Dzūkija apima didžiąją dalį pietrytinės šalies teritorijos. Rytuose ir šiaurės rytuose Dzūkija ribojasi su Aukštaitija, o vakaruose - su Suvalkija. Alytus dažnai vadinamas „Dzūkijos sostine“.
Gyventojų Kilmė ir Būtis
Dzūkais pravardžiuodavo dzūkuojančius kaimynus, nors dabar ir patys mielai save pavadina dzūkais. Dzūkuojančiais juos pavadino kalbininkai dėl to, kad jų kalbai būdinga priebalsių dzūkavimas.
Dzūkų buities daiktai - verpimo ratelis, kūdikio lopšys, rogės, vežimas, audimo staklės. Dzūkai be žemdirbystės ir gyvulininkystės, vertėsi grybų ir uogų rinkimu, vyrai dirbo miške, plukdydavo sielius. Senieji kluonai buvo su įvažiavimu iš galo, jų viduryje buvo moliu plūktas grendymas, šonuose - šalinės. O 20 amžiuje statyti kluonai paprastai turėjo dvejas duris, du grendymus, už jų dažnai buvo įrengiama išsikišusi peludė.
Tautinis Kostiumas ir Etnografinis Paveldas
Dzūkių tautiniai drabužiai pasižymi nepaprastu spalvų, dryžių ir langelių margumu. Merginų galva perrišta juostų raiščiu. Marškiniai ploniausios drobės, plačia apykakle; rankogaliai ir krūtinė išrinkta lyg juostiniais raštais. Prijuostės labai trumpos, languotos arba skersai dryžuotos Sijonai taip pat trumpi ir languoti. Dzūkės kojas apsiauna iš virvučių vąšeliu nertomis čempėmis.
Dzūkų moterys mėgsta nešioti baltą spalvą.
Kas samanotas gimsta? (Grybas)
Kulinarinis Paveldas
Labai ypatingos ir visoje Lietuvoje žinomos dzūkiškos bandos. Dzūkijos vieni populiariausių regiono patiekalų ingredientų yra uogos ir grybai.
Mįslių Skaitmeninė Kartoteka
Mįslių skaitmeninė kartoteka kuriama kortelinės lietuvių mįslių sisteminės kartotekos pagrindu. Ji yra Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (toliau - LLTI) ir apima apie 100 000 mįslių, ir dar turima netvarkytų 40 000 išrašytų į korteles mįslių. Kartotekos kūrimą maždaug prieš 30 metų sumanė ir pradėjo akademikas prof. habil. dr. Leonardas Sauka.
Nuo 1997 m. pabaigos (su trejų metų pertrauka) kartoteką tvarko Aelita Kensminienė. Gana ilgą laiką nuosekliau sisteminamos buvo tik vadinamosios objektų, arba tikrosios, mįslės. 2006 m. buvo susistemintos objektų ir tikrosios minklės. Kartoteka dar nėra visiškai užbaigta, jos kūrimas tęsiamas.
Mįslių užminimai ir ypač įminimai yra labai skirtingos apimties ir struktūros, todėl sisteminant mįslių žanras skirstomas į žanro skyrius. Kai kurių tekstų požymiai peržengia skyrių ribas. Mįslių žanrą sudaro tokie skyriai: objektų mįslės, mįslės apie konkretų atsitikimą, mįslės apie raides, garsus ir žodžius, objektų minklės, tikrosios minklės, anekdotinės minklės, galvosūkiai.
Didžiąją lietuvių mįslių masyvo, o taip pat ir Skaitmeninės kartotekos dalį sudaro objektų mįslės, žymiai mažiau turime objektų ir tikrųjų minklių, ir visai nedaug kitų šio žanro skyrių tautosakos vienetų.
Kitas naujosios skaitmeninės kartotekos pagrindas - anksčiau sukurta mįslių duomenų bazė: tai 2006-2011 metais LLTI vykdytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) remtas projektas Elektroninės LLTI sukauptų lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 m. programą.
Džiugu, kad šie darbai buvo pratęsti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) 2012-2014 m. vykdomame projekte IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas. Projekto metu buvo perkelti mįslių duomenys iš senosios duomenų bazės, kartu išplėsta jos struktūra (sukurti reliaciniai ryšiai tarp atskirų duomenų bazių dalių, verifikuoti esami klasifikatoriai, įvesti papildomi mokslinės analizės įrankiai), mįslių įrašai papildyti informacija iš Lietuvių tautosakos rankraštyno bei tipologiniais žymenimis, patikslinta įrašų tekstų transkripcija ir metaduomenų informacijos kokybė, bazės prototipas susietas su universalesne informacine sistema, sukurta vartotojo prieiga.
Vartotojui prieinama Skaitmeninė mįslių kartoteka - 60 000 mįslių duomenų bazė, apimanti visus išskirtus tipus ir jų versijas, atspindinti daugelį dešimtmečių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kaupto mįslių masyvo sudėtį, turtingumą ir įvairovę (kol kas tik mįslių medžiaga iš LLTI saugomų Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkinių). Vienoje vietoje pateikiama laisvai prieinama susisteminta didžioji dalis lietuvių objektų mįslių masyvo.
Skaitmeninė kartoteka atspindi kortelinės kartotekos tipologinę sistemą. Tipas yra mįslių grupė, sudaryta iš vienos ar keleto panašių versijų. Versija yra mįslių grupė, kurią sudaro analogiškos ar labai panašios sintaksinės struktūros ir iš tos pačios reikšmės leksikos sudaryti užminimų tekstai. Kiekviena versija priklauso kokiam nors tipui. A1 versija yra daugiausia vienodų ar panašių mįslių turinti versija ir dažniausiai sutampa su tipo pavadinimu. Tas pats tipas ir versija jungia panašius užminimus turinčias mįsles, kurios gali turėti labai skirtingus atsakymus.
Pagrindiniai skaitmeninės Mįslių kartotekos elementai yra objektas su jo fiksacija, jie susieti su aukštesniais hierarchiniais lygmenimis versijomis, o per jas - su tipais. Objektas - yra apibrėžiamas kaip tam tikro folkloro vieneto apibendrinta informacija ir užima aukštesnį hierarchinį lygmenį nei fiksacija. Apskritai objektas gali turėti keletą fiksacijų (bet mįslių atveju vienas objektas turi vieną fiksaciją, bent kol kas). Kiekvienas mįslės objektas priklauso kokiai nors tipo versijai.
Kiti Įdomūs Faktai ir Mintys
Vis dar plikos, kaliošai dar neatkeliavo į namus. Dar daugiau sezonų. Juk kaime tikrai yra ne tik sezonai, bet ir priešsezoniai, džiaugsmingai nerimastingiausi. sezoną ir pradėti kitą. priešrudenis.
Iš daržų, grybų ir uogų iš miško apšlakstytos sūrymais ir marinatais. Tampyti pirmyn-atgal įrūsį ir iš jo, spalvos, vėl atsiranda saulėtekis ir saulėlydis. Vasara, o kartu ir ruduo, ir vasara - nuotaika. Nei ruduo, nei žiema. Dar nėra šalčio, bet jau nėra ir šilumos, kurios pavasarį gimsta gyvybė. Siausmas lauke - puslapių šnarėjimas ir virbalų cinksėjimas. Neatsibodo, o daržų dar nepasiilgsti. Vilnos kojų, iki pirmo atsistojimo ant žemės basomis, žalių lysvių ilgesio ir zylių giesmių. Žemės įšalo matavimą kastuvu, iki pirmų dilgėlių ir ančių kiaušinių, gaudant pirmus upėtakius ar kiršlius pavirsta prešvasariu.
Voveraičių dar reikia laukti kelis mėnesius, stirnų ir briedžių už medžių ir pati skubu šerti likusių padarų: ožkų, triušių, vištų, triušį Mačo. Laisva patele atlikti savo vyrišką pareigą, vėl laisvėje, aptvertos. O šios trys skraido kaip varnos, bet yra baltos. Gyvena visą žiemą ant balto sniego, miega su ožkomis vištinyką, skraidyti iki kitos žiemos. Nekokia, surenku kiaušinius ir grįžtu namo. Žemė pažliugusi ir slidi, kažkur raiste klykauja gervės - šiemet labai ankstyvos. Danguje pasigirsta vieversio giesmė. Kiaušiniais rankoje landžioju pakrūmėmis, pirmąsias snieguoles. Po pusryčių išeinu dar paieškoti pavasario, gobelenas. Koks vis tik gražus šis pasaulis! Yra paribiai.
Miškas gražus, bet gražiausios yra pamiškės, obelimis, susitinka pieva ir miškas, pieva ir upė, pieva ir kelias. Graži, bet įdomiausias nuskalautas krantas. Gražiausi atrodo papėdėje, o jūra nuo kranto - didžiausias veiksmas ir gimsta grožis pavasario sandūroje - oras. Dramatiškumo, jau taip nebejaudina naujovės, kaip pavasaris susiduria su vasara ir viskas apsipila žiedais. Man šis virsmas yra gražiausias, spalvomis, o vėliau atveria medžių esmę - kamienus, jį nuo svetimų senų ir naujų kirtimų. Eglės, ąžuolai, pušys - tai mūsų pusė, vestuvių vietos. Ribos vasarą dygsta voveraitės, zigzaguoja iš vienos pusės į kitą, perlipu per neseniai išvirtusį medį, dažniausiai virsta, sustoti ir atkabinti. Sudėtinga, bet prisipažinsiu - neturiu anei vienų kelnių, tokios mano ribos, dėvėti tik sijonus ir sukneles, suderinti. Visai nereikėtų galvoti, ką čia apsirengti, apie paribius, nuvijo elnę su pernykščiu elniuku lekuodamas. Vaikštau ir galvoju, daigui pakraštyje, gali išauginti kažką naujo ir gražaus? Žmonėms, kartu būdami draugiški gamtai, patys daro tai, ko jiems reikia kasdienybėje, nedaug, bet viskas turi savo pradžią. Grįžtu namo per savąjį beržynėlį pavadintą Romantika - baravykynais, giesmę. Aplinkiniuose miškuose, gyvas ūkis visada girdėti iš tolo, o jį vejasi Mačo triušis. Na tikrai, triušis vejasi šunį.
Informacija apie Dzūkijos Regioną
| Sritis | Aprašymas |
|---|---|
| Teritorija | Didžioji dalis pietrytinės šalies teritorijos |
| Gyventojai | Dzūkai, kalbantys dzūkų tarme |
| Būtis | Žemdirbystė, gyvulininkystė, grybų ir uogų rinkimas, darbas miške |
| Tautinis kostiumas | Spalvingi drabužiai su dryžiais ir langeliais |
| Kulinarinis paveldas | Dzūkiškos bandos, uogos ir grybai |
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtina tiesa: Kaip darželiai formuoja legendinius knygų herojus vaikams!
- Kaip Gimsta Vaikai: Išsamus Vikipedijos Vadovas, Kurio Negalite Praleisti!
- Atraskite C. Rogerso „Žmonės Gimsta Geri“ Teoriją: Išskirtinis Žmogaus Prigimties Paaiškinimas
- Nerijus Numavičius: Kaip Tapti Turtingiausiu Lietuvoje – Įkvepianti Biografija ir Sėkmės Paslaptis
- Atraskite Geriausią Muilo Gaminimo Rinkinį Vaikams – Smagiausias Kūrybos Užsiėmimas!