Straipsnyje apžvelgiamos įvairios dovanos ir iniciatyvos, skirtos paminėti žymių asmenų gimtadienius ir atminimo metines. Tai apima atminimo ženklus, muziejų atidarymus ir kultūrinius renginius, skirtus pagerbti iškilias asmenybes ir jų indėlį į Lietuvos kultūrą ir istoriją.
Atminimo Ženklai ir Meno Kūriniai
Leonardui Gutauskui
Vilniuje, Užupio g. 28 esantį namą, kuriame gyveno žinomas tapytojas, poetas, prozininkas Leonardas Gutauskas, papuošė atminimo ženklas. Meno kūrinys, skirtas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui atminti - atviras vilniečiams ir miesto svečiams. Pagal L. Gutausko piešinį „Trys lašišos“ jo sūnus, skulptorius Tadas Gutauskas sukūrė pastato puošybos elementą „Vilnios žvejai“.
Atminimo ženklas įprasmina ir kūrybą, ir atvirą širdį Kultūros ministras Simonas Kairys pažymi, kad visą savo gyvenimą paskyręs kultūrai ir menui, L. Gutauskas buvo išskirtinis menininkas. „L. Gutausko kūryba - tai ištisa multikompleksinio talento epocha. Teksto ir vaizdo sinteze kūrėjas įprasmindavo tai, kas tikra ir amžina. Didelis džiaugsmas, kad dabar įprasmintas ir šio iškilaus meno žmogaus atminimas“, - teigia S. Kairys.
Pasak T. Gutausko, šviesaus atminimo tėtis vertintas ne tik už savo indėlį į Lietuvos kultūrą, bet ir už atvirą žmonėms širdį. „Tėvukas buvo labai dosnus, mylėjo žmones ir visada dalijosi savo kūriniais. Jei tik kas užsukdavo apžiūrėti paveikslų, jis visuomet tam žmogui kažką padovanodavo - knygą, miniatiūrą ar piešinį - net jei svečiai tiesiog atvyko pabendrauti, o ne meno kūrinių įsigyti. Todėl labai simboliška, kad pozityvias emocijas jis ir toliau skleis per tai, ką pats mylėjo labiausiai - meną. Tėčiui atminti skirtas ženklas įprasmina ne tik visą jo kūrybos kupiną gyvenimą, bet ir dosnumą - atminimo ženklas atviras visuomenei ir bet kuriuo metu pasiekiamas visiems, norintiems jį pamatyti“, - sako T. Gutauskas.
Kaip sako skulptūrinio reljefo „Vilnios žvejai“ autorius T. Gutauskas, šis kūrinys žymi ne tik kelias meno pasaulį garsinusias Gutauskų kartas, bet ir jų šeimai svarbią Užupio g. 28 stūksančio namo istoriją bei čia kurto gyvenimo sąsają su menu. „Po Antrojo pasaulinio karo čia gyveno mano seneliai Aleksandras ir Ksavera Gutauskai. Tėvukas su jais čia praleido beveik dešimt metų. Senelis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje profesionalių dekoratyvinės odos dailininkų. Vėliau šiame name susituokė mano tėvai Leonardas ir Loreta, tuomet abu studijavę meno krypties mokslus: tėtis buvo Valstybinės dailės akademijos, o mama - Konservatorijos studentai“, - pasakoja T. Gutauskas.
Keturių aukštų gyvenamasis pastatas, menantis XVII a., išsiskiria ir unikaliu interjeru - name esantys butai puošti XIX a. pabaigos romantine tapyba. Tai - vienas iš nedaugelio objektų, kuriame yra aiškiai išlikę tokie meniniai elementai. Pasak T. Gutausko, pastatui puošti pasirinkti tematiniai motyvai - stilizuotos žvejų figūros, nešančios laimikį - taip pat nėra atsitiktiniai. „Tėtis L. Gutauskas buvo prisiekęs žvejys ir jaunystėje su užupiečiais eidavo žvejoti į Vilnią. O daugelis mūsų šeimos švenčių taip pat būdavo švenčiamos čia pat - ant Vilnios upės skardžio“, - prisimena T. Gutauskas.
Autoriaus teigimu, meno objektas „Vilnios žvejai“ įprasmina menininko L. Gutausko atminimą, Užupio istoriją ir simbolizuoja upės artumą. L. Gutausko talentas - daugialypis ir įvairiapusis. Baigęs scenografijos studijas, kūrė tapybos, prozos ir poezijos srityse, buvo Rašytojų sąjungos ir Dalininkų sąjungos narys. Tapė Lietuvos menininkų portretus, religines, mitologines, abstrakčias kompozicijas, kurios išsiskiria iškilmingumu, sakrališkumu ir metaforomis. Jo tapyboje vyrauja senųjų pasaulio kultūrų, Lietuvos tautodailės ir gamtos vaizdiniai, kurie transformuojasi ir taip yra sukuriamas unikalus L. Gutausko braižo pasakojimas.
Šviesaus atminimo menininkas ypatingai vertintas už neprilygstamą pasakojimo meistrystę - jis beveik penkiasdešimties poezijos, prozos ir knygų vaikams autorius. Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija menininkas įvertintas už prozos ir poezijos kūrinius, taip pat yra gavęs Aisčio, Žemaitės ir dar keliolika premijų bei apdovanojimų. 2014 metais L. Gutauskas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Gutauskų šeima turi svajonę, kad vienądien Užupyje atsiras vieta, sukviesianti skirtingas kartas prisiminti neeilinį L. Gutausko gyvenimą, pamatyti bei išgirsti jo kūrybą. „Turiu norą visiems, besidomintiems mano tėvuko kūryba, atverti erdvę, kurioje galėčiau organizuoti paskaitas apie jo kūrybą, rengti poezijos vakarus ir parodas, kuriose lankytojai geriau pažintų šį iškilų žmogų. Šiuo metu renku 1960-1973 m. laikmečio L. Gutausko kūrybos kolekciją, o ateityje taip pat norėčiau jo poeziją ar prozą įgarsinti audioknygų formatu. Taip pat bendrauju ir su Rašytojų ir Dailininkų sąjungų vadovais dėl jo kultūrinio palikimo įamžinimo“, - apie ateities planus pasakoja T. Gutauskas.
Partizanų muziejus Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje
2025 07 12 d. Varėnos rajone, Kasčiūnuose, Laisvės kovotojo Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje, šalia įrengto bunkerio - vadavietės, iškilmingai atidarytas ir pašventintas partizanų muziejus. Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė, įgyvendindama tėčio svajonę, jau po jo mirties prieš trejetą metų atnaujino vadavietę, o jo šimtąsias gimimo metines įprasmino partizanų muziejumi.
Muziejuje eksponuojamos J. partizanų vadų J. Vitkaus - Kazimieraičio ir A. Ramanausko - Vanago bei kitų partizanų asmeniniai ir jų veiklą vardan Lietuvos laisvės liudijantys daiktai. Yra kryželis, kuriuo šioje sodyboje buvo laiminamas Adolfas Ramanauskas-Vanagas prieš santuoką Nedzingės bažnyčioje su Birute Mažeikaite. Taip pat Merkyje rasta žuvusio partizano krauju sulaistyta maldaknygė. Visa tai - be jokių abejonių itin vertinga istorinė medžiaga, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms.
„Rūsyje įrengėme kamerą, kuri man primena KGB rūsį, kur buvo kankinamas ir tardomas mano tėtis, kur iki negyvumo buvo užkankintas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir kiti partizanai“, - pasakojo A. Jakavonytė.
Renginiai, skirti paminėti sukaktis
Palaimintojo Mykolo Giedraičio metinės
2025 m. gegužės mėnesį vyko renginiai, skirti paminėti Palaimintojo Mykolo Giedraičio (1425-1485 05 04) gimimo 600-asias ir mirties 540-asias metines. Palaimintasis Mykolas Giedraitis - vienos seniausių Lietuvos kilmingųjų giminių, kunigaikščių Giedraičių, atstovas. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Mykolas Giedraitis buvo vienturtis Jurgio ir Marijonos Giedraičių sūnus, gimęs Giedraičiuose, arba Videniškiuose, senelio dvare.
2025 05 04 d. Giedraičiuose (Molėtų r.) iškilmingai sutiktos palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos. Prie miestelio ribos juos pasitiko tikintieji ir kartu su iškilminga eisena keliavo į Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčią. Šv. Mišias aukojo Giedraičių Šv. Baltramiejaus parapijos klebonas kun. Dainius Jančiauskas.
2025 05 08 d. Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje surengtas kultūros vakaras, skirtas Palaimintojo Mykolo Giedraičio Jubiliejui. Kultūros vakare „Gyvenimas, kuris nesibaigia“ apie Mykolą Giedraitį pranešimą skaitė dr. Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas). 2025 05 10 d. Videniškiuose (Molėtų raj.), prieš 400 metų Lietuvos didikų Giedraičių pastatytoje Šv. Lauryno bažnyčioje buvo švenčiama iškilminga Liturgija, skirta Palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų Jubiliejui paminėti.
Stepono Dariaus atminimas
„Norime, kad šis ženklelis primintų jaunajai kartai apie mūsų tautos didvyrį, kuris net tik kartu su Stasiu Girėnu perskrido Atlantą, bet ir buvo labai aktyvus visuomenės veikėjas. Jo nuoširdus darbas leido atsirasti krepšiniui Lietuvoje.
Steponas Darius (tikrasis vardas Steponas Jucevičius-Darašius) gimė 1896 m. sausio 9-ąją. Tai - legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas. S. Darius žaidė ir pirmose Lietuvos istorijoje krepšinio rungtynėse 1922 m. balandžio 23-iąją. Ši data laikoma Lietuvos krepšinio gimtadieniu.
Drauge su S. Girėnu (Stanislovu Tomu Girskiu, Girčiu) S. Darius tapo Lietuvos didvyriu, kai 1933-iųjų liepos 15-17 dienomis lėktuvu „Lituanica” perskrido Atlanto vandenyną, tačiau Lietuvos nepasiekė.
Kristijono Donelaičio metinės
Kristijono Donelaičio asmenybei ir kūrybai paminėti 2014 metais bus organizuojama daug įvairaus pobūdžio renginių. Joniškio žemės ūkio mokykloje vasario 20 d. vyko respublikinė konferencija „Atgal į XVIII a.: Kristijono Donelaičio „Metų“ kontekstai“, skirta lietuvių grožinės literatūros pradininko 300-sioms gimimo metinėms atminti. Tai ir mūsų visų dovana vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo bei Tarptautinei gimtosios kalbos dienai.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Sužinokite savo Mėnulio ženklą – paprastas žingsnis po žingsnio vadovas!
- Geriausi vaikų oftalmologai Santaros klinikose ir kitose gydymo įstaigose – kaip pasirinkti?
- Įspūdingi vaikiški angliški eilėraščiai, kuriuos privalo žinoti kiekvienas tėvas!