Gunaras Kakaras (g. 1939 m. sausio 8 d. Padaičiuose Biržų rajone) - lietuvių astronomas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius.
Mokslinė karjera ir etnokosmologijos idėjos
1962 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos instituto astrofizikos skyriuje. 1969 m. tapo fizikos-matematikos mokslų kandidatu. Moksliniai darbai siejami su žvaigždžių fotometrija, astronomijos mokslo populiarinimu. Didelis etninės kultūros entuziastas.
Įdomus, gyvenime retai pasitaikantis atvejis: plati intelektualinė Gunaro erudicija puikiai dera su jo praktiniais veiksmais. Gal su Aukščiausiojo palaiminimu jam tie darbai sekėsi.
Etnokosmologijos muziejaus įkūrimas
Kai tenka galvoti apie žmones, atlikusius unikalius darbus, kuriais garsėja Lietuva, tarp jų atmintin ateina ir Gunaras Kakaras. Jis su bendraminčiais įkūrė Lietuvos etnokosmologijos muziejų, kuris yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Molėtų rajono Kulionių kaime įkurtas Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas ir vienintelis pasaulyje.
Etnokosmologija - žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, apeigose, materialiniame bei verbaliniame pavelde, moksle, technikoje, literatūroje, mene, filosofijoje, religijose, futurologijoje, mokslinėje fantastikoje. Pagrindinis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus uždavinys yra rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, moksliškai tyrinėti, eksponuoti ir teikti lankytojams informaciją apie žmogaus ir žmonijos ryšius su kosminiu pasauliu.
Iš pradžių Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas pradėjo ieškoti vietos, kur būtų galima pastatyti naują observatoriją. Po ilgų paieškų fizikas, iš Biržų lygumų krašto kilęs G.Kakaras aptiko observatorijai vietą Molėtų krašte, netoli Kulionių kaimo. G.Kakaras yra pasakojęs, jog atvažiavo į šią vietą su dviem kolegomis. Perbrido dar užšalusį, bet jau pažliugusiu ledu ežerą. Viena kalva itin patiko. Ir taip nuo 1969 m., kai žmogus pirmą kartą išlipo Mėnulyje, ant Kaldinių kalvos prasidėjo observatorijos statyba. Kol kilo observatorija, G.Kakaras apsigyveno statybininkų vagonėlyje. 1969 m. rudenį pastatytas pirmasis 25 cm skersmens teleskopas.
Galimybė Molėtų rajone pro teleskopą pamatyti visatą sužavėjo daug žmonių. Juk visais laikais žmonija kėlė sau klausimus, kokia yra visatos atsiradimo priežastis. G.Kakaras pajuto, kad kiekvienas žmogus turi teisę pajausti šį milžinišką visatos pasaulį. Observatorija ir jos teleskopai žmones magiškai traukė. Tada gimė idėja šalia pastatyti Etnokosmologijos muziejų.
G.Kakaras suformulavo ir būsimo muziejaus koncepciją iš devynių žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu. Egzistuoja emocinis ir vizualinis ryšys, įkvepiantis meną, mokslą, filosofiją ar tiesiog sukeliantis susižavėjimą, išreiškiamą aikčiojimu. Dvasinis ryšys su kosminiu pasauliu, yra aptinkamas visose religijose. Yra etninis ryšys - šventinės apeigos, laiko skaičiavimas pagal dangaus kūnus, tautodailės simboliai - saulutės, žvaigždutės, mėnuliai ir t.t. Be abejo, yra ir pažintinis ryšys - astronomija, astrofizika. Yra ir pragmatinis ryšys - mūsų protėviai žinojo, per kokią Mėnulio fazę geriausia sėti, sodinti, šienauti, raugti kopūstus, net kirptis plaukus. Vienas įstabiausių ryšių - ryšiai su nežemiškos kilmės gyvybės formomis. Anot G.Kakaro, kitos gyvybės formos, kai žvaigždžių ir galaktikų yra milijardai, tikrai egzistuoja. Tad egzistuoja ir prognostinis žmogaus ryšys su kosminiu pasauliu - fantastika, mokslinės prognozės. Atsiranda ir metafizinis ryšys - gyvenimo prasmės ieškojimas visatoje, nežinomybėje esantys ryšiai.
Muziejaus statyba ir plėtra
Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dar buvo likę šiek tiek laiko. G.Kakaras kreipėsi į pirmąjį Komunistų partijos sekretorių Lionginą Šepetį, kuris patikėjo G.Kakaro idėja. L.Šepetys paskambino Plano komiteto pirmininkui Aleksandrui Drobniui ir šis Lietuvos Mokslų Akademijai skyrė lėšų muziejaus projektavimui ir statybai. Muziejaus statybai pritarė ir filosofai Romualdas Ozolas, Krescencijus Stoškus, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, akademikas Romualdas Grigas. Praėjus tik keturioms dienoms po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m. kovo 15 d. priimtas sprendimas statyti Etnokosmologijos muziejų. Jo architektūra atspindi pasaulio medžio idėją. Kai lankytojai medžio „šaknimis" artėja prie „kamieno" ir kyla juo aukštyn prie kupolo.
G.Kakaras gavo muziejui lėšų ir iš ES fondų. Per įvairius projektus - net 16 mln. eurų.
2003 m. Etnokosmologijos muziejus pagaliau atgavo pastatus ir žemę, ant kurių jie stovi. Laimėtų Phare 2000 ir Phare PPF konkursų rezultatas buvo muziejaus architektūrinė idėja, projektas ir pradėti statybos darbai. 2007 - 2008 metais atlikta muziejaus rekonstrukcija, finansuota pagal Europos Struktūrinių fondų paramos sutartį „Lietuvos etnokosmologijos muziejaus turistinio komplekso paslaugų plėtra“, kurios biudžetą sudarė 22,317 milijonų litų, iš kurių 2,67 milijonų skyrė ir Lietuvos Kultūros ministerija. Statybai ir rekonstrukcijai skirta 19,942 milijonų litų. Projekto autoriai R. Krištapavičius ir A. Gudaitis. Statybos ir rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Mitnija“. Taip pat už šias lėšas nupirktas modernus, 80 cm. 2008 m. lapkričio mėnesį buvo priimtos pirmosios ekskursijos.
Tačiau muziejaus rekonstrukcija dar nebaigta, nes daug idėjų dar reikia įgyvendinti. Anot G. Be to, per visą požemį planuojama įrengti modernią, šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstą naują ekspoziciją.
30 metrų aukštyje esanti 220 kvadratinių metrų elipsės formos patalpa, dengta stiklu, - unikali erdvė lankytojams pasigėrėti įspūdingais Molėtų krašto gamtovaizdžiais. Tačiau, kaip teigė direktorius, matyti aplinką pro stiklus, atspindžius, metalo konstrukcijas yra sudėtinga. Todėl planuojama lankytojams suteikti galimybę išeiti į atvirą kosmosą - apžvalgos aikštelę.
Muziejaus iššūkiai ir ateities vizijos
Molėtų garbės pilietis, vienintelio pasaulyje Etnokosmologijos muziejaus įkūrėjas, fizikas, astronomas Gunaras Kakaras nuogąstauja, kad jo 1990-aisiais įkurtas muziejus gali tapti kosminės technikos smulkmenų ir šou elementų visuma. Savo nuogąstavimus ilgametis, dabar jau buvęs Etnokosmologijos muziejaus vadovas nusiuntė kultūros ministrui Simonui Kairiui ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Vytautui Juozapaičiui. Atsakymų kol kas nesulaukė. Bet ką gali padaryti G.Kakaras, kuriam nebuvo leista toliau dirbti muziejuje net ne visu etatu, matydamas, jog nėra muziejaus veiklos tęstinumo pagal 30 metų veikusią koncepciją. Muziejaus įkūrėjas buvo pašalintas ir iš muziejaus tarybos. Iš jos taip pat buvo pašalintas ir ekskursijų vadovas, filosofas Martynas Juocevičius. Nauji muziejaus vadovai - nauji ir vėjai.
Pasikeitus muziejaus vadovybei, ilgamečiam muziejaus direktoriui nebuvo palikta muziejuje nei pusė etato. G.Kakaras neteko ir tarnybinio buto. Nors 2019 m. prašė tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio leidimo toliau jame gyventi. Gerai, kad savo garbės piliečiu pasirūpino Molėtų rajono valdžia.
Tačiau ar kūrėjas, tiek savo fizinių bei protinių jėgų atidavęs etnokosmologijai, žmonių santykių su visata gilinimui, iš tikrųjų suprastas ir įvertintas?
Anot G. Kakaro, mūsų egzistavimas yra šimtaprocentinis įrodymas, kad Visatoje gyvybė ir protas egzistuoja. Belieka kelti klausimą, kaip toli tos salelės viena nuo kitos nutolusios. Mokslininkas tiki, kad toks kontaktas padėtų žmonijai suvokti ir savo paskirtį bei kilmę. „Paprasčiausias dalykas, kuris mus sieja su Kosmosu, - kiekvienas mūsų kūno atomas prieš 6, 7, o gal ir prieš 8 mlrd. metų gimė žvaigždžių gelmėse. Visi mes esame sudaryti iš realios žvaigždžių medžiagos“, - teigia Gunaras Kakaras.
Gunaro Kakaro manymu, šiuolaikinis pažinimas susijęs su trimis problemomis - mus supančios visatos sandara ir dinamika; kosmoso atsiradimo priežastimi; gyvybės ir proto problema. „Iš tiesų apie Visatą mes žinome labai mažai. Visi tie kūnai, kuriuos matome ir tyrinėjame, sudaro labai nedidelę jos dalį. Likusi erdvė - mums nežinoma tamsioji medžiaga.
Mokslininko teigimu, vienintelė tikra ir reali galimybė Žemės civilizacijai turėti informacijos apie proto salų egzistenciją šiame kosminiame pasaulyje yra tik viena - kontaktas su kitoms gyvybės ir proto salomis. „Kontaktas su kitomis proto salomis mums galėtų duoti ne atsakymus, bet lygiagrečią informaciją mūsų pažinimui ir tikėjimui. Tai būtų unikali informacija, kuri leistų suvokti žmonijos atsakomybę už savo veiksmus Kosmose, žmonijos egzistencijos priklausomybę nuo kosminės erdvės, žemiškos civilizacijos vystymosi alternatyvų paieškas kosminės ateities perspektyvoje“, - svarstė astronomas.
Asmeninis gyvenimas ir įkvėpimas
Iš Biržų krašto kilęs G. Kakaras pasakoja, kad viskas prasidėjo prieš septyniasdešimt metų, kai buvo pašėliškas knygų skaitymo alkis. Jaunystėje kartu su dviem draugais G. Kakaras sąsiuvinyje žymėdavosi, kokias perskaitė knygas. Tuo laiku į trijulės rankas pateko Jakovo Perelmano „Įdomioji astronomija“. Draugai ją perskaitė ir viskas tuo pasibaigė, o G. Negaliu pasakyti, kad tai buvo pagrindinė priežastis. Gal viena iš daugelio. 1957 metų balandį sušvitusi įspūdinga Arendo-Rolando kometa buvo paskutinis mano lemties ženklas. Kai sužinojau apie kometą, iš fizikos mokytojo Jankaičio išsiprašiau projekcinio aparato objektyvą ir sumeistravau pirmą Pabiržėje teleskopą. Tada buvau vienuoliktoje klasėje“, - prisiminimais dalijosi G. Kakaras.
„Ar ten yra kas nors, kam gali būti abejingas? Man emociškai stipru matyti tolimas galaktikas, planetas, Saturno žiedus ir Mėnulį su begale kraterių. Žinoma, įspūdį padaro užtemimai. Vaikystėje žinojau, kada, kur ir kas užsidega žiburėlius. Ir šiandien, turėdamas nemažai žinių, galiu pasakyti, kad joks Nobelio premijos laureatas, jokios fizikos formulės ar dėsniai negali to paaiškinti. O tai didžiai įspūdinga, tai tikras susidūrimas su nežinomybe“, - pasakojo G. Kakaras.
Sako, jog tuodu žmones suvedė žiniasklaida. G. Kakaras savo gyvenimo vingiuose visada ko nors ieškojo, matyt, tikresnio už save. "Lietuvos aide" perskaitęs žinutę apie klaipėdiškę dailininkę, kuri dar turi teleskopą ir domisi Visata, sugebėjo telefonu ją surasti. Po kelių mėnesių Marija paliko jūrą, Klaipėdą, ankstesnį gyvenimą ir atsidūrė šalia Gunaro Kulionių kaime, Molėtų rajone.
Šiandien G. Kakaras pripažįsta, jog jam nebeliko savojo laisvalaikio, nes Marija po darbo jį pasitelkia prie muziejaus aplinkos formavimo darbų. Čia dabar pasireiškia Marijos kūrybinės potencijos. Dažnai dalis lankytojų atvažiuoja į muziejų vien gėlynais, želdiniais ir akmenų kompozicijomis pasigrožėti.
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus statistika (2009 m.)
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Bendras lankytojų skaičius | 46583 |
| Moksleivių skaičius | 19688 |
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Neįtikėtinos Holokausto Priežastys ir Ištakos, Kurias Turite Žinoti
- Momcozy Viso Kūno Pagalvė: Išsamūs Atsiliepimai ir Nepakeičiama Pagalvė Jūsų Komfortui