Jubiliejaus minėjimui ruoštis pradėta daugiau nei prieš dvejus metus. Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija sudarė komitetą, kuriam pirmininkavo Vyt. Volertas. Per tą laiką stengtasi ne tik pasirengti formaliems minėjimams, bet ir išgarsinti šv. Kazimierą.
Vatikanas vasario 28 d. išleido du šv. Kazimiero pašto ženklus, kuriuos sukūrė dail. Romas Viesulas. Simas Sužiedėlis parengė apie šv. Kazimierą studiją. Jurgis Gliaudą parašė ta tema romaną. Bronius Budriūnas sukūrė giesmę šv. Kazimiero garbei, o Darius Lapinskas - operą šv. Kazimiero tema: Dux Magnus. Libretą parašė Kazys Bradūnas. Kun. St. Yla buvo užsimojęs parengti knygą-albumą apie šv. Kazimierą lietuvių liaudies mene bei lietuvių dailininkų kūryboje. Kun.
Iškilmingas minėjimas Romoje
Iškilmingas šv. Kazimiero minėjimas pradėtas kovo 3 d. Romoje, kur iš laisvojo pasaulio kraštų suvažiavo apie 1200 lietuvių, o iš Clevelando buvo nuvykus Grandinėlė su 30 šokėjų ir aštuonių asmenų orkestru bei vadovais Liudu ir Aleksandra Sagiais. Orkestrui vadovavo R.
Pirmas įvykis buvo kovo 3 audiencija, kurioj popiežius Jonas Paulius II priėmė iš viso laisvojo pasaulio suvažiavusius lietuvius, jų tarpe ir aukštus dvasininkus: arkivyskupus P. Marcinkų, J. Bulaitį ir Ch. Salatką, vyskupus - V. Brizgį ir A. Deksnį bei apie 70 kunigų. Popiežius buvo sutiktas plojimais ir Grandinėlei giedant giesmes. Vysk. Brizgys pasveikino popiežių angliškai.
Tą pačią dieną vysk. A. Deksnys, asistuojant arkiv. Bulaičiui ir vysk. Brizgiui, Šv. Kryžiaus bažnyčioje suteikė kunigystės sakramentą K. Kaknevičiui ir D. Kovo 4 šv. Tėvas laikė iškilmingas mišias Šv. Petro bazilikoje. Tai buvo retai popiežiaus atnašaujamos labai iškilmingos mišios, kurias jis atnašavo sykiu su 12 Europos aukštų dvasiškių, pvz., Paryžiaus kard. Fr. Marty, Lenkijos arkivysk. B. Dabrowski ir kt. Iš lietuvių buvo vysk. Brizgys.
Pamaldose dalyvavo didelis skaičius prie Vatikano akredituotų diplomatų, 17 kardinolų ir apie 30 arkivyskupų bei vyskupų ir apie 70 kunigų. Giedojo Grandinėlė ir Sikstinos koplyčios choras. Popiežius apie šv. Kazimierą pasakė gan ilgą pamokslą itališkai ir apie 5 min. pakalbėjo lietuviškai.
Tą pačią dieną, kovo 4, Sheraton viešbuty buvo surengtos iškilmingos vaišės, kurias pradėjo Vyt. Volertas; vadovavo Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto Stasys Lozoraitis. Į vaišes atsilankė apie 750 svečių. Kovo 5 d. Ryšium su šv. Kazimiero sukakties minėjimu Lietuvoje popiežius rugpjūčio 23 pasiuntė telegramą Lietuvos vyskupų pirmininkui arkivysk. L. Poviloniui, pranešdamas, kad sovietų valdžia neleido nei jam, nei jo legatui atvykti į Vilnių ir dalyvauti šv. Kazimiero minėjime. Ta proga rugpjūčio 25 d.
Minėjimas Toronte ir kitur
Tuo buvo užbaigtas šv. Kazimiero sukakties minėjimas Romoje ir persikelta į Torontą (Kanadą), kur rugsėjo 1-2 d. įvyko Religinis pasaulio lietuvių katalikų kongresas, sutraukęs apie 600 žmonių. Kongresą atidarė rengimo komiteto pirm. dr. J. Sungaila. Atidaromąją kalbą pasakė sukakties minėjimo centrinio komiteto pirm. Vyt. Volertas.
Po to pradėta akademinė dalis, kuriai vadovavo Kanados Lietuvių katalikų centro pirm. V. Bireta. Pirmą paskaitą skaitė kun. P. Rabikauskas, Šv. Gregorijaus universiteto Romoje profesorius, apie "Kazimiero šventumą ir lietuviškumą". Antroji paskaita buvo dr. J. Girniaus - "Krikščionybės ir ateizmo grumtynės mūsų tautoje".
Rugsėjo 1 d. vyko kazimierinės operos Dux Magnus spektaklis Reyson teatre, pakartotas dar rugsėjo 2 d. vakare. Operos kompozitorius, režisierius ir meno vadovas - Darius Lapinskas. Libretas - K. Bradūno. Dekoracijos - Ados Sutkuvienės. Vaidmenis atliko Gina Čapkauskienė, Jonas Vaznelis, Laima Rastenytė - Lapinskienė, Slavą Žiemelytė ir kiti lietuviai ir kitataučiai. Chormeisteris - Jonas Govėdas. Tiems, kurie nepateko į teatrą rugsėjo 1 d.
Rugsėjo 2 d., sekmadienio rytą, kongreso dalyviai susitelkė Toronto miesto aikštėje. Iš ten su vėliavomis žygiavo į Šv. Mykolo katedrą. Žengiant į katedrą, priešaky ėjo Toronto kard. Gerard Carter, du lietuviai vyskupai ir apie 50 kunigų. Mišias koncelebravo vysk. Brizgys, vysk. Deksnys ir pamaldose dalyvavę kunigai.
Mišių metu lietuvių delegacija įteikė kard. Carteriui peticiją, skirtą popiežiui dėl įkalintų kunigų Svarinsko ir Tamkevičiaus. Priėmęs peticiją, kard. Carteris tarė žodį. Po jo pamokslą pasakė Tėv. specialiai sukurtas kazimierinės giesmes giedojo jungtinis Toronto, Hamiltono ir Londono chorai vadovaujamas V. Verikaičio. Vargonais grojo J. Kongresas baigtas pokyliu, kuriame dalyvavo apie 700 žmonių. Ten perskaitytas organizacinio komiteto parengtas kongreso manifestas, kuriame kreipiamasi į pasaulio vadovus, prašant pagalbos kenčiančiai lietuvių tautai. Pokyly vysk.
Tačiau šv. Kazimiero minėjimas neapsiribojo Roma ir Torontu. Ir kitose vietose buvo labai iškilmingos apeigos, dalyvaujant vyskupams, arkivyskupams ir kardinolams. Kazimierinėmis iškilmėmis ypač pasižymėjo šie miestai: Washingtonas. New Yorkas (IX.8), Philadelphia (III. 18), Bostonas (X.14), Hartfordas ir aplinkiniai miestai III.4.
Neatsiliko nė kiti kraštai. Kanadoje, be didingo minėjimo Toronte, vietinio pobūdžio iškilmės buvo Montrealyje, Hamiltone, Delhi, VVinnipege ir Ottavvoje. Prancūzijoje jos vyko Notre Dame katedroje kovo 25 d., mišias atnašaujant kard. Jean Marie Lustinger. Anglijoje, Westminsterio katedroje Londone, kovo 4 d. kazimierinėms iškilmėms vadovavo pronuncijus arkivysk. Bruno Haim. Minėjimas buvo ir Nottinghame. Vokietijoje šv. Kazimiero mirties jubiliejus paminėtas VVoerishofe bal. 8 d. Lenkijoje, Wroclawo katedroje - vasario 25 d.; Milano katedroje, Italijoje, prel. A.
Per visą tremties laikotarpį niekas Lietuvos taip neišgarsino, kaip šie šv. Sykiu su Pasaulio lietuvių katalikų kongresu Toronte įvyko du lietuvių kunigų suvažiavimai: rugpjūčio 29 d. Pirmajame suvažiavime dalyvavo apie 30 kunigų ir apie 20 lietuvių seserų vienuolių. Aptarti organizaciniai reikalai ir išrinkta nauja valdyba. Diskutuotas kasdieninio mišiolėlio leidimas (tuo reikalu jau daug padarė prel. V.
Pasaulio lietuvių kunigų suvažiavime sekančią dieną dalyvių skaičius buvo dvigubai didesnis. Atvyko kunigai iš Brazilijos, Anglijos, Prancūzijos, Italijos. Negalėję atvykti iš Škotijos, Vokietijos ar Australijos, atsiuntė sveikinimus. Taip pat dalyvavo vyskupai V. Brizgys, A. Deksnys ir naujai paskirtas vyskupu Tėv.
Platų pranešimą apie lietuvių religinį gyvenimą laisvajame pasauly pateikė vysk. Brizgys. Apie Vakarų Europą kalbėjo vysk. A. Deksnys, pažymėdamas, kad Europoje yra viena lietuvių parapija (Londone) ir 33 misijos, kurias aptarnauja 18 kunigų. Iš viso lietuvių kunigų Vak. Europoj yra 52, o lietuvių seserų vienuolių 130. Kanados kunigų vienybės veiklos apžvalgą padarė kun. A. Simanavičius, O.F.M. Kanadoje esą 25 lietuviai kunigai, kurie aptarnaują devynias parapijas ir lietuvių vietoves.
Apie Nukryžiuotojo Jėzaus vienuoliją pranešė generalinė vyresnioji ses. Marija Ruth. Tai vienuolijai priklauso 84 seserys. Apie šv. Kazimiero seseris kalbėjo generalinė vyresnioji Joanelė Fayert. Vienuolija turi 330 narių, aptarnauja 21 parapiją. Devynios seserys dirba Argentinoj, trys dėsto universitete. Šv. Pranciškaus seserys, anot pranešėjos Felicijos Juciūtės, turi 210 nares ir aptarnauja tris misijas Brazilijoje. Apie Nekalto Prasidėjimo Marijos seseris pranešė provincijole ses. Paulė Savickaitė.
Kun. A. Saulaitis, S.J., pranešime apie jėzuitus paminėjo, kad jie turi 27 lietuvius kunigus, kurie veikia daugiausia su jaunimu. Tėv. Augustinas Simanavičius, O.F.M. painformavo, kad Šv. Kazimiero lietuvių pranciškonų vikarija turi 30 kunigų, šešis brolius ir 29 naujus kandidatus. Marijonų vienuolija, kaip pranešė kun. prov. V. Rimšelis, M.I.C., turi 39 kunigus, 12 klierikų, 5 brolius ir 5 novicus. Apie saleziečius kalbėjo kun. S. Šileika,, Montrealio Šv.
Apie pašaukimų krizę ir viltis referatus skaitė Lietuvių kolegijos Romoje prorektorius kun. A. Bartkus ir ses. O. Mikailaitė. Liturginiais klausimais kalbėjo kun. J. Staškus ir kun. G. Kijauskas, S.J. Lietuvių spaudos problemas palietė kun. P. Gaida. Apie pagalbą pavergtai Lietuvai pranešimą pateikė Religinės Šalpos darbuotoja G. Suvažiavimas baigtas mišiomis Toronto Prisikėlimo bažnyčioje, kurias atnašavo trys lietuviai vyskupai ir apie 40 kunigų. Pamokslą pasakė vysk. A. Vakarienės metu kun. V. Dabušis perskaitė prel.
Kunigų Vienybės suvažiavime išrinkta naujoji valdyba posėdžiavo spalio 16 d. Brooklyne. Pirmininku pasiliko kun. Albertas J. Birželio 7 d. Vatikanas ir lietuvių informacijos šaltiniai pranešė, kad popiežius Jonas Paulius II paskyrė Tėv. Naujojo vyskupo Baltakio konsekracija įvyko rugsėjo 14 d. Portlando katedroje, Maine. Apeigas atliko Vatikano atstovas VVashingtone - pronuncijus arkivysk. Pio Laghi.
Dalyvavo 21 vyskupas ir apie šimtą kunigų. Giedojo Portlando katedros ir Brocktono lietuvių parapijos chorai bei solistai - A. Simanavičius ir V. Verikaitis. Po apeigų įvyko vaišės pranciškonų sodyboje Kennebunkporte, kuriose dalyvavo apie 1000 lietuvių. Naująjį vyskupą pasveikino prez. Vysk. Paulius A. Baltakis, O.F.M., audiencijoje pas popiežių Joną Paulių II gruodžio 15 d. Vysk. P. Baltakis yra gimęs 1925 m. sausio 1 Latvėnų km., Troškūnų valsč, Panevėžio apskr. Įstojęs į pranciškonų vienuoliją, mokėsi Belgijoj, kur 1952 įšventintas kunigu. 1979 m. buvo išrinktas lietuvių pranciškonų provincijolu.
(Apie vysk. P. Baltakį, O.F.M. plačiau žiūrėk Aidų Nr. Naujasis vyskupas, nieko nelaukdamas, pradėjo uoliai eiti savo pareigas. Jis dalyvavo Amerikos vyskupų konferencijoj VVashingtone. Lapkričio 19 -26 d. susipažino su Chicagos lietuvių įstaigomis bei jų veikla. Lapkričio 22-23 d. buvo sušaukta Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos konferencija, kurioje dalyvaujant Chicagos arkivysk. kard. J. Bernardinui, buvo aptarti lietuvių religiniai reikalai. Vysk. Baltakis išdėstė savo planus, religinį švietimą, pašaukimų ir krikščionybės įvedimo Lietuvoje jubiliejaus reikalą.
Kaip per eilę metų, taip ir 1984 m., Amerikos valstybės sekretorius George Shultz pasveikino Lietuvos charge d'affaires VVashingtone dr. S. A. Bačkį ir Lietuvos žmones Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 66 metinėse. Birželio 14 d. prezidentas Reaganas pasirašė proklamaciją, kuria paskelbta "Pabaltijo Laisvės diena". Birželio 12 d. senato užsienio santykių komisija, vadovaujama sen. Ch. Percy, svarstė tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pasisakė kun. K.
Liepos 16 d. Baltuosiuose rūmuose buvo priimti pavergtų tautų atstovai. Dalyvavo apie 150 lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, lenkų, vietnamiečių, afganistaniečių ir kt. Jiems padarytas pranešimas apie Amerikos politiką Pietų Amerikoje. Po to atvyko prez. Reaganas su viceprez. G. Bushu. Prez. Birželio 13 d. valstybės departamente lankėsi Pavergtųjų Europos Tautų delegacija, kurioj lietuviams atstovavo Bronius Nemickas, Lietuvos Laisvės Komiteto pirmininkas. Delegaciją priėmė valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos reikalams M. Palmer.
Nuo spalio 8 d. lietuvių programa iš Laisvės radijo perkelta į Laisvosios Europos radiją. Pirmasis transliuoja programas į Sovietų Sąjungą jos tautų kalbomis, o antrasis - į sovietų pavergtas Rytų Europos tautas. Pakeitimo priežastis, kaip šių dviejų radijų direktorius J. Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatiniai atstovai Jungtinėse Valstijose - dr. S. A. Bačkis, A. Dinbergs ir E. Jaakson - rugsėjo 12 d. VVashingtone turėjo pasitarimą ir paminėjo Pabaltijo santarvės sutarties pasirašymo Ženevoje 50 metų sukaktį. Tą pačią dieną juos priėmė valstybės sekretoriaus padėjėjas M.
Čia reikia pažymėti, kad 1983 m. gruodžio 24 mirus Lietuvos diplomatijos šefui S. Lozoraičiui, nuo tos dienos šias pareigas perėmė Lietuvos atstovas VVashingtone dr. Jo sukaktuvinis seimas įvyko gruodžio 1 - 2 d. Chicagoje. Buvo atstovaujamos visos jį sudarančios organizacijos (15). Vliko tarybos pirm. Gražvydas Lazauskas pranešime apie tarybos veiklą pažymėjo, kad ji yra sudariusi įvairias komisijas. Vliko valdybos pirm. dr. Kazys Bobelis savo pranešime kalbėjo apie politinės veiklos išplėtimą ir tarptautinių Lietuvos interesų kėlimą. Pranešimus taip pat padarė Vliko vicepirm. tarporganizaciniams reikalams Vytautas Jokūbaitis if Tautos Fondo tarybos bei valdybos pirmininkai - A. Vakselis ir J. Giedraitis.
Seimo programoje taip pat buvo šie pranešimai: M. Mackevičiaus - Pasipriešinimas vokiečių mobilizacijos planams, dr. D. Krivicko - Besikeičianti Europos politinė situacija, inž. L. Griniaus - Visuomenės teismas Kopenhagoje ir Jaunimo sąskrydis Europoje 1985 m.,V. Svarstant rezoliucijas, dr. K. Bobelis pranešė, kad posėdžių pertraukos metu įvyko pasitarimai tarp Vliko, PLB, JAV ir Kanados LB atstovų. Sutarta bendromis jėgomis rengtis būsimai Helsinkio susitarimų peržiūros konferencijai Kanadoje. Taip pat pasitarta dėl veiksnių konferencijos sušaukimo 1985 m. Vlikas su atitinkamomis latvių ir estų organizacijomis yra sudaręs Pasaulio pabaltiečių santalką (World Baltic Conference), kurioje Vliko atstovais yra L. Grinius ir dr. K.
Vlikas leidžia Eltos biuletenius lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbomis. Kongresas įvyko spalio 27 - 28 Burbank, 111., kuriame dalyvavo 276 asmenys. Pranešimą padarė Alto pirm. dr. K. Šidlauskas, o apie Alto kilmę, prasmę ir ateitį kalbėjo J. Laučka. Lietuvių teisėms ginti klausimu pranešimą padarė adv. P. Žumbakis. Tema "Lietuvos diplomatinės tarnybos uždaviniai bei reikšmė darbe už Lietuvos laisvę" kalbėjo Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto ir Lietuvos pasiuntinybės VVashingtone patarėjas St. Sekmadienį Švč. Marijos Gimimo ir Tėviškės parapijų bažnyčiose įvyko pamaldos. Baigiamajame kongreso posėdy išklausyta Vliko pirm. dr. K. Bobelio paskaita "Tarptautinė politinė raida ir Lietuvos bylos vystymasis". Algirdo Šilo paskaitos tema buvo "Jaunesnioji karta Lietuvos laisvinimo darbe".
Priimtos rezoliucijos, pasisakant įvairiais klausimais. Bankete, kuriame dalyvavo apie 300 žmonių, meninę programą atliko sol. Praurimė Ragienė ir Mongirdas Motekaitis. Jo metu taip pat buvo pagerbti buvę Alto pirmininkai: L. Šimutis, E. Bartkus, dr. K. Bobelis ir dr. K. Šidlauskas bei dabartinis pirm. T. Prieš kongresą, spalio 26 d., toje pačioje vietoje įvyko Amerikos Lietuvių Tarybos suvažiavimas.
Apie praeitų metų veiklą pranešimą padarė dr. K. Šidlauskas ir kiti valdybos nariai. Veiklą įvairiose vietose nušvietė iš penkiolikos skyrių atvykę atstovai. Ižd. M. Pranevičius pranešė, kad Alto centro valdyba per metus turėjo 68,999.61 dol. pajamų ir 62,389.91 dol. išlaidų. Kasoj spalio 1 d. buvo 58,504.50 dol. Altą sudarančios organizacijos {16) pasiūlė savo kandidatus į naują valdybą, kuri vėliau pasiskirstė pareigomis.
Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, įsteigtas 1943 m. vokiečių okupuotoj Lietuvoj, buvo sudaręs komisiją savo veiklai finansuoti. Pasitraukus į Vokietiją, Reutlingeno konferencijoj 1944 m. ši komisija buvo pavadinta Tautos Fondu, kuris iki 1974 metų veikė be valdžios priežiūros, nes nebuvo inkorporuotas. Gegužės 5 d. Kultūros Židiny, Brooklyne, įvyko Tautos Fondo suvažiavimas paminėti jo inkorporavimo ...
žymės: #Gime
Panašus:
- Sužinokite Naujausią Vaiko Pinigų ir Kitų Išmokų Mokėjimo Grafiko Tvarkaraštį!
- Pranas Mašiotas: Nežinomi Faktai apie Rašytojo Gyvenimą ir Kūrybą
- Neįtikėtina! Šiauliuose Gimę Žmonės Gruodžio Mėnesį Atskleidžia Paslaptis
- Kazys Grinius: Įkvepianti Lietuvos Prezidento Biografija ir Jo Nuostabūs Pasiekimai
- Vaikų Darželio Keitimas Be Streso: Visas Vadovas Tėvams, Ką Reikia Žinoti!