Šį savaitgalį Panevėžyje švenčiamas jau 514-asis oficialus miesto gimtadienis. „Turime daugiau nei 100 priežasčių dalyvauti“, - į tris dienas truksiančią didžiausią miesto šventę kvietė organizatoriai.
Performansai, mokslo šou, naujųjų technologijų pristatymai, garsiausių muzikos atlikėjų bei grupių koncertai ir dar keli šimtai įvairiausių pramogų svečius iš visos Lietuvos masino praleisti savaitgalį Aludarių krašto sostinėje Panevėžyje.
Aludarių krašto kulinarinė šventė Panevėžyje
Pirmą kartą miesto gimtadienio metu Laisvės aikštėje vyko ir „Kalnapilio“ suburta Aludarių krašto kulinarinė šventė, kurioje savo produkciją pristatė šio regiono aludariai.
„Nuo senų laikų Šiaurės Lietuva yra žinoma dėl savo aludarių bei jų verdamo alaus skonio ir išskirtinumo.
Kaip pastebi R. Barakūnas, alaus vartojimo kultūra Lietuvoje išgyvena renesansą. Minėdami šią sukaktį, pavasarį pristatėme išskirtinę produktų liniją „Bergschlösschen“, kurią net ir išrankūs alaus vartotojai labai vertina. Ją šį savaitgalį gyvai pirmą kartą pristatome ir Panevėžyje“, - pasakoja R.
Senovinės alaus daryklos tradicijos
Vis daugiau dėmesio iš pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidos sulaukiančios „Jovarų alaus“ daryklos atstovai šventės dalyviams atvežė tokio alaus, koks buvo gaminamas Lietuvoje jau prieš 130 metų.
„Mūsų alus senoviškas. Jis skiriasi iš kitų tuo, kad mielės, iš kurių gaminamas gėrimas, yra iš senovės, perduotos iš kartos į kartą. Senelis jas rudenį įkasdavo į žemę, o pavasarį išsikasdavo. Šaldytuvų tuo metu nebuvo. Kaip alų gamino mano senelis, taip pat jį gaminame ir dabar“, - sakė A.
Pašnekovė taip pat atskleidė, kad amerikiečiai stebisi, kaip tokiomis sąlygomis įmanoma pagaminti alų. „Mūsų gamyklėlę rodė net „Travel“ TV kanalas, ir tai tik dar vienas įrodymas, kad esame iš tiesų unikalūs.
„Šiemet startuojame su šešiais aludariais, kitąmet neabejojame, kad jų skaičius bus didesnis. Gal dar po kelerių metų turėsime lietuviškąją visame pasaulyje žinomo ir daugybę turistų sutraukiančio „Oktoberfest“ lietuvišką versiją Panevėžyje“, - sako „Kalnapilio-Tauro“ grupės atstovas.
Alaus daryklos ir degustacijos
Apsilankymas restorane „Alaus kelias": Šis restoranas yra puiki vieta, kur galima mėgautis skaniu alumi ir skaniais patiekalais.
Rinkuškių alaus darykla siūlo ne tik išskirtinio skonio alų, bet ir nepakartojamą patirtį bei žinių gausą apie alaus gamybą. „Rinkuškių“ alaus darykla yra vienintelė Biržuose, įkurta ir valdoma Biržų krašto aludarių šeimos. 1991 metais įkurta lietuviško kapitalo alaus darykla recepus ir tradicijas puoselėja ir perduoda iš kartos į kartą.
Čia laikomasi senųjų aludarystės tradicijų: alus verdamas tik iš tyro vandens, gauto iš daryklos teritorijoje įrengto gręžinio, šviesaus ir karamelinio miežių salyklo bei apynių. Alus čia fermentuojamas ilgai, nes „Rinkuškių“ aludariai nepripažįsta šį procesą greitinančių technologijų, kaip ir priedų, konservantų ar dažiklių.
„Alų darau 75 metus, - nusijuokia senųjų Lietuvos aludarių tradicijų besilaikantis ir iš savo auginamų apynių alų gaminantis J.Simonaitis. - Nuo kokių šešerių nešiojau malkas ir daug metų padėjau alų gaminti tėvui, kuris garsėjo apylinkėse savo miežiniu alumi. Jis šio amato išmokė mane.
Iš savo tėvo Julius paveldėjo rakandus alui gaminti, dešimt 50-70 metų senumo ąžuolinių statinių, kurios, anot aludario, talpina po 3-6 kibirus skysčio.
„Kokia šventė be šnekučio, nebus juk bendravimo! Padarau kokius 20 viedrų (kibirų - red. past.) - apie 200 litrų. Alų Julius daro senoje 1925 m.
Paklausus, ar nederėtų, kalbant apie alaus gamybą, vartoti žodžio „verdamas“, J.Simonaitis griežtai pataiso: alus ne verdamas, o gaminamas.
„Jeigu alų per anksti sukoši, tai iš bačkos putos eina, o gali ir bačkos dugną išpūsti. Per vėlai - nebus spėkos, alus iš bačkos nebėgs, - kalba dažniausiai po tris rūšis alaus darantis Julius.
„Savo daromu alumi tik vaišinu! Reikia draugiškai gyventi. Kaimyno vestuvėms padarysiu alaus, o jo paprašiau, kad šis darymui nupirktų salyklo, apynių, šiek tiek malkų“, - J.Simonaitis savo daromam alui nenaudoja jokios chemijos.
„Bet ir dabartiniai alūs nepatinka, - taria Julius. - Visai nesijaučia kartumo. Kažkoks cheminis vandenėlis. Man patinka tirštesnis alus, turi jaustis apyniai.
J.Simonaičio teigimu, alui reikia ne tik gero vandens, bet ir nepagailėti apynių. Į rauginimo kubilą jis įdeda ir medaus korių (vasarą Julius bitininkauja).
„Ko gero, ši tradicija mirs, - atsidūsta J.Simonaitis. - Abu mano sūnūs gyvena Vilniuje ir alaus nedaro. O aš mirsiu čia, kur palaidoti tėvai, kur lankosi kapinėse ir mano seserys, kur turiu 30 bičių šeimų. Gaila, kad alaus jau niekas nedarys.
Keptinio alaus tradicijos
„Keptinį alų darau nuo jaunystės. Anksčiau kaime neįsivaizduodavai šventės be naminio alaus. Vestuvėse, laidotuvėse, krikštynose, per susiėjimus kermošiuose būtinai turėjo būti alaus. Ir dabar vis dar gaminu artėjant kermošiui Jūžintuose, daug kas vis dar užsisako vestuvėms, kitoms šventėms, alaus visuomet turiu“, - pasakoja O. Šio krašto tradicijoms priskiriamą keptinį alų O. Giriūnienė pristato ir įvairiose mugėse, šventėse, kur dalyvauja kartu su Jūžintų bendruomene bei visais vietos amatininkais.
„Pusbrolio dukra vilnietė šį alų labai mėgsta, įdedu lauktuvių“, - šypsosi O.
„Kai eidavau į mokyklą, tekdavo padėti mamai, pašaudavau kepalus į krosnį. Jos mama duoną kepdavo tik iš rugių, ji džiugindavo ir pyragais, gaminamais iš kviečių.
Keptinį alų galima daryti ne tik iš miežių, bet ir iš rugių, tačiau O. „Miežius patys auginam, grūdus išvalom, iš jų ir darau. Tik darbo su tuo alumi tikrai daug, ir malkų, ir vandens daug reikia, ir procesas ilgas, bet man patinka. Aplinkui dar yra šį gėrimą gaminančiųjų, ši tradicija dar nepamiršta.
Pirmiausia reikia sudaiginti miežių grūdus. Jie parą mirkomi, o paskui bent pora dienų maišuose daiginami, vis pamaišant.
Išdžiovinus sudygusius grūdus, jie sumalami, sumaišomi su virintu vandeniu ir paliekami brinkti bent kelioms valandoms, kad apsaltų. Tuomet iš jų suformuojami kepalai ir pašaunami į krosnį. Kepa apie pora valandų. Jūžintiškė kepa tik tikroje krosnyje, kūrenamoje malkomis. Norėdama pasigaminti tris statinaites alaus, O. Iškepti kepalai pamerkiami į karštą virintą vandenį ir brinkinami.
„Vanduo pasidaro tamsus, tuomet nukošiu, nukoštus kepalus sušeriu gyvuliams, o į likusį skystį dedu cukraus, mielių. Palieku, kad „išsivaikščiotų“, tuomet supilu į statinaites“, - aludarystės paslaptimis dalinasi O.
Pagamintą alų po kelių dienų jau galima gerti, o tinkamas jis būna kokias dvi tris savaites.
Pasak O. Giriūnienės, naminis alus skanus, visai kitoks nei pirktinis. Ir puta jo didelė.
Pasirinkę šį pasiūlymą, dalyvausite ekskursijoje po alaus daryklą, savo akimis pamatysite, kaip verdamas alus, alaus gamybos etapus, pažinsite Utenos alaus prekės ženklo inovacijų, komunikacijos, reklamos ekspoziciją, degustuosite alų.
Jau nuo 1977 metų ,,Utenos alaus" darykla garsi visame pasaulyje. Būtent šio krašto vanduo tinkamiausias alui - minkštas ir tyras.
120 m. Pramone garsėjantis Panevėžys kelia turistų smalsumą - mieste vystomos pramoninio turizmo iniciatyvos ne tik kuria galimybes apsilankyti veikiančiose pramonės įmonėse bei gamyklose, bet ir supažindina su pramoniniu paveldu.
„Nuo seno Panevėžys žinomas kaip pramonės miestas - turime ne tik pramoninio paveldo, kuriame jau nebevykdoma veikla, likę tik išskirtiniai architektūriniai pastatai, bet ir iki šiol veikiančių senųjų įmonių, kuriose gamybos tradicijos derinamos su naujausiomis technologijomis.
„Kalnapilio“ darykla yra viena seniausiai veikiančių Panevėžio gamyklų, kuri nuo pat gyvavimo pradžios nepakeitė savo veiklos krypties ir nė karto, net per karus, nebuvo sustabdžiusi gamybos - kai pradėjo gaminti alų 1902 m., taip ir gamina be jokios pertraukos.
Remiantis istoriniais šaltiniais, „Kalnapilio“ daryklos istorija prasidėjo 1902 m., kai vokietis Albertas Foightas aludarystės tradicijomis garsėjančios Aukštaitijos centre - Panevėžyje - pastatytoje alaus darykloje „Bergschlösschen“ išvirė pirmąją partiją alaus.
Pasak V. „Ekskursijų metu ne tik pasakojome alaus daryklos istoriją, bet ir parodėme visą alaus virimo kelią - nuo grūdo iki alaus išpilstymo į butelius. Aprodėme darykloje esančius įrenginius, davėme ir salyklo paragauti. Tad po ekskursijų žmonės išėjo su naujomis žiniomis ir įspūdžiais, kaip gi iš tikrųjų yra gaminamas alus „Kalnapilio“ darykloje, o tai padeda paneigti ir klaidingus įsitikinimus bei mitus apie alaus gamybą“, - pasakoja V.
Pasak jos, ekskursijas darykloje vedę miesto gidai tam ruošėsi itin atsakingai - jiems organizuoti specialūs mokymai „Kalnapilio“ darykloje su aludare Asta Briediene.
„Esame vienintelė Lietuvos gamykla, kuri niekada nesustojo gaminti alų. Šiandien daryklos asortimentas dar platesnis - gaminame tradicinį ir nealkoholinį alų, girą, gaiviuosius ir energinius gėrimus, sultis bei vandenį. Tad nuolatinis inovacijų diegimas bei aukščiausios kokybės užtikrinimas yra tapęs sėkmingos veiklos garantu“, - sako M. V.
Dzūkų alaus darykla
Dzūkų alaus darykla įsikūrusi Alytuje, Vilniaus g. 35, pradėjo veiklą 2017 m. Esame maža, šiuolaikiška alaus darykla. Mūsų tikslas - virti itin kokybišką ir skanų alų.
Kiekvieno mūsų sukurto alaus pagrindas ir siela - aukščiausios kokybės ingredientai ir meilė. Puoselėjame ir vertiname tradijcijas, tačiau nebijome rizikuoti ir ieškoti naujų skonių bei aromatų. Alaus bamybai Naudojami kokybiški salyklai, apyniai,mielės ir vanduo.
Sezoniniai alūs turi natūralių ingredientų: vaisių žievelių, ekologiško medaus, vaisių ir uogų. Kiekvienos alaus rūšies receptas yra unikalus, nes sukurtas mūsų pačių. Alų gaminame pagal tradicijas, todėl jo nepasterizuojame ir nefiltruojame.
Šis žemutinės fermentacijos lageris reikalauja ilgo brandinimo proceso, kad pavirstų tikru čystuoliu. Visos šiam alui virti naudojamos žaliavos atkeliauja iš Vokietijos, savaime aišku, tai puikiai atsispindi ir bokale.
Mūsų tamsusis lageris turi sertifikatą iš Lietuvos kulinarijos fondo, kuris patvirtina, jog šis mūsų produktas išskirtinis tuo, kad yra Lietuviškos kulinarijos paveldas dėl jame naudojamų lietuviškų ingredientų.
Indijos šviesieji eliai pasižymi kartumu ir sodriu apynių aromatu. Mūsų versija gamina su amerikietiškos kilmės apyniais, jie alų prisodrina tropinių vaisių aromatais ir alaus mėgėjams patinkančiu aromatu.
Kviecinis yra vokiško stiliaus, jame naudojamos mielės fermentuojasi sąlyginai aukštoje temperatūroje. Vokiškos kilmės mielės fermentacijos metu sukuria šiam alui malonių kvapų paletę.
Mūsų versija gaminama su avižiniais dribsniais, jie alui suteikia malonų kremišką kūna. Skrudinti ir deginti salyklai prisotiną šį alų sodriais šokolado, kakavos, karamelės aromatais ir skoniais.
Degustacijos metu galėsite paragauti tuo metu išvirto alaus rūšis apie kurias Jums papasakos mūsų padavėjai. Užsakyti galima iš anksto arba tiesiog atvykus į restoraną.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Sužinokite savo Mėnulio ženklą – paprastas žingsnis po žingsnio vadovas!
- Lavinamieji Kilimėliai Vaikams: Geriausios Rūšys ir Patarimai, Kaip Išsirinkti Tobulą
- Socialinė globa ir slauga Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti apie paslaugas ir paramą