Globalinis klimato atšilimas: kas tai yra?

Globãlinis klmato atšilmas - ilgalaikis, tęstinis Žemės klimato sistemos vidutinės temperatūros kilimas, nustatomas atliekant tiesioginius oro temperatūros matavimus ir vertinant įvairius atšilimo padarinius. Globalinis klimato atšilimas yra pagrindinis dabartinių klimato pokyčių veiksnys.

Terminai globalinis klimato atšilimas ir klimato kaita kartais vartojami kaip sinonimai, tačiau klimato kaita apima ne tik globalų atšilimą, bet ir jo padarinius, pvz., regioninius kritulių kiekio ir sezoniškumo pokyčius, vandenyno lygio kilimą, ledynų tirpimą ir kitus.

Klimato atšilimo laikotarpių yra buvę ir praeityje, tačiau nuo 20 a. pradžios globali oro temperatūra kyla daug sparčiau nei per ankstesnius šimtmečius ir tūkstantmečius. Palyginus 1850-1900 laikotarpį globali temperatūra pakilo apie 1,1 °C, virš sausumos pakilimas didesnis ir siekia 1,6 °C, virš vandenynų 1,1 °C.

Globalios temperatūros kilimą pastaraisiais dešimtmečiais spartina šylančio vandenyno atiduodami atmosferai vis didesni energijos kiekiai. Pagal IPCC ataskaitoje apibendrintas klimato modelių prognozes, 21 a. globali vidutinė oro temperatūra prie žemės paviršiaus, tikėtina, padidės dar 0,4-4,6 °C, atsižvelgiant į būsimų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mastus ir grįžtamąjį poveikį klimatui.

Globalinis klimato atšilimas įvairiuose Žemės rutulio regionuose pasireiškia nevienodai. Greičiausiai temperatūra kyla Šiaurės pusrutulio vidutinėse ir poliarinėse platumose.

Arkties regione temperatūra pakilo ir, kaip prognozuojama, toliau kils dvigubai daugiau nei kitoje pasaulio dalyje. Spartų atšilimą šiame regione lemia greitai mažėjantys sniego ir ledo dangų plotai, nes atviras vanduo ir sausumos paviršius sugeria daugiau Saulės spinduliuotės, įšyla ir daugiau šilumos atiduoda atmosferai.

Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos yra du pagrindiniai atsakai į globalinį klimato atšilimą. Nuo XX a. Auga kritulių kiekis šaltuoju metų laiku ir mažėja - šiltuoju metų laiku. Per paskutiniuosius 50 metų Lietuvoje išaugo stichinių sausrų skaičius bei jų išplitimas.

Vidutinė CO₂ dujų koncentracija ore 2020 m. buvo didesnė nei 2019 m. 2016 m. buvo patys šilčiausi metai per visą matavimų laikotarpį. Globali temperatūra buvo 0,98 °C aukštesnė už XX a. vidurkį. 2019 m. Globalus jūros lygis pakilo apie 20 centimetrų.

Remiantis WWF ataskaita „Living Planet“, stuburinių (žinduolių, žuvų, paukščių ir roplių) populiacijų dydis nuo 1970 m. iki 2014 m. sumažėjo daugiau nei per pusę. Vien tik per 2018 m. sumažėjo 60 %.

Mitai apie klimato kaitą

Dažnai pasitaiko klaidingų įsitikinimų apie klimato kaitą. Štai keletas populiariausių mitų ir faktai, paneigiantys juos:

• Mitas: „Mokslininkai nesutaria dėl klimato kaitos priežasčių“.

  Netiesa. Dauguma jų sutinka, kad klimato pokyčiai vyksta ir juos sukelia žmonės. Keli tyrimai, publikuoti recenzuojamuose mokslo žurnaluose, rodo, kad 97 proc. aktyviai dirbančių klimato mokslininkų sutinka: klimato šiltėjimo tendencijos per pastarąjį šimtmetį vyksta dėl žmogaus veiklos.

• Mitas: „Lauke gi taip šalta, tai kur tas pasaulinis atšilimas?“

  Netiesa. Visai Žemei šylant, tuo pačiu metu tam tikros Žemės dalys gali ir atvėsti. Svarbu skirti orus nuo klimato. Kai mokslininkai vartoja terminą „globalus atšilimas“arba „klimato pokyčiai“, tai reiškia temperatūros pokytį visame Žemės paviršiuje per dešimtmečius. Tuo metu orai yra trumpalaikis kasdienių sąlygų kitimas. Galima palyginti: orai - tai jūsų nuotaika, o klimatas - jūsų asmenybė.

• Mitas: „Temperatūros duomenys yra netikslus ir nepatikimi.“

  Netiesa. Visame pasaulyje yra daugybė nepriklausomų duomenų apie temperatūrą, o jų įrašai idealiai sutampa vieni su kitais. Vykdoma nuolatinė duomenų patikra, kad būtų atsižvelgta į tokius veiksnius kaip miesto „šilumos salos“ efektas, prietaisų perkėlimo vietos ir matavimo prietaisų tipo skirtumai.

• Mitas: „Klimato modeliai nėra tikslūs.“

  Netiesa. Klimato modeliai jau dešimtmečius yra nepaprastai tikslūs. Neseniai atliktame tyrime įvertintos 17 klimato modelio prognozių, paskelbtų nuo 1970 m. iki 2007 m. ir prognozavę pokyčius iki 2017 m.

• Mitas: „Artėja Didysis saulės minimumas (DSM) ir tai neutralizuos visuotinį atšilimą.“

  Tiesa, dabar mes pradedame DSM pradžią - laikotarpį su sumažinta saulės energija, kuris gali trukti kelis dešimtmečius. Tačiau, tyrimais nustatyta, kad dėl DSM poveikio vidutinė pasaulinė temperatūra sumažėtų ne daugiau kaip ~0,3 °C.

• Mitas: „Mokslininkai sako, kad klimato pokyčiai sunaikins planetą iki 2030 m.“

  Netiesa, mokslinkai to neprognozuoja, tačiau kai kurie politikai ir žiniasklaida panaudojo atrinktus mokslinius duomenis įspūdžiui sustiprinti. Šis mitas atsirado po to kai IPPC 2018 m. paskelbė specialiąją ataskaitą. Ataskaitoje daroma išvada, kad jei pasaulio bendruomenė nori išvengti 1,5 laipsnio atšilimo, turime staiga sumažinti išmetamų teršalų kiekį, sparčiai mažindami iškastinio kuro naudojimą iki 2030 m. +1,5 °C atšilimas minimas kaip riba, reikalinga siekiant užkirsti kelią skaudžiausioms klimato kaitos pasekmėms.

žymės:

Panašus:

• Laikina vaiko globa: kas tai yra ir kaip ją gauti?
• Kaip Greitai ir Lengvai Panaikinti Globą: Išsamus Vadovas Žingsnis po Žingsnio
• Neįtikėtini Socialiniai Projektai Gyvūnų Globai Lietuvoje – Sužinokite, Kaip Galite Padėti!
• Top 10 Geriausių Knygų Vaikams, Kurių Jūsų Vaikai Negali Praleisti!
• Neįtikėtina Vaikų Dienos Centrų Sėkmė Lietuvoje – Sužinokite, Kodėl Jie Keičia Vaikų Gyvenimus!