsikūrusi gyvūnų globos organizacija „Naturewatch Foundation“.
Kasmet visame pasaulyje vyksta daugiau nei 1000 renginių.
žymės:
Panašus:
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Liberiškės gyvūnų globos namai: padėkime beglobiams gyvūnams!
- Neįtikėtina Krepšininkų Tėvų Istorija: Meilė Krepšiniui ir Keturi Nuostabūs Vaikai
- Padidėję limfmazgiai kakle vaikui: svarbiausi simptomai, priežastys ir kada būtina kreiptis į gydytoją