Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Visoje ES vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė jau kelis dešimtmečius didėja. 2021 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus ES buvo 80,1 metų, tačiau naujausi duomenys, palyginti su 2020 ir 2019 m., yra santykinai mažesni, tikriausiai dėl staigaus mirtingumo padidėjimo dėl COVID-19 pandemijos, rodo ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys. 2019 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus pasiekė rekordiškai aukštą 81,3 metų ribą, tačiau 2020 m. ji sumažėjo iki 80,4 metų. Nepaisant nedidelio nuosmukio, po kurio, tikėtina, netrukus atsigausime, ilgaamžiškumo riba nuo 2000-ųjų pradžios, kai ES pradėjo registruoti duomenis, tendencingai kilo, o oficialioji statistika rodo, kad nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per dešimtmetį vidutiniškai pailgėjo daugiau nei dvejais metais.

Apskritai visame bloke moterys gyvena ilgiau nei vyrai (2021 m. - 82,9 metų, palyginti su 77,2 metų), tačiau kai kurių šalių ir net regionų gyventojai gyvena ilgiau nei kitų. Be to, ne visose šalyse vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės įverčiai bėgant metams kito vienodai, o kai kuriais konkrečiais atvejais - atsitraukė.

Gyvenimo Trukmės Pokyčiai ES Šalyse

Labiausiai savo gyvenimo trukmę pailgino estai, kurių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo 2000 m. iki 2021 m. pailgėjo 6,1 metų. Po jų seka Airija (+5,8), Liuksemburgas (+4,7), Danija (+4,6) ir Slovėnija (+4,5). Kita vertus, Bulgarijoje žmonės miršta jaunesni nei anksčiau; 2021 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimimo metu buvo 0,2 metų trumpesnė nei 2000 m. Manoma, kad nelemtą atvirkštinę tendenciją lėmė keletas veiksnių, įskaitant sunkumus patiriančią sveikatos priežiūros sistemą ir didesnį nei daugumoje ES šalių mirtingumą nuo insulto, teigiama Europos Komisijos sveikatos ataskaitoje.

Tikėtina Gyvenimo Trukmė Lietuvoje

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinė tikėtina lietuvių gyvenimo trukmė pastaruosius 5 metus svyravo tarp 74,3 ir 77,4 metų. Pagal šiuos skaičiavimus, 2019-2023 m. gimę vyriškosios lyties atstovai gyvens maždaug 9 metus trumpiau, nei šiuo laikotarpiu gimusios mergaitės. 2023 m. vidutinė lietuvių gyvenimo trukmė siekė 77,4 metų.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros pateikta 2023 m. informacija, jeigu 65-erių lietuvis vyras dabar išeitų į pensiją, jis vidutiniškai pragyventų 15,4 metų. Jeigu į pensiją dabar išeitų 65-erių moteris, vidutiniškai gyventų dar 20,3 metų. Taigi vidutiniškai tiek laiko lietuviai ir gautų sukauptą senatvės pensiją.

Gyvenimo Trukmė Sulaukus 65 Metų

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų reiškia vidutinį metų skaičių, kurį gali tikėtis nugyventi tokio amžiaus žmogus. Apskaičiuota, kad 2021 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, sulaukus 65 metų, bus 19,2 metų, moterų - 20,9 metų, o vyrų - 17,3 metų.

Didžiausia tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m. sulaukus 65 metų buvo Prancūzijoje ir Ispanijoje (21,4 metų), o mažiausia - Bulgarijoje (13,6 metų). Moterų didžiausia tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų buvo Ispanijoje (23,5 metų), o mažiausia - Bulgarijoje (15,5 metų), o vyrų - didžiausia Švedijoje (19,6 metų), mažiausia - Bulgarijoje (11,6 metų).

Sveiko Gyvenimo Trukmė

Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė gimstant taip pat yra svarbus mūsų gyventojų sveikatos rodiklis. Ji rodo, ko gero, svarbiausią rodiklį: ar paskutiniai mūsų gyvenimo metai bus nugyventi geros sveikatos. 2020 m. vidutinis sveiko gyvenimo metų skaičius gimus ES buvo 64,5 metų moterims ir 63,5 metų vyrams. Šis skaičius taip pat džiugiai kito: nuo 2011 m. iki 2020 m. jis padidėjo 2,6 metų, t. y. nuo 61,4 sveikų metų iki 64 metų.

Švedija yra šalis, kuri visame ES bloke gyvena daugiau sveikų metų (moterys vidutiniškai gyvena 72,7 sveikų metų, o vyrai - 72,8 sveikų metų. Po švedų seka italai ir maltiečiai - atitinkamai 68,7 prieš 67,2 ir 70,7 prieš 70,2 sveikų metų be negalios. Įdomu tai, kad Danija, nors ir užima aukštą vietą ilgaamžiškumo skalėje, gerokai atsilieka pagal sveikų metų skaičių - ji užima paskutinę 4 vietą: moterys gyvena 57,7 sveikų metų, o vyrai - 58,1 metų. Mažiausiai sveikų gyvenimo metų tiek moterys, tiek vyrai išgyvena Latvijoje - atitinkamai 54,3 ir 52,6 metų.

Veiksniai, Ilginantys Gyvenimo Trukmę

Gyvename ilgiau - ir sveikiau - dėl daugelio veiksnių. Tačiau svarbiausias iš jų - mažėjantis kūdikių mirtingumas, kuris, Eurostato duomenimis, apibrėžiamas kaip kūdikio mirtis iki pirmojo gimtadienio. Tikimybė, kad naujagimis išgyvens vaikystę, pasaulyje padidėjo nuo 50 iki 96 proc. Nuo 2011 m. iki 2021 m. kūdikių mirtingumo rodiklis ES sumažėjo nuo 3,8 mirčių 1000 gimusiųjų iki 3,2 mirčių 1000 gimusiųjų. Analizę išplėtus iki pastarųjų 20 metų, kūdikių mirtingumo rodiklis sumažėjo beveik perpus (1999 m. - 6,2 mirtys 1000 gimusiųjų). 2021 m. didžiausi kūdikių mirtingumo rodikliai ES buvo užregistruoti Bulgarijoje (5,6 mirčių 1000 gimusiųjų) ir Rumunijoje (5,2 mirčių 1000 gimusiųjų), o mažiausi - Suomijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje (visi 1,8 mirčių 1000 gimusiųjų).

Gimstamumo Tendencijos Lietuvoje

Praeitais metais Lietuvoje gimė 20 008 vaikai. Tiesa, šis skaičius 10 proc. mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo (1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkst.

Svarbiausios Gimstamumo Mažėjimo Priežastys

  1. Emigracija: Dažniausiai moterys susilaukia kūdikių tarp 20 ir 40 metų. Dar 2002-aisiais tokio amžiaus moterų būta 883 tūkst., na, o 2022-aisiais jų labai sumažėjo iki 596 tūkst. Daugelis jų per šį laikotarpį emigravo iš Lietuvos.
  2. Ekonominiai Veiksniai: Pastaraisiais metais nesaugumo jausmą patyrė daugelis. Vilnius jau senokai aplenkė ES vidurkį pagal vienam žmogui sukuriamą BVP, tačiau pagal būsto įperkamumą nusirito į 2009-2010 m. lygį.
  3. Šeimos Struktūra: Ketvirtadalis Lietuvoje vaikus auginančių tėvų yra vieniši. Pagal 2021 m. Eurostato duomenis, daugiau vienišų tėvų Europoje tėra tik Švedijoje (34 proc.), Danijoje (29 proc.), Estijoje (28 proc.).
  4. Karjera ir Amžius: Šiuo metu vidutinis pirmą kartą tekančių nuotakų amžius siekia 28,3 metų, o vyrų - 30,5 metų. Vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius - 30,2 metų.
  5. Savanoriška Bevaikystė: Savanoriškos bevaikystės kelią renkasi tiek moterys, tiek vyrai. Tai nėra visai naujas reiškinys, tačiau jis sparčiai plinta.

Pensinis Amžius ir Gyvenimo Trukmė

„Sodra“ duomenimis, jeigu, pvz., 2012 m. moterys išeiti į pensiją galėjo sulaukusios 60 metų ir 4 mėn., o vyrai - 62 metų ir 8 mėn., tai 2024 m. moterims jau tenka laukti 4 metus ilgiau (iki 64 metų ir 4 mėn.), o vyrams - 2 metus ilgiau (iki 64 metų ir 8 mėn.). Ateinančiais 2025 m. Kasmet pensinis amžius tiek ir yra didinamas, moterų - 2 mėn. daugiau, kad 2026 m. jų ir vyrų pensinis amžius susilygintų, taigi abiem iki pensijos tektų dirbti, kol sulauks 65-erių. Kasmet po 0,5 metų yra didinamas ir būtinasis stažas pensijai gauti. Jeigu 2017 m. tiek vyrams, tiek moterims iki pensijos reikėjo išdirbti 30 metų, tai šiemet jau reikia 33,5 metų, 2025-aisiais - 34 metų stažo, kol 2027 m.

Pensinis Amžius Pasaulyje

Portale „Trading economics“ galima rasti 69 pasaulio šalių pensinį amžių 2024-aisiais metais. Taigi, jeigu lietuviai vyrai į pensiją išeina 64 metų ir 8 mėn., tai yra šalių, kur į pensiją jie išeina 2 metais ir 4 mėn. vėliau (Australijoje, Danijoje, Graikijoje, Islandijoje, Izraelyje, Italijoje ir Nyderlanduose) arba net 6 metais ir 8 mėn. Su moterimis yra dar kitaip - jeigu lietuvės šiemet į pensiją gali išeiti būdamos 64 metų ir 4 mėn. amžiaus, tai kitur pensinis amžius ateina 2 metais ir 8 mėn. vėliau (ta pati Australija, Danija, Graikija ir t. t.) ar net 14 metų ir 4 mėn. anksčiau (Kinijoje). Latvijoje ir Estijoje pensinis amžius tiek moterims, tiek vyrams siekia 64 metus ir 9 mėn. O Lenkijoje tarp moterų ir vyrų yra gana didelis skirtumas: moterys į pensiją išeina būdamos vos 60-ties, o vyrai - 65-erių. Tuo metu ES vidurkis yra 64 metai ir 11 mėn. vyrams ir 64 metai ir 5 mėn. moterims, kas atitinkamai yra 3 ir 1 mėn.

Gyvenimo Trukmė ir Pensijos Gavimo Laikotarpis

Pagal šiuos skaičiavimus, lietuviai gyvens 4,1 metų ilgiau nei pasaulio vidurkis (moterys - 5,7 metų ilgiau, vyrai - 2,2 metų ilgiau). Pagal 2024 m. duomenis, trumpiausiai gyvena įvairių Afrikos šalių gyventojai (pvz., vidutiniškai - vos 54-60 metų). Latvijoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 76,3 metų, taigi vyrai pensijoje vidutiniškai pagyvena 7 metus, moterys - net 16 metų. Estijoje vidutinė tiek moterų, tiek vyrų gyvenimo trukmė yra 79,3 metų, taigi vyrai, išėję į pensiją, miršta vidutiniškai po 10 metų, moterys - net po 18 metų. Lenkijos gyventojai gyvena maždaug 78,8 metų. Todėl vyrai pensijoje vidutiniškai išbūna 10 metų, moterys - net apie 22-23 metus. Šiemet gimę ukrainiečiai, tikėtina, vidutiniškai turėtų išgyventi 74,7 metų, taigi, jei pensinio amžiaus riba nesikeistų, moterys pensiją gautų beveik 20 metų, vyrai - vidutiniškai 10 metų.

Statistiniai Duomenys

Ši lentelė apibendrina kai kuriuos pagrindinius duomenis apie gimstamumą, santuokas ir mirtingumą Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2023 ir 2024 metais:

Savivaldybė Rodiklis 2023 2024
Marijampolė Gimimai 448 370
Mirtys 786 720
Santuokos 271 271
Ištuokos 197 176
Kalvarija Gimimai 48 42
Mirtys 168 158
Santuokos 21 23
Ištuokos 15 13
Kazlų Rūda Gimimai 73 88
Mirtys 180 165
Santuokos 29 30

Apibendrinant, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, ilgėja, tačiau demografiniai iššūkiai, tokie kaip mažėjantis gimstamumas ir gyventojų senėjimas, kelia naujų klausimų dėl socialinės apsaugos sistemų ir ateities perspektyvų. Valstybės politika, orientuota į šeimos gerovę, ekonominį stabilumą ir sveikatos priežiūrą, gali turėti didelės įtakos ateities kartų gyvenimo trukmei ir kokybei.

žymės: #Gimimo

Panašus: