Žurnalistų Žyginto ir Onos Pečiulių šeimoje užaugusi moteris nuo pat mažens iš arti matė žurnalistikos virtuvę ir neslepia, jog polinkį į žurnalistiką neabejotinai paveldėjo iš tėvų.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Guoda pasekė tėvų pėdomis ir baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Kai pats Ž.Pečiulis studijavo žurnalistiką, susipažino su būsimąja žmona Ona - jie buvo bendrakursiai. Tačiau O.Pečiulienė nedirbo žurnaliste, daugiau savo profesinę veiklą sieja su redagavimu.
Žurnalistiką studijavusios poros dukra Guoda polinkį į šią profesiją turbūt paveldėjo genetiškai. Tuo tiki ir G.Pečiulytė: „Jeigu kraujyje yra kokių nors genų, susijusių su pašaukimu ar talentu, tai jie iš abiejų tėvų.“ Nors žurnalistiką baigę abu jos tėvai svajojo savo šeimoje turėti gydytoją, Guoda vis dėlto tapo žurnaliste. „Bet gal ir gerai padarė, kad nepaklausė. Matau, kad jai tai patinka, toks darbas atitinka jos būdą“, - vėliau pripažino tėvas.
Baigusi studijas Lietuvoje G. Pečiulytė metams išvyko studijuoti komunikacijos į Belgiją. Po mokslų svetur nusprendė patobulinti prancūzų kalbos žinias ir įstojo į vertimo magistrantūros studijas.
Karjeros pradžia ir darbas televizijoje
O tada ir sulaukė siūlymo dalyvauti LRT laidos „Labas rytas“ naujų laidos vedėjų atrankoje. Ir tą kartą jos tėtis bandė atkalbėti dukrą nuo darbo televizijoje, tačiau G. Neatsidavusi atkalbinėjimas mergina sėkmingai įstojo į žurnalistikos bakalauro studijas. Guoda patenkinta, kad pasirinko tokį gyvenimo būdą, nes dirbti televizijoje jai įdomu ir gal greičiau tai pašaukimas.
Praėjusių metų pavasarį žurnalistė Guoda Pečiulytė po beveik šešerių metų pertraukos sugrįžo į LRT TELEVIZIJĄ ir stojo prie informacinės laidos „Laba diena, Lietuva“ vairo. Stiprybės prireikia ne tik klausantis tėvų išsakomų pastabų, bet ir dirbant tiesioginiame eteryje. G. Pečiulytė prisimena ne vieną išbandymą ir iššūkį, nutikusį rytinėje laidoje. „Tu suvoki, kad į tai reaguosi po visko. Dabar turi nesudegti, pokalbis, laida, siužetas turi išeiti į eterį. Paskui mirk, dek, skandinkis - dabar turi susikaupti. Ir kai taip išeina, kartais adrenalinas pokalbį padaro dar gyvesnį - po stresinių situacijų tikrai išskrendi kaip su sparnais. Puikiausiai prisimenu, kurio pašnekovo labiausiai bijojau. Ne ministro ar prezidento, jie yra prognozuojami. Aš labiausiai bijojau beždžionės, kuri viešėjo studijoje. Dar, aišku, ją reikia pasodinti prie vedėjos. Tas pokalbis man buvo žiaurus, niekados negali žinoti, ką tas gyvūnėlis ims daryti. Arba bitininkas mielai pavaišino bičių pikiu, per reklamą pajutau, jog man pradeda niežėti, pasižiūriu į veidrodį ir matau dėmes. Suprantu, jog man alergija, kiti supanikavo dar labiau nei aš, nes pagalvojo, jog aš alpsiu.
Po daugiau nei trejų metų televizijoje G. Pečiulytė nusprendė palikti šį darbą ir pakelti sparnus iš Lietuvos į Strasbūrą. Televizijos laidų vedėja tą kartą sulaukė ne vieno aplinkinio nuostabos: kodėl aukoja sėkmingą karjerą? „Tikrai rizikavau, galėjau būti pamiršta, niekam neįdomi. Išėjai - tai viso gero. Kaip mėgstama kartais sakyti: žiūrėk, kiek už durų stovinčių ir laukiančių kandidatų. Išvažiavau visiškai viena, nieko nepažinodama. Veiklos buvo labai mažai. Tai buvo stabtelėjimas ir pagalvojimas: tikrai ne man. Pagalvodavau: ką aš čia veikiu? Vėliau G. Pečiulytė persikėlė į Briuselį, kur Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metus dirbo vieno dienraščio korespondente. Ji nesigaili nei dėl vieno savo profesinio etapo, nes juk kiekvienas gyvenimo tarpsnis formuoja žmogų. „Šiandien turbūt nebūčiau tokia, kokia esu“, - pabrėžia televizijos laidų vedėja, tikslingai neplanuojanti savo tolesnio gyvenimo.
Šeima ir asmeninis gyvenimas
Žurnalistų G.Pečiulytės ir jos sutuoktinio Edvardo Špoko (43 m.) šeimoje auga ketverių metų Teodoras. Tėvai jam neseniai pasakė, kad šeimoje žiemą krykštaus broliukas arba sesutė. Teodoras šios žinios nelaikė paslaptyje ir apie tai jau papasakojo vaikų darželyje.
Nors Guodos namuose sklando džiugios naujo šeimos nario laukimo nuotaikos, jos širdyje pinasi dvejopi jausmai. Juk kūdikio besilaukianti moteris išgyvena skaudžią netektį. Atžala labai laukiama ir planuota, bet tėvo mirtis buvo labai netikėta.
Taip likimas susiklostė, kad Guoda spėjo abiem tėvams pranešti, jog laukiasi antro vaiko. Tad dar prieš patirdamas infarktą Ž.Pečiulis žinojo, kad sulauks dar vieno anūko. Senelis šia žinia, be abejo, džiaugėsi. Tik tuo metu vyras negalėjo numatyti, kad būsimo anūko nebeišvys.
Eidamas 66-uosius metus Ž.Pečiulis mirė rugpjūčio 23 dieną Vilniaus universiteto Santaros klinikose, kur buvo gydomas ištikus infarktui. Anksčiau sveikata nesiskundusio profesoriaus mirtis buvo lyg žaibas iš giedro dangaus jo artimiesiems, bičiuliams, studentams.
„Jeigu pasaulis būtų šiek tiek teisingesnis, žmonės nemirtų tokio amžiaus ar dar jaunesni. Tėčio mirtis buvo netikėta ir sąlygiškai staigi, nes gydytojai dar kovojo dėl jo gyvybės. Ir jis pats, svarbiausia, kovojo dėl savo gyvybės. Mes tą jo užsispyrimą, pastangas ir matėme, ir jautėme, net ir tam tikri rodikliai jas rodė. Deja, nieko jau negalime pakeisti“, - kalbėdama graudinosi dukra.
Nors Guoda ne kartą girdėjo žodžius apie gyvenimo tėkmę, jie moterį labai erzina. Apskritai žmonės tokiose situacijose yra linkę kalbėti daug lėkštų dalykų. Ji nepyksta ant tokių - kol Guoda nebuvo patyrusi netekties, lygiai taip pat būtų pasakiusi. Žinoma, gyvenimas turi tęstis - kitaip negali būti.
„Daug vaikų turi senelius, ir neprivalo kas nors mirti, kad kitas gimtų. Bent jau toks mano gyvenimo suvokimas. Pasakymas apie gyvenimo tėkmę mane erzina dar ir dėl to, kad tos netekties žaizdos dar nepradėjusios gyti. Manęs tai neguodžia. Lėkšta pasakyti, kad laikas gydo. Laikas gal šiek tiek dulkėmis apneša žaizdą, tada ta žaizda lėčiau pradeda kraujuoti. Laikas neišgydo tokio masto netekties ir tokio ryšio praradimo, kokį aš turiu ir kokį daugybė žmonių turi. Tiesiog turi išmokti gyventi taip. To mes dabar ir mokomės“, - trūkčiojančiu balsu ištarė Guoda.
Gruodį G.Pečiulytė ruošiasi daryti pertrauką darbe ir ramiai laukti kūdikio atėjimo. Nauja gyvybė pasaulį turėtų išvysti kitų metų vasarį.
LRT televizijos laidos „Laba diena, Lietuva“ ir radijo laidos „Tuzinas“ vedėja galėtų dirbti ir ilgiau, bet jai neramu dėl pandeminės situacijos. Lietuva vėl tampa kone minų lauku, todėl Guodai norisi labiau pasisaugoti ir nepersiplėšti. „Manau, darbe pauzę reikės daryti tada, kai ji priklausys. Nėštumas manęs nevargina, kaip tik jaučiuosi gerai. Nors pastebiu, kad atsiranda tingumo, nerangumo“, - patikino laidos vedėja.
G.Pečiulytė neskubėjo visam pasauliui šaukti, kad laukiasi antro vaikelio, nes ją nuo dalijimosi asmenine laime sulaikė atsargumas. Juk auginant mažametį svarbu, kada pasakyti tokią naujieną, kad jis suprastų ir kad tai būtų saugu. „Toks vaikas nemokėtų išlaikyti paslapties, todėl reikėjo pasverti, kada jam apie tai pranešti. Bet kai sužinojo, darželyje iškart pasigyrė“, - tvirtino G.Pečiulytė.
Pirmiau nei sūnui Guoda apie nėštumą pasipasakojo savo tėvams. Įprastai moterys stengiasi pasilikti saugų laikotarpį prieš pranešdamos žinią apie kūdikio laukimąsi, tačiau ši taisyklė galioja tuomet, kai su artimaisiais nesidalijama viskuo. „Mano ryšys su tėvais toks, kad su jais pasidalyčiau ir vargu, ir džiaugsmu, ir laime, ir nelaime. Man nebesinorėjo laikyti paslapties, todėl tėvai buvo pirmieji, kurie gali žinoti net tada, kai kitiems nesinori paskelbti, kiek laiko. Džiaugiuosi, kad tėtis dar būdamas sveikas tai žinojo. Paskui mes ir ligoninėje apie tai šiek tiek kalbėjome“, - jautriais išgyvenimais dalijosi Guoda.
Laidų vedėja nesureikšmino, ar susilauks sūnaus, ar dukters, nes jos šeimai tai nėra svarbu. „Jokio skirtumo, ar bus berniukas, ar mergytė, ne ten akcentus dėliojame“, - pabrėžė žurnalistė.
Iškeliavus amžinybėn Ž.Pečiuliui dukters šeima nesvarstė, ar senelio vardą suteiktų anūkui. „Apie tai nekalbėjome su vyru, nežinau, kaip būtų. Manau, kitais būdais turėtume įamžinti tėčio atminimą, o ne pavadindami vaiką tuo vardu, kad užpildytume atsiradusią tuštumą. Tai būtų banalu“, - įsitikinusi pašnekovė.
Motinystė neturi būti auka. Antro kūdikio besilaukianti Guoda į motinystę žvelgia labiau pasitikėdama savimi ir vaikų auginimo nelaiko iššūkiu.
Televizijos žurnalistė mažiau idealizuoja tai, kas laukia gimus kūdikiui, nes jaučiasi tvirčiau ir žino, kaip atrodys naujas laikotarpis, - bus daugiau buities, rutinos. „Suprantu viso to laikinumą, blykstelėjimą, todėl į naujo šeimos nario atėjimą žiūriu filosofiškiau. Manau, per daug neatitolsiu nuo darbo televizijoje ir grįšiu su nauja energija“, - patikino laidos vedėja.
Kai reikėjo sugrįžti į darbą gimus pirmagimiui, G.Pečiulytei į pagalbą kas antrą savaitę ateidavo auklė. Kaip bus, kai gims antras vaikas, Guoda dar negalvoja. Jos požiūris į aukles teigiamas, nes nemano, kad patikėdama vaiko priežiūrą kitiems jam skiria mažiau dėmesio. Kūdikiui jokio skirtumo, ar jį parke porą valandų vežios mama, ar auklė, močiutė, tėtis ar teta. Svarbiausia, kad būtų patikimas žmogus.
O tam žmogui, kuris nuolat būna su vaiku, tos pora valandų, per kurias galima išsimaudyti duše, nueiti į parduotuvę ar nieko neveikti, yra aukso vertės jėgų atgavimo prasme. „Jei auginant antrą vaiką atsirastų pagalba, mielai ją priimsiu. Labai blogai, kai žmonės iš tėvystės ir motinystės padaro kančią, o ne džiaugsmą.
žymės: #Gime
Panašus:
- Guoda Azguridienė: Įkvepianti Biografija, Neprilygstama Veikla ir Giliausios Įžvalgos
- Guodos Pečiulytės Biografija: Įdomiausi Faktai apie Karjerą, Šeimą ir Asmeninį Gyvenimą
- Neįtikėtina Agnės Peciulytės Biografija ir Įspūdinga Veikla, Kurią Privalote Žinoti!
- Vaikiška virtuvėlė pasidaryk pats – lengvai ir greitai sukurk vaikų svajonių žaidimų kampelį!
- Sužinokite, Kodėl Vaikai Tapę Agresyvūs ir Kaip Efektyviai Valdyti Šią Problema!