Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Gyvnų globà - tai veikla, kuria siekiama išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę, perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos ir suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį arba tinkamoje vietoje paleisti į laisvę (laukinius gyvūnus).

Globojami visi naminiai (augintiniai, ūkiniai gyvūnai ir kiti) ir laukiniai gyvūnai. Gyvūnų globa yra vienas būdų, padedančių užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač tų gyvūnų, kurie pateko į nelaimę ar yra benamiai. Kartu tai yra būdas pagelbėti laukiniams gyvūnams atsidūrus žmonių gyvenamoje teritorijoje, kai gresia pavojus jų ar žmonių sveikatai arba gyvūnai trukdo žmonių veiklai.

Gyvūnų Globos Organizacijos

Gyvūnų globos organizacijos yra nevyriausybinės, ne pelno institucijos, kurios daugiausia rūpinasi augintinių (kačių, šunų ir kitų) globa - benamių ar nereikalingų gyvūnų surinkimu, identifikavimu, laikymu, priežiūra ir gydymu, savininkų ar naujų globėjų paieška.

Organizacijų veikla gali būti finansuojama iš paaukotų lėšų, t. p. savivaldybės gali pasitelkti šias organizacijas gyvūnų globai savo teritorijose ir skirti tam finansavimą. Kai kurios gyvūnų globos organizacijos vykdo ir laukinių gyvūnų globą urbanizuotose teritorijose. Surinkti benamiai ar kiti gyvūnai, kuriems reikalinga globa, apgyvendinami gyvūnų prieglaudose.

Valstybės Institucijų Vaidmuo

Valstybės institucijos t. p. iš dalies atlieka gyvūnų globos funkcijas. Šias funkcijas sudaro gyventojų skundų ir pranešimų registravimas, gyvūnų buvimo ir laikymo vietų apžiūra ir patikra, žiauraus elgesio su gyvūnais užkardymas, pažeidėjų sulaikymas, reikalui esant gyvūnų konfiskavimas, tinkamų prieglaudų suradimas tolimesnei globai. Šias funkcijas Lietuvoje vykdo policija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Laukiniai Gyvūnai

Laukinėje aplinkoje patekęs į nelaimę, sužeistas ar žūstantis laukinis gyvūnas, jei tai įvyko ne dėl žmonių kaltės, paprastai nėra gyvūnų globos objektas, t. y. neturėtų būti imamas ar kaip nors gelbėjamas, nes gyvūno žūtis dėl natūralių priežasčių gamtoje yra įprasta situacija. Tačiau tokios situacijos nėra vienareikšmės, nes patekę į nelaimę laukiniai gyvūnai gali būti reti ir globojami valstybės, arba atvirkščiai - invaziniai ir nepageidaujami.

Bet kokiu atveju pamačius sužeistą, į nelaimę patekusį gyvūną reikia kreiptis į bendrosios pagalbos centrą ar atitinkamas valstybės institucijas ir laukti tolesnių nurodymų arba specialistų atvykimo. Nepatartina patiems imti laukinį gyvūną, nes jis gali būti infekcinių ligų šaltinis ar gali sužeisti jį liečiantį žmogų.

Dažniausiai laukiniai gyvūnai žmonių gyvenamose teritorijose nukenčia susidūrę su automobiliais. Patekę į nelaimę ir sužeisti laukiniai gyvūnai, jei jų neįmanoma pagydyti, yra eutanazuojami. Jei gyvūnai yra pagydomi, tačiau nebegali toliau savarankiškai gyventi gamtoje, jie neribotą laiką laikomi prieglaudose ar zoologijos soduose. Sveiki ar visiškai pasveikę gyvūnai paleidžiami į laisvę tam tinkamose vietose (toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, konkrečiam gyvūnui tinkamame gamtiniame areale) ir tinkamu laiku (kad gamtoje būtų maisto ir palankios oro sąlygos).

Pagalba Paukščių Jaunikliams

Didžioji dalis paukščių, kuriuos randame, yra beveik savarankiški. Tai paukščiai, kurie išskrido iš lizdo ir yra prižiūrimi tėvų. Paprastai tokie paukščiai palieka lizdą ir į jį nebegrįžta, todėl tokio jauniklio negalima grąžinti į lizdą.

Jei paukščiukas dar nėra visiškai apaugęs plunksnomis, matosi plikos odos plotai, yra apaugęs pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, juo labiau vaikščioti, šokinėti ir visiškai negali skraidyti, tokiam jaunikliui reikia pagalbos. Jei tokį jauniklį radote ant žemės, labai tikėtina, kad netoliese yra jo lizdas. Jei galite rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), kuo greičiau grąžinkite paukštį atgal. Nesijaudinkite - paukščio tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą ir neapleidžia savo jauniklio, jei jį paliečia žmogus.

Jei lizdas sunaikintas, galite pasigaminti naują, dirbtinį lizdą ir įdėti jį į buvusio lizdo vietą arba šalia jo. Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, paukščiuko negalima grąžinti į buvusį lizdą. Jei jis sužeistas arba dėl kitų priežasčių esate visiškai tikri, kad jaunikliui reikia pagalbos, praneškite pagalbos tarnyboms telefonu 112.

Istorija ir Dabartis

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvūnų globą aptinkami jau 18 amžiuje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas ūkinių gyvūnų, ypač arklių, tinkamai priežiūrai. 1739 ant bažnyčių ir karčemų durų buvo kabinami įsakai dėl arklių tausojimo.

1873 Rietave Oginskių iniciatyva įkurta pirmoji Gyvulių globos draugija. 1874 draugijos nariams buvo paskelbtas valstiečiams skirto lietuviško veikalo apie gyvulių globą ir priežiūrą konkursas. Konkurso komisijai tik L. Ivinskis įteikė parašytą knygelę Arkliai žemaičių; Pasauga kiekvieno gyvo sutvėrimo. 1912 apie blogą elgesį su naminiais gyvūnais rašė Vydūnas.

Gyvulių globos draugijos veiklą 1940 nutraukė sovietinė okupacija. 1990 įvyko atkuriamasis Gyvulių globos draugijos suvažiavimas ir draugija buvo pavadinta Lietuvos gyvūnų globos draugija. 1999 05 13 įkurta Gyvūnų globėjų asociacija. Mažinant beglobių gyvūnų skaičių vykdoma gyvūnų beglobystės ir nepriežiūros prevencija. 2022 Gyvūnų globėjų sąraše buvo apie 80 gyvūnų globos įstaigų ir organizacijų.

Vilniaus Gyvūnų Globos Namai

Vilniaus gyvūnų globos namai gaudo bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą. Registruojame dingusius arba rastus gyvūnus bei teikiame informaciją apie juos.

Vilniaus gyvūnų globos namai surenka benamius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą. Mūsų prieglaudoje nuolat atsiranda naujų gyvūnų istorijų. Programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ esmė yra humaniškai kontroliuoti benamių kačių populiaciją. Šią programą vykdome nuo 2011 metų.

Žmonėms dažnai kyla klausimų, kodėl pagautos katės nelieka prieglaudoje. Atsakymas paprastas - laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose labai stresuoja. Kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikrieji jų namai: čia jos geriausiai jaučiasi, čia yra jų medžioklės plotai. Sterilizuotos katės ir toliau gina savo teritoriją, neįsileidžia į ją naujų gyventojų. Tačiau svarbiausia - čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų (kartais platinančių sudėtingai pagydomas ligas) populiaciją. Būtent todėl kai kuriuose kiemuose pastatyti specialūs nameliai, kuriuose katės gali pasislėpti esant nepalankioms oro sąlygoms.

Jei viešosiose Vilniaus miesto erdvėse pamatote nepažymėtas benames kates (neįkirptu kairės ausies galiuku), praneškite trumpuoju telefono numeriu 1355 arba kreipkitės tiesiogiai į Vilniaus gyvūnų globos namų specialistus - +370 527 36188.

Nuoširdžiai tikime, kad visi be globos likę keturkojai nusipelno antro šanso, todėl jais rūpinamės, gydome ir dedame visas jėgas svajonių namų paieškai.

Gyvūnų Globos Organizacija "Lesė"

Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ buvo įkurta 2007 metais, šiuo metu turime du padalinius: Vilniuje ir Kaune. Mūsų tikslas yra visiems globotiniams rasti namus, tad jie prieglaudoje gyvena tol, kol randa naujus šeimininkus arba miršta nuo senatvės.

Esame nevyriausybinė, ne pelno siekianti gyvūnų globos organizacija, kurios branduolį sudaro savanoriai. Dalis mūsų narių savo veiklą gyvūnų globos srityje pradėjo gyvūnų globos tarnyboje „Pifas“ dar 2006 m. Vilniaus komanda 2007-aisiais įkūrė atskirą organizaciją „Vilniaus Pifas“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Lesę“.

Iš pradžių vykdėme gyvūnų gelbėjimo darbus, gydėme ir globojome gyvūnus savanorių namuose. Darbus pradėjome su itin ribotais ištekliais. 2008 m. 2010 m. persikėlėme į dabartines nuomojamas patalpas Buivydiškėse, kuriose turime galimybę globoti daugiau gyvūnų, ypač šunų. Patalpose vienu metu globojama virš 100 gyvūnų, iš kurių apie 30 - 40 šunų.

Tikime, kad, norint užtikrinti vis geresnes sąlygas gyvūnams Lietuvoje, dirbti vien prieglaudoje neužtenka, todėl aktyviai užsiimame švietimu, lankomės mokyklose. Dažnai dalyvaujame įvairaus pobūdžio renginiuose, priimame svečius ir svečių grupes prieglaudoje. Kiekvienas mūsų globotinis mums, visų pirma, yra draugas, todėl gyvūnų nemigdome, nebent tai yra išskirtinis, nepagydomos ligos atvejis.

Nuo įkūrimo 2007 m. „Lesės“ Vilniaus skyriui vadovauja Vesta Auškalnienė , kuri taip pat yra „Lesės“ direktorė, steigėja ir vienintelė dalininkė. Vesta aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m., prieš pradedant kurtis pirmosioms savanoriškoms gyvūnų globos organizacijoms. 2006 m. Vesta taip pat buvo viena iš „Pifo“ (pirmos savanoriškos gyvūnų globos organizacijos) steigėjų.

Nuo 2011 m. Kauno „Lesė“ yra gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ padalinys. Tai viešoji įstaiga, ne pelno siekianti, ne vyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi beglobiais šunimis bei katėmis, jų nemigdo, globoja juos iki senatvės arba tol, kol jiems randa naujus namus.

Kauno prieglauda dažnai dalyvauja įvairaus pobūdžio renginiuose, priimama svečius ir svečių grupes prieglaudoje. 2008 m. „Lesės“ veiklą Kaune pradėjo kelios iniciatyvios savanorės, kurios buvo neabejingos beglobiams gyvūnams.

Kadangi tuo metu beveik visa „Lesės“ veikla vyko tik Vilniuje, o kauniečių savanorių buvo tik trys, pradėti veiklą nuo nulio reikėjo didžiulio noro ir užsispyrimo. Savanoriai pradėjo globoti benamius gyvūnus savo namuose, ieškoti jiems naujų šeimininkų, taip pat suorganizavo ir pradėjo sterilizacijos finansavimo programą Kaune. Šios programos metu 2008 m. 2010 m. prie „Lesės“ komandos Kaune prisijungė didelę patirtį gyvūnų globos srityje turinti savanorių komanda iš gyvūnų globos tarnybos „Pifas“.

Nuo 2008 m. „Lesės“ Kauno skyriui vadovauja Eglė Baležentienė. Vadovė aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m.

Esame pirmoji gyvūnų globos organizacija, kuri turi kokybės ženklą ir yra akredituota priimti savanorius iš užsienio ilgalaikiams projektams (10-12 mėn.). Ši programa vadinama Europos Solidarumo Korpusu (ESK). Kiekvienais metais, bendradarbiaudami su „Socialinis veiksmas”, priimame kelis užsienio savanorius Vilniuje, užtikrindami jiems tinkamas savanorystės sąlygas bei žmogiškuosius resursus. Taip pat vykdome ir smulkesnius projektus, tokius kaip „Savanoris vienai dienai”.

žymės: #Globos

Panašus: