Pastaraisiais metais pasaulis susiduria su vis didėjančia globalinio atšilimo problema, kuri daro didelę įtaką mūsų planetai ir žmonių gyvenimui. 2024 metai buvo ypatingi, fiksuojant naujus temperatūros rekordus ir ekstremalius orų reiškinius. Šiame straipsnyje apžvelgsime globalios temperatūros pokyčius metai iš metų, aptarsime priežastis, lemiančias šiuos pokyčius, ir įvertinsime galimas pasekmes.
Rekordiniai Metai: 2023 ir 2024
- 2023 m. pasaulyje buvo šilčiausi užfiksuoti metai mažiausiai nuo 1850 metų.
- Vidutinė temperatūra pasaulyje buvo 14,98 °C, t. y. 0,17 °C aukštesnė nei ankstesnė aukščiausia metinė temperatūra 2016 metais.
- 2023 m. buvo 0,60 °C šiltesni nei 1991-2020 m. vidurkis ir 1,48 °C šiltesni nei 1850-1900 m. (ikipramoniniu laikotarpiu).
- 2023 m. pirmą kartą buvo užfiksuota situacija, kai kiekviena diena per metus viršijo 1 °C, lyginant su 1850-1900 m. (ikipramoninio laikotarpio lygiu).
Pagal IMGW duomenis, 2024 metų vidutinė globali temperatūra buvo 15,10°C, tai yra 0,12°C didesnis už pirmąją aukščiausią metinę vertę 2023 metų. Taip pat tai pirmieji metai, per kuriuos vidutinė vidutinė temperatūra galia viršijo 1,5°C viršijo lygį prieš pramoninę epochą.
2024 metais užfiksuoti daugelio pasaulio rerekordai, tiek pagal šildančiųjų dujų lygį, karščio temperatūros oro kaip ir jūros paviršiaus temperatūros atžvilgiu.
2024 metai buvo taip pat šilčiausi metai per visą instrumentinių matavimų istoriją Europoje su vidutine temperatūra 10,69°C.
Preliminari vidutinė birželio temperatūra pasaulyje yra beveik 1 °C aukštesnė nei anksčiau nuo 1979 m. fiksuota šio mėnesio temperatūra.
Temperatūros Anomalijos ir Ekstremalūs Reiškiniai
2024 m. gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra (13,42 °C) pasaulyje buvo 0,76 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,69 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Tuo tarpu, pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūros (angliškas trumpinys - SST) tarp 60° pietų ir šiaurės platumų (t. y. be poliarinių regionų) vidurkis siekė 20,58 °C (0,40 laipsnio aukščiau už 1991-2020 m. vidurkį). Tai irgi buvo antra aukščiausia gruodžio mėn. reikšmė.
2023 metais net 11 mėnesių temperatūra Europoje buvo aukštesnė už vidutinę, o rugsėjis buvo šilčiausias per visą istoriją (toks jis buvo ir Lietuvoje).
Visame pasaulyje užfiksuota daug ekstremalių reiškinių, įskaitant karščio bangas, potvynius, sausras ir miškų gaisrus. Apskaičiuota, kad 2023 m., palyginti su 2022 m., pasaulinis išmetamo anglies dioksido kiekis dėl miškų gaisrų padidėjo 30 %, daugiausia dėl nuolatinių miškų gaisrų Kanadoje.
Šiais metais nuo Puerto Riko iki Sibiro ir Ispanijos jau būta didelių ir rekordinių karščio bangų, o Kanadoje alinantis karštis paspartino milžiniškus gaisrus, kurie nuodingais dūmais užtemdė dangų virš Niujorko ir Vašingtono.
Su tokiais šiemet susidūrė ir Lietuva. Liepą Šiauliuose buvo susiformavęs galingas viesulas, to paties mėnesio pabaigoje visoje šalyje iškrito didelis kritulių kiekis, fiksuoti stiprūs vėjo gūsiai, šalyje be elektros buvo likę virš 160 tūkst.
Vasaromis kasmet sulaukiame lokalių stiprių liūčių, kuomet per keletą valandų gana nedidelėje teritorijoje gali iškristi pusės mėnesio kritulių norma ar netgi daugiau. Tuo pačiu didėja sausringumas. Štai ir dabar dalyje šalies gilesniuose dirvos sluoksniuose drėgmės trūksta.
Klimato Reiškiniai: El Niño ir La Niña
Pernai pasibaigė El Niño - planetą šildantis ir Ramiajame vandenyne vykstantis reiškinys (bei darantis didelę įtaką orams). 2024 m. pavasario pabaigoje pamažu ėmė ryškėti jam priešingas La Niña reiškinys. Šiuo metu prognozuojama, jog ši vėsioji fazė turėtų tęstis iki 2025 m. pavasario.
Praėjusią savaitę Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) pareiškė, kad šiuo metu pradeda vyrauti „El Niño“ sąlygos, kurios palaipsniui stiprės iki 2024 m. pradžios. „El Niño“ yra Ramiojo vandenyno srovių pokyčių nulemtas klimato reiškinys, kurio metu pakyla vandenyno paviršiaus temperatūra. Priešingas „El Niño“ yra „La Niña“ reiškinys, kurį taip pat sukelia Ramiojo vandenyno srovių sistemos pokyčiai ir kurio metu vandenyno paviršius atvėsta.
NOAA duomenimis, abu šie reiškiniai gali turėti įtakos orams, ekosistemoms ir ekonomikai visame pasaulyje, taip pat lemti ekstremalias oro sąlygas.
Pensilvanijos universiteto klimatologas Maiklas Mannas teigė, kad žmogaus sukeltas klimato šilimas dar labiau sustiprės būtent dėl „El Niño“, dėl kurio bendra pasaulio temperatūra įprastai pakyla nuo 0,1 °C iki 0,2 °C.
Šiltnamio Efektą Sukeliančios Dujos
Anglies dioksido ir metano koncentracija atmosferoje toliau didėjo ir 2023 m. pasiekė rekordinį lygį - atitinkamai 419 ppm ir 1902 ppb. Anglies dioksido koncentracija 2023 m. buvo 2,4 ppm didesnė nei 2022 m., o metano koncentracija padidėjo 11 ppb.
2 °C Ribos Svarba
Daugelį kartų kalbėdamas apie klimato kaitą sulaukiau klausimo apie 2 °C globalios oro temperatūros pokyčio ribą ir būtinybę siekti neviršyti jos. Kodėl ši riba mums tokia svarbi ir kodėl būtent ji. Atsakymas yra gana paprastas: 2 °C yra politinis skaičius ir nėra pagrįstas jokiais rimtais moksliniais skaičiavimais, kurie parodytų, jog pasiekus šią ribą įvyks kažkoks katastrofinis lūžis, kuris neįvyktų globaliai oro temperatūrai išaugus 1,8 °C.
Viena aišku: kuo didesni pokyčiai, tuo didesnis poveikis žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Be abejo 2,0 °C yra geriau nei 2,5 °C, bet blogiau nei 1,5 °C. Moksliniai tyrimai rodo, jog šansų neviršyti 2 °C yra nedaug.
Visų pirma tai apvalus skaičius. Dar daugiau klausimų kiltų jei ši riba būtų 1,95 °C (vienu laipsniu daugiau nei 2019 metais - 0.95 °C). Antra, tai riba, kurią sunku, bet įmanoma pasiekti. Nepanašu, jog mes dabar darome pakankamai šiam tikslui, bet visgi… Aiškus laiko horizontas, kuris yra ne rytoj. Tai skaičius sakantis, jog mums reikia kažko imtis ir imtis skubiai.
Trečia, tarptautiniams susitarimams svarbus aiškus, paprastas ir viešosios komunikacijos prasme gerai įsimenamas tikslas (šiuo atveju - skaičius).
Lietuva ir Klimato Kaita
„Jeigu antroji gruodžio pusė nebus labai šalta, tuomet 2024 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje preliminariai sieks 9,3 laipsnius šilumos, o tai yra 1,9 laipsnio aukščiau už 1991-2020 metų laikotarpio normą“, - BNS sakė G. Lietuvoje šių metų pavasaris buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Be to buvo užfiksuotas pats šilčiausias stebėjimų istorijoje rugsėjis. Mėnuo buvo šiltas tarsi tikrą vasarą. Meteorologinė (vasara - BNS) baigėsi tik rugsėjo pabaigoje“, - teigė G.
Taip pat per metus išmatuota aštuoniolika paros aukščiausios oro temperatūros rekordų.
Nuo 1961 m. vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje pakilo 2,2 laipsnio. Pagrindinis pokytis prasidėjo praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje. Taip pat didėja kritulių kiekis šaltuoju metų laikotarpiu ir dažnėja tokių atvejų, kai krituliai būna labai intensyvūs - per trumpą laiką iškrinta didelis jų kiekis, o paskui kritulių nebūna ir yra sausa.
Lietuvoje gana smarkiai šiltėja žiemos, o su tuo yra susijęs ir sniego dangos mažėjimas. Turime gana smarkiai sumažėjusį dienų su sniego danga skaičių. Taip pat visi reiškiniai, kurie priskiriami prie pavojingų ar ekstremalių, yra linkę dažnėti.
Dėl klimato kaitos Lietuvoje beveik nebelieka pavasario potvynių, taip pat mini padidėjusį karštų dienų Lietuvoje skaičių. Karštų dienų per vasarą arba apskritai per šiltą laikotarpį, kai temperatūra viršija 30 laipsnių, būdavo kelios - 2-3, dabar sudėję turime savaitę, o kartais net ir dvi.
Pasaulio Ekonomika ir Migracija
Šiltėjantis planetos klimatas keičia pasaulio ekonomiką ir verčia milijonus žmonių migruoti dėl nebetinkamų gyvenimo sąlygų, teigia klimatologas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Egidijus Rimkus.
Klimato kaita retai būna priežastis, kuri lemia kažkokį karą, bet klimato kaita dažnai būna tas degtukas. Labai dažnai mes Arabų pavasarį siejame su politiniu nestabilumu ir politiniu nepasitenkinimu. Bet už viso šito slypi vėlgi maisto saugumo klausimas.
Klimato pokyčiai per visą mūsų istoriją lemdavo žmonių migracijas. Jei paimtume pastaruosius mėnesius, turime absoliučiai nenuspėjamą pasaulį. Atsikėlę iš ryto nežinome, kas atsitiks rytoj. Tai klimato kaita gali būti dar viena priežastis, kuri padarys mūsų pasaulį nenuspėjamą. Todėl nuo mūsų šios dienos sprendimų priklauso, kokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis mes gyvensime po 10 ar 20 metų.
Paryžiaus Susitarimas ir Ateitis
Reikėtų prisiminti, koks buvo pasiektas susitarimas 2015 m. Paryžiuje vykusiame susitikime dėl klimato kaitos. Jame buvo išsikeltas tikslas - pasiekti, jog iki 2100 m. vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 °C ir siekti, kad ji neviršytų 1,5 °C, palyginus su iki pramoniniu laikotarpiu.
Nėra raudono išjungimo mygtuko, kurį paspaudus klimato kaita sustoja. Bet mes žinome, ką turėtume daryti. Tik aš nežinau, ar mes turime valios ir noro tuo keliu eiti.
| Metai | Vidutinė temperatūra pasaulyje (°C) | Pokytis, lyginant su 1850-1900 m. (°C) |
|---|---|---|
| 2016 | - | - |
| 2023 | 14.98 | 1.48 |
| 2024 | 15.10 | >1.5 |
žymės:
Panašus:
- Laikina vaiko globa: kas tai yra ir kaip ją gauti?
- Kaip Greitai ir Lengvai Panaikinti Globą: Išsamus Vadovas Žingsnis po Žingsnio
- Neįtikėtini Socialiniai Projektai Gyvūnų Globai Lietuvoje – Sužinokite, Kaip Galite Padėti!
- Turto mokestis už globą Lietuvoje: Viskas, ką privalote žinoti dabar!
- Neįtikėtini būdai, kaip pagerinti vaiko apetitą – tėvų patarimai, kurie veikia!
- Vaikiški dviračiai: ekspertų patarimai, kaip pasirinkti geriausią jūsų vaikui!