Globa ir rūpyba yra du svarbūs socialinės priežiūros aspektai, kurie dažnai sutinkami šeimos teisėje, socialiniame darbe ir psichologijoje.
Socialinės Globos ir Rūpybos Samprata
Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų ar galimybių rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Paprastai socialinė globa yra skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims. Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas.
Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
Teisinė Globos ir Rūpybos Samprata
Socialinės globos negalima tapatinti su LR Civilinio kodekso (CK) 3.238 straipsnyje nustatyta globa. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje.
Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo.
Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.
Pagrindiniai Skirtumai tarp Globos ir Rūpybos
Nors abu terminai reiškia rūpestį ir atsakomybę už kitą asmenį, jie taikomi skirtingose situacijose ir turi skirtingas teisines bei emocines pasekmes tiek globėjui, tiek globotiniui. Svarbu suprasti šių sąvokų skirtumus, kad galėtume teisingai interpretuoti teisinius dokumentus, taip pat teikti tinkamą paramą asmenims, kuriems reikalinga globa ar rūpyba.
- Globa: Dažniausiai reiškia teisinę atsakomybę ir teises prižiūrėti bei užtikrinti vaiko ar suaugusiojo, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų dėl savo asmeninio gyvenimo ar turto, gerovę. Globa apima tiek asmenines globotinio gerovės priežiūras, tiek atsakomybę už jo turtą. Teisiškai globėjas turi teisę ir pareigą priimti sprendimus globotinio vardu, įskaitant sveikatos priežiūros, švietimo ir gyvenamosios vietos pasirinkimus.
- Rūpyba: Yra daugiau emocinis ir praktinis įsipareigojimas rūpintis kitu asmeniu, neįtraukiant teisinių aspektų, kurie būdingi globai. Rūpyba gali apimti kasdienių poreikių, pavyzdžiui, maisto, aprangos, higienos, emocinės paramos ir bendravimo, tenkinimą. Rūpintojas gali būti šeimos narys, draugas ar savanoris, kuris pasirūpina asmeniu, turinčiu tam tikrų poreikių, bet nepatvirtintas oficialiai kaip globėjas.
Nors globa ir rūpyba abi reiškia rūpestį ir atsakomybę už kitą asmenį, pagrindinis skirtumas tarp jų yra teisinė jų prigimtis ir apimtis. Globa yra teisinis terminas, apibrėžiantis globėjo teises ir pareigas prižiūrėti asmenį, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų dėl savo gyvenimo, o rūpyba dažniau susijusi su kasdienės priežiūros ir emocinės paramos teikimu.
Vaikų Globa ir Rūpyba
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
- Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.
Vaiko Globos (Rūpybos) Steigimo Principai
Siekiant užtikrinti vaiko globos (rūpybos) tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, būtina sukurti vaikui artimą, kiek galima panašesnę į natūralią šeimos aplinką. Todėl nustatant vaikui globą (rūpybą) reikia vadovautis vaiko globos (rūpybos) steigimo principais.
CK išskiriami 5 vaiko globos (rūpybos) steigimo principai:
- Pareigą bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, kurios gali patarti, suteikti pagalbą rūpimais klausimais ir
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Svarbiausia globojant vaiką - atsižvelgti į jo interesus, nes kitaip nėra prasmės atskirti jį nuo biologinės šeimos, kurioje gyvenimo sąlygos nebuvo pritaikytos normaliam vaiko vystymuisi.
Vaiko Globos (Rūpybos) Finansavimas
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Skirtingai nei tėvai, vaiko globėjai (rūpintojai) neturi pareigos išlaikyti globojamus (rūpinamus) vaikus iš savo lėšų. Todėl pagrindiniai vaiko globos (rūpybos) finansavimo šaltiniai yra įvairios valstybės skiriamos išmokos, kurios reglamentuotos Išmokų vaikams įstatyme.
Šiame įstatyme numatytos šios išmokų, globojamam (rūpinamam) vaikui išlaikyti, rūšys: vienkartinė išmoka gimus kūdikiui, vaiko globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti.
Suaugusių Asmenų Globa ir Rūpyba
Priešingai nei vaikų globos (rūpybos) sąvoka, suaugusių asmenų globos ir rūpybos sąvoka atskirai jokiame teisės akte nėra apibrėžta. Tačiau remiantis CK 3.298 ir 3.239 straipsniuose pateiktu globos ir rūpybos steigimo tikslu, suaugusių asmenų globą ir rūpybą galima apibūdinti, kaip pilnamečių, negalinčių visapusiškai savimi pasirūpinti asmenų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą, pagalbą jiems atliekant savo pareigas.
Teisės aktuose tiesiogiai neįvardintos suaugusių asmenų globos (rūpybos) formos, tačiau socialinės pagalbos ir jos teisinio reglamentavimo turinio požiūriu galima išskirti dvi globos (rūpybos) formas: globą (rūpybą) namuose, kai paskirtas globėjas (rūpintojas) prižiūri neveiksnų, ribotai ar visiškai veiksnų asmenį jo namuose, ir globą (rūpybę) globos įstaigoje, kurioje asmeniui teikiamos stacionarios globos paslaugos.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai.
Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus.
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Reikalavimai Įvaikintojams
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
- Amžius: Pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus).
- Sveikata: Nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro.
- Teistumas: Apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
- Gyvenimo sąlygos: GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą.
- Gaunamos pajamos: Įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti.
Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų.
žymės:
Panašus:
- Senelių globa ir rūpybos išmokos Lietuvoje: Kaip gauti ir svarbiausi patarimai
- Socialinės globos paslaptys Lietuvoje: ką privalote žinoti apie organizavimą ir teikiamas paslaugas!
- Civilinio Kodekso 7 Knyga: Visa Tiesa Apie Globą ir Rūpybą, Kurią Privalai Žinoti!
- Globali Temperatūra Metai Iš Metų: Šokiruojančios Tendencijos, Priežastys ir Nenumatytos Pasekmės
- Vaikiškos Žaislinės Mašinos: Geriausi Tipai ir Nepakeičiami Pasirinkimo Patarimai
- Socialinės globos ir rūpybos skyrius: pagalba ir parama jums