Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog šiuo metu Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis didėja. Todėl dabar yra pats tinkamiausias metas apsispręsti dėl skiepų. Tai ypač aktualu kūdikio besilaukiančioms moterims. Jas Pasaulio sveikatos organizacija įtraukė į rizikos grupę. Joje taip pat atsidūrė mažyliai nuo šešių mėnesių iki penkerių metų, senyvo amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Kodėl nėščiosios gripu serga sunkiau?
Gripas yra viena iš dažniausių virusų sukeliamų kvėpavimo takų infekcijų. Prasidėjus dideliam sergamumui, ši liga nesirenka. Besilaukiančioms moterims gripo komplikacijų rizika ir tikimybė, kad dėl šios infekcijos jos bus paguldytos į ligoninę, yra daug didesnė nei kūdikio nesilaukiančių bendraamžių moterų. Priežastis ta, kad nėščiosios imuninės sistemos aktyvumas yra prislopintas. Kūdikio imuninę sistemą pilvelyje sudaro tiek tėvo, tiek motinos genetinio fondo pusės. Motinos imuninė sistema tarsi kovoja su vyro imunine sistema. Jei mamos imuninė sistema sugebėtų sunaikinti tėvo perduotą informaciją, gyvybė būtų neįmanoma, tačiau to neįvyksta, nes nėščiosios imuninės sistemos stiprumas yra prislopintas. Dėl šios priežasties besilaukianti moteris tampa daug neatsparesnė infekcijoms, todėl priklauso rizikos grupei.
Kaip gripas gali paveikti vaisiaus vystymosi raidą?
Gripo virusas į kraują nepatenka ir neprasiskverbia pro placentą, tačiau dėl citokinų (imuninės sistemos hormonų) išsiskyrimo ir karščiavimo gali pasireikšti vaisiaus sklaidos trūkumai, padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika. Gripo virusas pavojingas visą nėštumą, tačiau pirmąjį nėštumo trimestrą ypač pavojingas vaisiaus raidai. Jei ketvirtą savaitę nėščią moterį paveiks gripo virusas, nėštumas gali baigtis persileidimu.
Kokios komplikacijos gali kilti nėščiajai ir vaisiui?
Dažniausios komplikacijos nėščiosioms ir kitiems žmonėms nesiskiria. Tai - gripinė pneumonija (plaučių uždegimas), kuri gali pereiti į bakterijų sukeltą plaučių uždegimą ir sukelti ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Kitos galimos komplikacijos: sinusitas, ūmus bronchitas, tonzilitas, otitas. Retesniais atvejais - širdies raumens uždegimas (miokarditas), galintis sukelti širdies nepakankamumą, raumenų uždegimas (miozitas), varginantis ilgai užtrunkančiais stipriais raumenų skausmais, ar net poliradikuloneuritas. Poveikis vaisiui gali pasireikšti vaisiaus skaidos trūkumu, gali padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika, kyla didesnė rizika dėl naujagimio pneumonijos.
Skiepai nuo gripo nėštumo metu
Inaktyvintose skaldyto viruso ar komponentinėse gripo vakcinose gripo viruso nėra, todėl paskiepytai nėščiajai vakcina ligos sukelti negali. Nėščiųjų skiepijimas gripo vakcina apsaugo nuo sunkios ligos ar jos komplikacijų ne tik moterį, bet ir naujagimį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Skiepyti gripo vakcina galima ne tik nėštumo metu, bet ir pagimdžius, žindant. Nėščiosios priskiriamos gripo rizikos grupei, todėl jos gali būti skiepijamos nemokamai bet kurį nėštumo etapą. Skiepyti sezonine gripo vakcina rekomenduojama iki gripo sezono pradžios, nepriklausomai nuo nėštumo. Kitais atvejais skiepijimą galima atidėti iki antrojo nėštumo trimestro ir vakcinuoti nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės. Tuo metu vaisiui perduodamas didžiausias apsauginių antikūnų kiekis.
Ar yra 100 proc. garantija, kad pasiskiepijusi nuo gripo moteris juo nesusirgs?
Kaip jau minėjau, pati vakcina ligos sukelti negali. Tačiau vakcinos apsauga nuo sezoninio gripo viruso nėra šimtaprocentė. Jei pasiskiepijus vis dėlto susergama gripu, ligos eiga dažniausiai būna labai lengva, išvengiama sunkių komplikacijų ir vaisiaus pažeidimo.
Kiek laiko turi praeiti, kol pradės veikti skiepai?
Apsauginis imunitetas susidaro praėjus maždaug dviem savaitėms nuo paskiepijimo.
Ar galima kaip nors efektyviai stiprinti organizmo imuninę sistemą ir taip apsisaugoti nuo viruso?
Skiepijimas sezonine gripo vakcina yra vienintelė kontrolės ir profilaktikos priemonė. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, iki gripo sezono pradžios valstybės lėšomis turėtų pasiskiepyti inaktyvinta sezonine gripo vakcina. Svarbu, kad motinos imunizacija suteikia pasyvų imunitetą kūdikiui pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais - taigi apsaugoma ne tik motina, bet ir vaisius bei gimęs kūdikis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Gripo simptomai ir diagnostika nėštumo metu
Nėščiųjų gripo simptomai nesiskiria nuo bendrosios populiacijos simptomų. Ligai būdinga >38 oC temperatūra, kosulys, šaltkrėtis, bendras silpnumas, raumenų, galvos ir gerklės skausmas. Tiesa, nėštumo metu ligos eiga būna sunkesnė, hospitalizavimo dažnis didesnis, o trukmė - ilgesnė. Dažnesnės letalinės išeitys, kurios susijusios su nėštumo metu pasikeitusiu moters kardiovaskuliniu krūviu, plaučių tūriu, metabolizmu ir hormonų pusiausvyra. Liga diagnozuojama įvertinus klinikinius požymius, epidemiologinius duomenis, anamnezę ir laboratorinius tyrimus. Tikslinga tirti ir tas nėščiąsias, kurios buvo paskiepytos sezonine vakcina nuo gripo, nes jos efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gripo sezono.
Gripo poveikis vaisiui
Seroepidemiologinės studijos, atliktos 2000 metais, duomenimis, gripo virusas negali praeiti placentinio barjero ir užkrėsti vaisių antrame ir trečiame nėštumo trečdalyje. Nėra įrodymų apie tiesioginį viruso teratogeninį ar toksinį poveikį vaisiui, tačiau gripo infekcija pirmame nėštumo trečdalyje siejama su didesne vaisiaus nechromosominių anomalijų rizika (galimybių santykis (GS) 2,0, 95 proc. intervale 1,62-2,48). 2013 metais atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė nurodo šias dažniausias vaisiaus raidos anomalijas: lūpos ir gomurio defektai (GS 3,1, 2,20-4,42), nervinio vamzdelio defektai (GS 3,3, 2,05-5,40), hidrocefalija (GS 5,7, 1,1-30,0), įgimtosios širdies ydos (GS 1,6, 1,13-2,14), aortos vožtuvo atrezija / stenozė (GS 2,59, 1,21-5,54), skilvelių pertvaros defektai (GS 1,59, 1,24-2,14), virškinimo trakto defektai (GS 1,72, 1,09-2,68) ir galūnių redukcijos defektai (GS 2,03, 1,27-3,27). Atsakingas antipiretikų vartojimas labai sumažina hipertermijos sukeltų anomalijų dažnį. Gripo infekcija didina savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir intrauterinės vaisiaus mirties riziką.
Gripo gydymas nėštumo metu
Empirinis gydymas turi būti skiriamas iš karto įtarus gripo virusinę infekciją, kai nėra galimybių greitai patvirtinti influenza viruso. Teigiama, kad ankstyvojo gydymo nauda yra didesnė už teorinę riziką. Ankstyvoji gydymo pradžia (per 48 val. nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo) sutrumpina vidutinį gulėjimo ligoninėje laiką nuo 7,8 iki 2,2 dienų. Gydymui rekomenduojami ir Lietuvoje yra prieinami yra 2 vaistai nuo gripo, priklausantys neuramidazių inhibitorių grupei - oseltamiviras ir zanamiviras. Neetiška atlikti vaistų bandymus su nėščiosiomis, todėl oficialių tyrimų duomenų apie šių vaistų poveikį nėštumui nėra. Tačiau 3 moterys, iš dalyvavusiųjų klinikiniame oseltamiviro tyrime, pastojo. Vienai jų įvyko savaiminis persileidimas, viena nutraukė nėštumą savo noru ir viena pagimdė visiškai sveiką naujagimį. Kitose publikacijose nurodyta, kad oseltamiviras nedidina vaisiaus apsigimimų rizikos, todėl vaistas gali būti pirmojo pasirinkimo.
Be specifinio antivirusinio gydymo, labai svarbu gydyti karščiavimą ir simptomus. Antipiretikai ne tik sumažina įgimtųjų vaisiaus defektų riziką pirmuoju nėštumo trimestru, bet ir gimdymo metu karščiavimo sukeltų naujagimių traukulių, encefalopatijos, cerebrinio paralyžiaus ir naujagimių mirties riziką. Svarbu laiku pastebėti komplikacijas ir, jei reikia, skirti antibakterinį gydymą.
Gripu sergančios pacientės gydymo įstaigoje turėtų būti atskirtos nuo kitų ligonių tiek priėmimo skyriuje laukiant konsultacijos, tiek ir hospitalizacijos metu. Pacientės turėtų būti aprūpintos medicininėmis kaukėmis, laikytis rankų higienos, naudoti vienkartines nosines, dažnai vėdinti palatą ir mažiau kontaktuosi su kitais asmenimis. Gripo viruso infekcija, diagnozuota gimdymo metu ar po gimdymo, turėtų būti gydoma pagal jau nurodytas rekomendacijas. Oseltamiviro ir zanamiviro poveikis maitinamiems krūtimi kūdikiams neištirtas. Šie preparatai patenka į moters pieną, tačiau publikacijose neaprašyta jokių pasikartojančių naujagimių sveikatos sutrikimų.
Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja atskirti sveiką naujagimį nuo gripu sergančios motinos. Jei atskyrimas nėra priimtinas, rekomenduojama laikytis asmens ir patalpų higienos, naujagimio lovytę statyti ne arčiau kaip 2 m nuo sergančios motinos lovos. Kai valdyti kosulį ir kvėpavimo takų sekreciją galimybių nėra, žindyti kūdikį nerekomenduojama, tačiau reikėtų tęsti laktacijos stimuliaciją, o naujagimį maitinti nutrauktu pienu.
Gripo profilaktika nėštumo metu
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepyti visas nėščiąsias nepriklausomai nuo nėštumo trečdalio. Patariama skiepyti planuojančias pastoti moteris, kurių nėštumas tęsis gripo sezono metu. Tikslinga skiepyti ir žmogaus imunodeficito virusu sergančias moteris. Imunoprofilaktikai gali būti pasirenkama sezoninė trivalentė arba keturvalentė vakcina. Šios vakcinos vaisiui yra saugios. Nėštumo metu nerekomenduojama tik gyvoji susilpninta vakcina (nosies purškalas), tačiau ji yra saugi po gimdymo.
Aktyvi nėščiųjų vakcinacija siejama su mažesne negyvagimio, priešlaikinio gimdymo rizika, didesniu vaisiaus svoriu, tačiau neturi įtakos persileidimų skaičiui.
Vakcinuotų nėščiųjų naujagimiams nustatytas imunitetas gripo virusui, kuris nežindant visiškai išnyksta tik kūdikiui sulaukus 3 mėnesių, o žindomiems išlieka žindymo laikotarpiu iki 6 mėnesių, priklausomai nuo žindyvės kraujyje esančių specifinių IgA koncentracijos. Tyrimų duomenimis, skiepytų moterų ir naujagimių sergamumas gripu bei į gripą panašia infekcija sumažėjo nuo 24 proc. iki 89 proc.
Kūdikius iki 6 mėnesių nerekomenduojama skiepyti gripo vakcina dėl abejotino imuninio atsako. Praktikoje naudojama kokono taktika, kai visi asmenys, kontaktuojantys su kūdikiu, yra skiepijami, imamasi kitų įmanomų profilaktikos priemonių. Taip sukuriama saugi aplinka.
Nėščiosioms, pajutusioms pirmuosius gripo viruso simptomus, gali būti skiriama chemoprofilaktika antivirusiniais vaistais.
Dažniausiai užduodami klausimai apie gripą nėštumo metu
- Peršalimas nėštumo metu: ar tai pavojinga? Peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių, tačiau tam tikrais atvejais peršalimo nėštumo metu pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai.
- Ką daryti, jei nėštumo metu peršalote? Gerkite daug skysčių, išbandykite garų inhaliacijas, gerkite arbatas su medumi ir citrina, jei reikia, vartokite paracetamolį (pasikonsultavus su gydytoju).
- Kaip apsisaugoti nuo peršalimo nėštumo metu? Pakankamai ilsėkitės, sportuokite, laikykitės subalansuotos mitybos, venkite masinių susibūrimų vietų, laikykitės tinkamų higienos priemonių.
- Ar galima nėštumo metu gerti vaistines arbatas? Taip, vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis. Tačiau svarbu vengti arbatų, kuriose yra daug kofeino.
Statistika: Besiskiepijančių nėščiųjų skaičius Lietuvoje
Besiskiepijančių nėščiųjų Lietuvoje kasmet daugėja. Štai 2013 ir 2014 metais nuo gripo pasiskiepijo tik 73 nėščiosios. O 2015 ir 2016 metais šis skaičius išaugo iki 268. Tačiau tai tesudaro vos 0,28 proc. visų besilaukiančių moterų mūsų šalyje! Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nuo gripo skiepijasi apie 60 proc. nėščių moterų.
| Metai | Pasiskiepijusių nėščiųjų skaičius | Procentas nuo visų nėščiųjų |
|---|---|---|
| 2013-2014 | 73 | ~0.08% |
| 2015-2016 | 268 | ~0.28% |
Faktai iškalbingi ir, deja, ne mūsų naudai.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Vakcina nuo gripo vaikams: apsauga ir nauda
- Gripo skiepai vaikams: ar būtina skiepyti?
- Skiepai nuo gripo kūdikiams: ar verta skiepyti?
- Vaikų Globos Namai „Gilė“: Nežinoma Istorija, Įkvepianti Veikla ir Tikri Atsiliepimai
- Vaikiškos Pagalvėlės: Kūrybiškiausi Dizainai, Tobulas Poilsis Ir Mamos Džiaugsmas!