Kol vieni milijonieriai vengia viešumo, kiti noriai dalijasi savo verslo kūrimo istorijomis ir patarimais. Štai, Gintaras Bertašius, VILKYŠKIŲ PIENINĖS generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, įmonėje dirbantis nuo 1993 m., yra puikus to pavyzdys.
Nuo Kino Salių Iki Pieno Perdirbimo
Pats G. Bertašius yra kilęs iš Vilkyškių, tačiau jo profesinė veikla prasidėjo visai ne nuo pienininkystės - jis tuometiniame Leningrade studijavo Kino inžinerijos institute. Grįžęs dirbo įrengiant naujus kino teatrus, vėliau vadovavo Šilutės kino direkcijai. Tačiau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, G. Bertašius nusprendė pasukti verslo keliu.
LRT RADIJO laidai „Už Vilniaus“ verslininkas pasakojo, kad pienininkystė nebuvo jaunystėje planuotas pasirinkimas. G. Bertašius gimė kino pasaulyje dirbančioje šeimoje, o pats tuomečiame Leningrade baigė Kino inžinerijos institutą, kurį laiką dirbo Šilutės rajono kino direkcijos vadovu.
„Kai Lietuvoje prasidėjo permainų laikas, kinas tapo niekam nereikalingas ir teko rinktis - ar tikrai gali pragyvenimą suteikti kinas, ar reikia kitos profesijos, - sakė G. Bertašius. - Buvo keletas dedamųjų, kurios lėmė, kad atsidūriau pieno sektoriuje: tai, kad aš esu vilkiškietis ir čia buvo įmonė, statyta 1934 metais, bet uždaryta dabar jau turbūt apie 40-50 metų. Dar vienas svarbus aspektas - išeivis iš Vilkyškių, pradirbęs pienininkystės srityje Rytų Vokietijoje, suteikė mums galimybę pirkti dėvėtos įrangos. Turiu paminėti ir dar vieną mintį, kad žmogus visada norės valgyti - gali neturėti kelnių, batų, bet valgyti visada reikės.“
Nors profesiškai ir nesusiejo savęs su kinu visam gyvenimui, studijų pasirinkimas buvo vertingas, sakė G. Bertašius, mat jaunystėje galėjo pamatyti kai kuriuos Sovietų Sąjungoje uždraustus ar retesnius filmus. „Mano tėvai rodė kiną čia, Vilkyškiuose. Tai pratęsdamas ir aš atsidūriau (kine). Ar pasiilgstu? Man tai įdomu, kartais į didmiestyje esantį kino teatrą su žmona nuvažiuojame, rečiau, bet nuvažiuojame. 28 metai yra nemažas laikotarpis, tam tikri dalykai pasimiršta, technika pasikeitė - aš buvau kino aparatūros inžinierius mechanikas, šiandien technologijos kitos, sugrįžti būtų sudėtinga. O ar aš galėjau būti toje sferoje?
Verslo Pradžia Ir Augimas
Gintaras Bertašius su bendraminčiais Vilkyškių pieninę įkūrė 1993 metais, kai nusprendė kino inžinieriaus profesiją iškeisti į pienininko. Lietuvos pietvakariuose, netoli sienos su Rusija, esančiuose Vilkyškiuose, G. Bertašius pradėjo nuo nulio.
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gintaras Bertašius „Kodėl čia? Tai buvo keli esminiai dalykai. Pirmoji sąlyga buvo ta, kad Vilkyškiuose stovėjo pieninės pastatai, kur įmonė neveikė jau apie 15 metų, jokios įrangos. Antras momentas - išeivis iš Vilkyškių, vokietis Manfredas Vigrecas, dabar jau miręs, sakė norintis kažką duoti savo miesteliui. Ir jis davė mums informacijos, kur galime nusipirkti padėvėtos įrangos. Ir trečias dalykas yra apie tai, kad maisto reikia visada. Mes, keletas bendraminčių, atėjome į tą avantiūrą, net nežinojau, kas ta pieno pramonė. Tiesa, iš mūsų vienas buvo pienininkas. Ir pradėjome verslą. Šiandien tai ir man pačiam šypseną kelia. Bet kažką padarėme. Tuo ir skiriamės nuo kitų įmonių, kad visi kažką turėjo - privatizavo veikiančias įmones, turėjo istorijas. Mūsų istorija buvo neveikianti. Taip, čia pienas perdirbtas nuo 1934 metų, bet likusi buvo tik aura. Nė vieno įrengimo nebuvo, langai išdaužyti“, - prisiminimais apie įmonės pradžią dalijosi G.Bertašius.
Per tuos tris dešimtmečius įmonių grupė jau įgyvendino daugybę idėjų, gerokai išaugo ir dabar be įmonės Vilkyškiuose, turi dar dvi Tauragėje, vieną Kelmėje ir įsigytą nedidelę įmonę Latvijoje, Bauskėje. Plėtra Latvijoje, anot direktoriaus, buvo planuojama jau kelerius metus.
„Yra dvi kryptys - viena susieta su mūsų nauja gamykla Tauragėje, mes dalį žaliavos naujai gamyklai perkame Latvijoje ir Estijoje. Tai išrūgos, kurias skaidome į du produktus - baltymus ir angliavandenius. Išrūginiai baltymai daugiausia naudojami sporto papildams, o angliavandeniai maistui ir pašarams. Tad įsigytas išrūgas Latvijoje ir Estijoje užvežame į Bauskę ir ten išskaidome į dvi dalis. Kitaip sakant, savo išrūgas, kurias turime po sūrių Vilkyškiuose, Tauragėje, galime skaidyti vietoje. O kitas išskaidome ten“, - apie vieną iš priežasčių, kodėl buvo įsigyta bendrovė Latvijoje, pasakojo G.Bertašius.
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Brandinami sūriai Vilkyškių pieninėje Be to, šioje įmonėje gaminamas išskirtinis produktas, kuris dedamas į kūdikių maistą, kad jie jį lengviau įsisavintų. Progresyvios kompanijos, kaip sako G.Bertašius, šio produkto į kūdikių maistą deda net apie 5 proc.
Aistra Darbui Ir Ateities Vizijos
G.Bertašius neslepia, kad aistrą savo darbui jis tebejaučia. „Čia yra aistra. Man asmeniškai tas darbas yra aistra. Visada yra galimybių išeiti, kažkas kitas gali dirbti, gali paplūdimy gulėti. Bet aš turiu aistrą daryti, man būtent šitas darbas patinka, nes čia daug kūrybinio darbo. Ir mano darbinėje karjeroje visų idėjų turbūt neis įgyvendinti, reikia atsirinkti ir skaičiuoti, ką dar per kokį desetką metų dar gali padaryti“, - kalbėjo G.Bertašius.
Paklaustas apie ateitį, G.Bertašius neslėpė idėjų ir minčių turįs daug, tik juokiasi - „ar užteks laiko šiame gyvenime tai padaryti“. O surimtėjęs prabyla apie 5-7 metų perspektyvą, ką ketinama įgyvendinti. Ir tai esą nebūsianti nauja įranga, kaip kokį nors produktą pagaminti ar išfasuoti, bet pokytis iš esmės.
„Mes kalbame apie naujas technologijas - pieną galime vis giliau perdirbti, nes pienas turi be galo daug įvairiausių sudedamųjų dalių. Tarkim, baltymas - tai amino rūgštys. Jeigu kalbėtume apie išrūginį baltymą, jame yra visos amino rūgštys. Kodėl tas baltymas toks įdomus? Jeigu imtume kazeino baltymą, tarkim, varškę valgome, tai mūsų organizmas 7-9 valandas jį skaido. O kodėl sportininkai naudoja baltymą iš išrūgų? Išeikvojus energiją, ją reikia labai greitai atstatyti, tai išrūginius baltymus organizmas įsisavina per tris valandas. Dėl to išgėrus tokio baltyminio kokteilio, tai veikia“, - apie ateities produktus kalbėjo G.Bertašius.
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Vilkyškių pieninė Ateitis - aukštosios technologijos Jau kelerius įmonių grupė vykdo projektą su LSMU ir tikimasi pradėti gaminti papildą pagyvenusiems žmonėms, padėsiantį organizmui atsistatyti po operacijų ir palaikyti normalią funkciją.
„Mes einame į tokias sritis. Pienas turi labai daug dalių. Kažką skaidyti, papildomai padaryti. Tai yra ne tik įdomu, bet ir sukuria kompanijai didesnę pridėtinę vertę“, - teigė G.Bertašius. Jis sako, kad jo vadovaujama įmonių grupė konkuruoja globaliame pasaulyje, tad norint būti konkurencingais reikia iš pieno litro, kilogramo ar tonos gaminti kuo daugiau įvairesnių produktų ir gauti daugiau pajamų.
Vilkyškių Pieninė Šiandien
Vilkyškiuose esančioje pieno perdirbimo įmonėje šiuo metu dirba daugiau robotai, negu žmonės. Nuo vaizdo, kaip įrengimai pakuoja sūrius, kurie keliaus į kitą patalpą ir bus brandinami ten, sunku atitraukti akis - puikiai sustyguotam procesui žmogaus rankų praktiškai nereikia. Vis dėlto visoje „Vilvi“ grupėje, kuriai ir priklauso „Vilkyškių pieninė“, dirba apie 860 darbuotojų, Vilkyškiuose - apie 200. Tad nėra taip, kad darbuotojus visiškai pakeitė įranga. Vietinių žmonių, kaip sako įmonės vadovai, nedaug, daugiau atvažiuoja iš Pagėgių, Tauragės, Jurbarko
Pats „Vilvi“ pavadinimas, kaip sako įmonių grupės vadovas Gintaras Bertašius, dar gana naujas - Lietuvoje jis pasklido tik šiemet, bet eksporto rinkose jau žinomas seniau. „Mes eksportuojame šiais metais daugiau nei 80 proc. produkcijos į daugiau nei 60 pasaulio šalių. „Vilkyškių pieninės“ pavadinimas, kad ir kaip būtų malonus, bet eksporto rinkose sunkiai ištaria Vilkyškės“, - pavadinimo pokyčius paaiškino direktorius.
Apie 35 proc. pieno įmonė įsiveža iš užsienio, mat Lietuvoje jo tiesiog neprimelžiama tiek, kiek siekia bendrovės perdirbimo pajėgumai. „Turbūt nėra Lietuvos įmonės, kuri neatsiveža didesnio ar mažesnio kiekio. Tai priklauso ir nuo geografinės padėties. Statistika atvira, matome, kad Rokiškis daug atsiveža, nes yra arti Latvijos, - iš jos atsivežti jiems yra arčiau negu iš šių kraštų. Gyvename Europos Sąjungoje, kur bendra ekonomika. Kad ir toliau esame, mes taip pat atsivežame, norime diversifikuoti tiekimą, tai yra mūsų stiprybė. Ūkiškai šnekant, negali visų kiaušinių dėti į vieną krepšį, nes jie gali sudužti“, - sakė G.
Nors kartais apgailestaujama, kad maži ūkiai, taip pat ir pienininkystės, Lietuvoje užgožiami stambiųjų gamintojų, pasak G. „Didelis ūkis yra efektyvesnis - dėl sąnaudų, dėl išmilžio. Mūsų smulkieji ūkininkai iš karvės per metus primelžia 3-5 tūkst. litrų, o stambieji - ir 10-11 tūkst. litrų. Žmogiškai, vidutinių ūkių, kurie gyvybingi, galėtų būti ir daugiau, bet jeigu labai sąžiningai - ūkis, kuriame kelios karvės, daugiau yra hobis. Tiesa, anot jo, daug metų pienininkystės ir apskritai žemės ūkio politika Lietuvoje buvo klaidinga.
„Manau, pasakysiu teisybę, kuri vis garsiau girdima: daug dešimtmečių grūdininkystei paramos skirta daugiau negu pienininkystei. Jeigu suskaičiuotume, taip tikrai būtų. Pienininkystei skiriamos lėšos buvo naudojamos neefektyviai, buvo labai daug pravalgoma, o ne skiriama tiksliniams projektams“, - sakė G.
„Nežinau, kiek ji jums girdėta, bet ją pradėjome ruošti turbūt prieš ketvertą metų. Keitėsi valdžia, ji būdavo kartais padedama į stalčių, dabar vėl ištraukėme. Mes tikrai sutikome su kompromisais, ne tik perdirbėjai, bet ir žemdirbiai, ir dabar priėjome prie konkrečių priemonių - numatyta 160 milijonų per septynerius metus. Pateikta, kokius ūkius reikėtų remti, kaip ekonomiškai ta parama atsipirktų. Daugiausia ji būtų nukreipta į fermas ir fermų įrangą, kiek jų būtų ir koks augimas būtų kiekvienais metais per šį laikotarpį“, - kalbėjo G.
Perdirbamoji Lietuvos pieno pramonė išlieka lydere Baltijos šalyse, G. Bertašiaus pateiktais skaičiais, gamindama apie 50 proc. viso šių šalių pieno, o perdirbdama apie du trečdalius. „Perdirbdami didesnį pieno kiekį, sumažiname fiksuotus kaštus. Aš juokais sakau: direktoriaus ir sekretorės kaštai yra tie patys ir 100 tonų pieno, ir 800. Yra daug ir kitų fiksuotų kaštų, ir atsiveždami perdirbti latviško, estiško pieno gebame geriau konkuruoti, turėti mažesnę savikainą ir mokėti didesnę kainą savo tiekėjams“, - kalbėjo G.
Akcijų Perdavimas Vaikams
Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė kontrolinį akcijų paketą 2018 metais perleidęs turto valdymo įmonei „Swisspartners“, jos vadovas Gintaras Bertašius pirmadienį vaikams padovanojo dar 927 tūkst. įmonės akcijų. Akcijos kaip papildoma įmoka į jungtinį vaikų gyvybės draudimo polisą perduotos G.Bertašiui tęsiant įpėdinystės procesą - po sandorio vaikams perduotų akcijų skaičius yra 6,99 mln. vienetų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė.
„Toks įpėdinystės planavimo būdas pasirinktas siekiant užtikrinti, kad akcijų paketo suteikiama kontrolė ir ateityje liks neišskaidyta“, - rašoma Vilkyškių pieninės pranešime. 2018 metais Gintaras ir Romualda Bertašiai kontrolinį 50,8 proc. įmonės akcijų paketą perleido dukros Gabrielės Bertašiūtės ir sūnaus Martyno Bertašiaus vardu sudarytam jungtinio gyvybės draudimo polisui bendrovėje „Swisspartners Versicherung AG Zweigniederlassung Österreich“.
Registrų centrui pateiktoje 2020 metų ataskaitoje nurodoma, kad „Swisspartners“ valdė 51 proc. Vilkyškių pieninės akcijų, dar 17 proc. priklausė „Multi Asset Selection Funds“, o smulkiesiems akcininkams - 32 procentai.
G. BERTAŠIUS SU sutuoktine Romualda į savo dukros Gabrielės Bertašiūtės ir sūnaus Martyno Bertašiaus vardu sudarytą jungtinį gyvybės draudimo polisą įmonėje „Swisspartners Versicherung AG Osterreich“ įnešė visas šeimos valdomas Vilkyškių pieninės akcijas. Tačiau visos akcininko teisės liko G.
Vilkyškių Pieninės Finansiniai Rodikliai
Žemiau pateikiami Vilkyškių pieninės finansiniai rodikliai:
| Metai | Pajamos (mln. eurų) |
|---|---|
| 2014 | 142 |
| 2015 | 197 |
| 2016 | 251 |
| 2017 | 307 |
| 2018 | 225 |
| 2019 | 188 |
| 2020 | 193 |
| 2021 | 181 |
Šie skaičiai rodo įmonės augimą ir stabilumą pieno perdirbimo rinkoje.
Vilkyškių pieninė yra aktyvi sporto rėmėja: nuo 2009 m. skiria lėšų Kauno „Žalgiriui“, šiemet pradėjo remti galiūną Žydrūną Savicką.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Gintaras Neniškis: Įkvepianti biografija ir nepaprastas kūrybinis kelias
- Gintaras Skamaročius – Kalvarijos administracijos direktoriaus kandidatas ir jo svarbiausi pasiekimai
- Gintaro Jasiūno Įkvepianti Kelionė: Nuo Sporto Mokytojo Iki Viceministro Kandidato
- Unikalios rankų darbo kiaušinio formos žvakės – sukurkite magišką atmosferą namams!
- Neįtikėtini Nėštumo Etapai: Ką Reikia Žinoti Nuo Pastojimo Iki Gimdymo!