Lietuvos teismai eilinį kartą nuvylė ir įskaudino antisovietinės rezistencijos dalyvius - partizanus, laisvės kovotojus ir tremtinius.
Išteisintas buvęs etatinis KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis, dalyvavęs paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio - Siaubūno nužudyme.
Panevėžio Apygardos teismas 2014-11-26 d. išteisino genocido byloje kaltinamą M. Misiukonį.
Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus.
Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas - buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis.
Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties.
Tyrimo metu išanalizuoti septyni epizodai, dalyvavimu kuriuose Lietuvos SSR KGB kaltino Lietuvos partizaną A. Kraujelį.
Ginkluotas pasipriešinimas, partizaninis karas kilo kaip atsakas į Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos Respublikos okupaciją ir aneksiją.
Į sovietų saugumo tarnybų nagus patekę rezistentai kęsdavo itin žiaurius kankinimus ir tardymus.
Saugumiečiai mėgindavo iškvosti svarbią informaciją susijusią su pogrindžio veikla, partizanų ir ryšininkų vardus, jų buvimo vietas bei planus.
Tardymo metu dažnai buvo naudojamos ne tik psichologinės, bet ir fizinės prievartos priemonės.
Dažnai iš televizijos ekranų girdime ir spaudoje bei internete skaitome, kad Lietuvoje laisvės kovotojai (partizanai) atsirado 1944 metų rudenį, sovietų okupantams pradėjus mobilizuoti vyrus į Raudonąją armiją.
Tai neatitinka tiesos, nes pirmieji partizanų būriai buvo susiorganizavę 1940-1944 m. iš Lietuvių aktyvistų fronto, Lietuvos laisvės armijos (LLA) ir kitų pogrindžio organizacijų.
Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių.
Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“.
Vienas iš gyvybingiausių lietuvių istorinės sąmonės mitų - plačiai paplitęs manymas, kad Vakarų valstybės suvedžiojusios ir apgavusios mūsų partizanus.
Esą per „laisvojo pasaulio“ radijo stotis sklido raginimai kovoti, žadant greitai ateisiančią paramą, tuo tarpu ji taip ir neatėjo.
Tačiau istoriniai tyrimai rodo ką kita. „Amerikos balso“ archyvai. 1956 m.
Sužinoję, kad Gulbiniškių kaime šalia Marijampolės gyvena anų įvykių liudininkas Sigitas Valinčius, nuvykome jo pakamantinėti.
Antipratizaninio leidinio „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis, Knyga, V., 2011) sudarytojas „kūrybiškai“ patobulino žuvusiųjų skaičiaus klastojimo metodikas ir būdus.
Vienas iš naujausių, akiplėšiškiausių būdų - dubletas, arba to paties asmens įrašymas du kartus.
Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės.
Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų.
Mūsų partizanų kovos prieš okupantus paveikslas būtų gerokai blankesnis, jei neturėtumėm Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimų, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio.
žymės: #Gime
Panašus:
- Sužinokite, ką reiškia gimti tam tikrą dieną – neįtikėtinos paslaptys atskleistos!
- Intymūs santykiai nėštumo metu: svarbiausi patarimai ir mitų griovimas poroms
- Ne santuokoje gimęs vaikas: teisės ir socialinė parama
- Pykinimas nėštumo metu: efektyvūs būdai palengvinti savijautą ir išvengti diskomforto
- Kaip lengvai ir greitai pastatyti vaikišką palapinę: išsamios žingsnis po žingsnio instrukcijos