Vincas Krėvė-Mickevičius - lietuvių literatūros klasikas, prozininkas, dramaturgas, profesorius ir politinis veikėjas, gimęs 1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Alytaus apskrityje.
Ankstyvasis Gyvenimas Ir Studijos
V. Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją, vėliau - Merkinės mokykloje. Pasimokęs privačiai Vilniuje, Peterburge išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir 1898 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1904 m. Kazanės I-oje gimnazijoje gavo brandos atestatą ir tais pačiais metais pradėjo studijas Kijevo universiteto Filologijos-filosofijos skyriuje, studijavo slavistiką. 1905 m. universitetas buvo uždarytas.
1908 m. baigė Lvovo universitetą filosofijos daktaro laipsniu, išlaikė valstybinius egzaminus Kijevo universitete, pelnė aukso medalį už darbą „Indoeuropiečių protėvynė“, buvo pakviestas ruoštis profesūrai. 1909 m. išvyko į Užkaukazę. Baku miesto realinėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir literatūrą, skaitė paskaitas apie budizmą. Vasaromis parvykdavo į tėviškę rinkti liaudies dainų ir padavimų. 1911 m. prisidėjo prie Baku liaudies universiteto steigimo.
Santuoka Ir Grįžimas Į Lietuvą
1913 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė su žydų kilmės buvusia mokine Rebeka Karak. 1920 m. gegužės mėn. su žmona ir šešiamete dukra grįžęs iš Baku, įsikūrė Kaune.
Pedagoginė Ir Mokslinė Veikla
1922 m. paskirtas Lietuvos universiteto ordinariniu profesoriumi, organizavo Slavų literatūros ir kalbų katedrą. 1925-1937 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Įsteigė ir 1920-1923 m. redagavo literatūrinį žurnalą „Skaitymai“.
V. Krėvės iniciatyva 1924 m. įsteigtas savaitinis žurnalas „Lietuvis“. Redagavo tęstinius leidinius: 1924-1931 m. - „Tauta ir žodis“, 1930-1931 m. - „Gaisai“, 1930-1940 m. - „Darbai ir dienos“, 1930-1935 m. - „Mūsų tautosaka“, 1940 m. - „Dienovidis“ ir kt. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų draugijų veikloje. Pastarajai vadovavo 1938-1940 m.
Rinko liaudies kūrybą, ją publikavo, vadovavo VDU tautosakos komisijai. Šalia kūrinių: „Šarūnas“ (1911 m.) „Žentas“ (1922 m.), „Skirgaila“ (rusų k., 1922 m.), „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1912 m.), „Raganius“ (1939 m.), apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ (1922 m.), parengė tautosakos rinkinius: „Dainavos krašto liaudies dainos“ (1924 m.), „Sparnuočiai liaudies padavimuose“ (1933 m.), „Patarlės ir priežodžiai“ (3 t., 1934-1937 m.) ir kt. Buvo išleisti V. Krėvės „Raštai“ (10 t., 1921-1930 m.). Nors ir atsisakęs dvasininko kelio, toliau domėjosi religija, ypač jos kilme, pradine krikščionybės forma. Nuo 1907 m. 1938 m. Latvijos universitetas suteikė V. Krėvei garbės daktaro vardą.
Politinė Veikla
Aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Organizavo Klaipėdos sukilimą, prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, važiavo į Vokietiją, su kariuomenės vadu Hansu von Sektu Berlyne derėjosi dėl ginklų ir šaudmenų įsigijimo.
1922-1924 m. (dvi kadencijas) buvo renkamas Lietuvos šaulių sąjungos (Lietuvių šaulių sąjungos) pirmininku. Vienas iš Tautininkų sąjungos ir partijos programos kūrėjų. 1924-1925 m. 1923-1924 m. m. bendradarbiavo su TSRS pasiuntinybe Lietuvoje, tikėdamasis, jog pavyks analogiškas, kaip Klaipėdoje, sukilimas Vilniuje, derėjosi dėl Sovietų Sąjungos pagalbos išvaduojant Lietuvos sostinę Vilnių iš Lenkijos okupacijos.
1940 m. bolševikams užėmus valdžią Lietuvoje, birželio mėn. „Liaudies vyriausybėje“, prisiekęs l.e. Prezidento pareigas A. Merkiui, buvo paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru, vėliau ėjo Ministro pirmininko pareigas. Tačiau po 1940 m. liepos 1-osios nakties derybų su Sovietų komisaru V. Dekanozovu atsistatydino. 1940 m. rugpjūčio mėn., perkėlus Humanitarinių mokslų fakultetą iš Kauno į Vilnių, tapo Vilniaus universiteto profesoriumi. 1940 m. spalio 1 d. Liaudies švietimo komisariato paskirtas Lituanistikos instituto direktoriumi.
Emigracija Į Ameriką
1944 m. liepos mėn., vengdamas bolševikų represijų, su šeima pasitraukė į Austriją. DP (perkeltųjų asmenų) Glasenbacho stovykloje įkūrė lietuvių gimnaziją, buvo jos direktorius. Redagavo žurnalą „Į Tėvynę“. 1946 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 31ª „Dėl profesorių Mykolo Biržiškos ir Vinco-Krėvės Mickevičiaus pašalinimo iš Lietuvos Mokslų Akademijos tikrųjų narių“ buvo pašalintas iš akademijos.
1947 m. balandžio mėn. persikėlė į Ameriką, apsigyveno Filadelfijoje, Pensilvanijos universitete dėstė rusų, lenkų, lietuvių kalbas bei lietuvių literatūrą. Mirė 1954 m. liepos 7 d. Marple gyvenvietėje netoli Filadelfijos, ištiktas širdies smūgio.
Atminimo Įamžinimas
1966 m. Subartonių kaime įkurtas rašytojo memorialinis muziejus. Prie sodybos stovi seno ąžuolo kamienas, kuriame liaudies meistro Ipolito Užkurnio išskaptuotas V. Krėvės bareljefas. 1967 m. ant rašytojo namo Žaliakalnyje (Vydūno al. 1978 m. ant namo Kauno senamiestyje (Vilniaus g. 1988 m. spalio 24 d. 1989 m. Merkinės vidurinei mokyklai suteiktas V. Krėvės vardas. 1994 m. prie mokyklos pastatytas paminklas.
1989 m. 1992 m. prie namo Vilniuje, Tauro g. 10, atidengta paminklinė lenta čia gyvenusiems rašytojams, tarp jų ir V. Krėvei (skulpt. 1997 m. bute Vilniuje, Tauro g. 10-1, kuriame nuo 1940 m. iki 1944 m. gyveno V. Krėvė, atidarytas memorialinis muziejus. Čia pastatytas rašytojo biustas (skulpt. 1997 m. gruodžio 18 d. minint rašytojo 115-ąsias gimimo metines, Lietuvos Masačusetso valstija įsteigė Vinco Krėvės literatūrinę premiją. 2002 m. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (Donelaičio g. 52) įkurtas V. Krėvės centras.
Bibliografija
- Skirgailo: drama iz žizni Litvy XIV veka. - Vilna: Aurora, 1922. - 105 p.
- Dainavos krašto liaudies dainos prof. V. Krėvės surinktos. - Kaunas: Šviesa, 1924.
- The Temptation: Pagunda: apysaka (vertė R. Pavilionienė). - Vilnius: Vaga, 1965. - 186 p.
- Predanija Dainavskoj stariny (vertė A. Rolnik). - Moskva: Chudožestvennaja literatura, 1973. - 253 p.
- Skirgaila: 4 d. - Vilnius: Vaga, 1975.
- Dangus aukštai, ant žemės kietai: patarlės ir priežodžiai (spaudai parengė L. Sauka). - Vilnius: Vaga, 1985. - 494 p.
- Bolševikų invazija ir liaudies vyriausybė: atsiminimai (sp. parengė A. Tyla). - Vilnius: Mintis, 1992. - 35 p.
- Pratjekabuda: Rytų pasakos.- Vilnius: Petro ofsetas, 2008. - 48 p.
- Azerstano šalis [Azeristan olkesi - azerų klaba, vertė Mahir Hemzeyev]. - Vilnius: Petro ofsetas, 2009.
Vinco Krėvės Svarba Lietuvių Literatūrai
Vincas Krėvė - savaimingas, galingas ir išskirtinas lietuvių literatūros žmogus. Vienodas bangavimas kėlė šį rašytoją draminės išraiškos ir poetinio epo sūkuriuose, supo istorinių Dainavos šalies svajojimų padebesiais, panėrė naujon dainon ir dar nesakyton pasakon, čiurleno jam Dzūkijos šiaudinėse pastogėse gyvųjų sielų lyrika, įsakė grimzti į filosofinį išsprendimą.
Iš literatūrologo Alberto Zalatoriaus minčių aruodo: Rytų pasakos“ rodo, kad Krėvei jau ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu rūpėjo ne vien lyrinis savo jausmų išsakymas, ne vien romantinė maištingos asmenybės apoteozė, ne vien patriotinių jausmų žadinimas, bet ir kur kas abstraktesni būties klausimai: vidinė harmonija, gyvenimo prasmė, savęs pažinimas, apsisprendimo dramatizmas, dvasinis primatas, maksimalių troškimų įgyvendinimo keblumas.
Straipsnį užbaigsiu, Krėvės kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojo, literatūros profesoriaus A. Zalatoriaus mintimis: Krėvė iš tiesų yra viena didžiųjų XX a. mūsų figūrų, jei ne pati didžiausia. Svarbiausias jos ženklas - universalumas, kuris įgalina į viską žiūrėti lyg iš kosmoso aukštumų. […] Krėvės kūrybos laikas ir erdvė labai plati, nutįsta nuo „Avestos“ ir „Bundachišno“ kosmogonijų, nuo pasaulio sukūrimo iki pokarinių DP stovyklų Austrijoje, o veikėjų galerija - nuo dzūkų piemenuko iki karaliaus Erodo, Kristaus ir induistų brahmano“.
Pagrindiniai Faktai Apie Vincą Krėvę-Mickevičių
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Gimimo data | 1882 m. spalio 19 d. |
| Gimimo vieta | Subartonys, Alytaus apskritis |
| Mirties data | 1954 m. liepos 7 d. |
| Palaidojimo vieta | Pensilvanijoje, JAV |
| Veikla | Rašytojas, prozininkas, dramaturgas, profesorius, politinis veikėjas |
| Žymiausi kūriniai | „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, „Šarūnas“, „Skirgaila“, „Raganius“ |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Sužinokite savo Mėnulio ženklą – paprastas žingsnis po žingsnio vadovas!
- Neįtikėtina nauda vaikams: kaip akmenys ir karoliukai keičia jų gyvenimą!
- Geriausi Kelių Apsaugos Kūdikiams: Atraskite Saugumo Sprendimus Pirmiausia!