Šiame straipsnyje aptariami asmens duomenų paieškos, ypač pagal gimimo datą, įstatyminiai aspektai Lietuvoje.
Asmens Duomenų Apsauga
1 straipsnis reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita.
Asmens duomenis savo veikloje tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, kuris yra įsteigtas ir veikia trečiojoje valstybėje, bet naudoja Lietuvos Respublikoje esančias asmens duomenų tvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės naudojamos tik duomenims persiųsti tranzitu per Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teritoriją.
Pagrindinės Sąvokos
2 straipsnis apibrėžia pagrindines sąvokas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu:
- Duomenų gavėjas - juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys.
- Duomenų tvarkytojas - juridinis ar fizinis asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis.
- Duomenų valdytojas - juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones.
- Sutikimas - savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu.
Duomenų Saugojimas ir Tvarkymas
4 straipsnis nurodo, kad asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai.
5 straipsnis apibrėžia atvejus, kai asmens duomenis gali tvarkyti fondas, asociacija ar kita ne pelno organizacija politiniais, filosofiniais, religiniais ar su profesinėmis sąjungomis susijusiais tikslais, jei tvarkomi asmens duomenys yra susiję tik su šios organizacijos nariais arba su asmenimis, kurie nuolat kitaip dalyvauja jos veikloje dėl šios organizacijos siekiamų tikslų.
Asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, įstatymų nustatyta tvarka gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga.
6 straipsnis reglamentuoja asmens duomenų teikimą pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį arba duomenų gavėjo prašymą. Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis.
Asmens Kodas
7 straipsnis apibrėžia asmens kodą kaip unikalią skaitmenų seką.
Asmens kodas gali būti naudojamas juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramą teikiančių ir administruojančių institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje.
Duomenų Tvarkymas Visuomenės Informavimo Priemonėse
8 straipsnis nurodo, kad asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais prižiūri žurnalistų etikos inspektorius.
Duomenys Apie Sveikatą
10 straipsnis reglamentuoja asmens duomenų apie asmens sveikatą tvarkymą. Asmens duomenis apie asmens sveikatą gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas.
Moksliniai Tyrimai
12 straipsnis nurodo, kad atliekant mokslinį tyrimą, asmens duomenys tvarkomi, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą. Be duomenų subjekto sutikimo asmens duomenys mokslinio tyrimo tikslais gali būti tvarkomi tik pranešus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Vaizdo Stebėjimas
19 straipsnis draudžia įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Skolininkų Duomenys
20 straipsnis leidžia duomenų valdytojui teikti skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodą, duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas.
Duomenys apie faktą, kad duomenų subjektas laiku ir tinkamai neįvykdė savo finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų, negali būti tvarkomi ilgiau negu 10 metų nuo įsiskolinimo padengimo dienos.
Duomenų Subjekto Teisės
23 straipsnis užtikrina duomenų subjekto teisę skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi nustatytas terminas pateikti atsakymą.
24 straipsnis įpareigoja duomenų valdytoją, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis.
25 straipsnis suteikia duomenų subjektui teisę gauti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą. Duomenų valdytojas privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos.
26 straipsnis reglamentuoja asmens duomenų tvarkymo veiksmų sustabdymą duomenų subjekto prašymu.
27 straipsnis suteikia duomenų subjektui teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys tiesioginės rinkodaros tikslais.
29 straipsnis suteikia duomenų subjektui teisę prašyti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją surinkti iš registruotų duomenų valdytojų jo asmens duomenis ar informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą ir jį supažindinti su surinktais duomenimis ar informacija.
Duomenų Apsaugos Priemonės
30 straipsnis įpareigoja duomenų valdytoją ir duomenų tvarkytoją įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
Duomenų valdytojo, duomenų tvarkytojo ir jų atstovų darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jeigu šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai.
Duomenų subjektams siunčiami pranešimai, kurių turinyje yra nurodomi duomenų subjektų asmens duomenys, privalo būti pateikiami uždaru pavidalu.
Valstybinė Duomenų Apsaugos Inspekcija
33 straipsnis įpareigoja duomenų valdytoją pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie tam tikrus asmens duomenų tvarkymo veiksmus.
36 straipsnis nurodo, kad kaip vykdomas šis įstatymas, prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
37 straipsnis apibrėžia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklą grindžiančius principus: teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas.
41 straipsnis suteikia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos valstybės tarnautojams teisę įeiti į tikrinamo asmens patalpas arba teritoriją, kur yra dokumentai, įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu.
Išvados
Asmens duomenų paieška pagal gimimo datą yra reglamentuojama įstatymais, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Duomenų valdytojai ir tvarkytojai privalo laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų, o duomenų subjektai turi teisę gauti informaciją apie savo duomenų tvarkymą ir ginti savo teises.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Gyventojų Skaičiaus Mažėjimas Lietuvoje: Kodėl Mirčių Skaičius Viršija Gimimus?
- Neįtikėtini Socialinės Globos Namų Gyventojų Poreikiai Lietuvoje – Sužinokite, Kas Iš Tikrųjų Svarbu!
- Gimstamumo rodiklis Lietuvoje – svarbiausios tendencijos ir priežastys, kurios keičia mūsų ateitį!
- Sužinokite viską apie vaikų išlaikymo dydį Lietuvoje: teisiniai niuansai ir praktiniai patarimai
- Kaip atpažinti ir efektyviai gydyti bakterinę infekciją vaikams – svarbiausi simptomai ir profilaktikos patarimai