Turbūt retuose lietuvių namuose nerastume tautinės juostos. Juostos - vienos iš seniausių lietuvių liaudies audinių. Jos buvo rinktinės, pintinės, vytinės, kaišytinės, priklausomai nuo paskirties - skirtingo pločio.
Tautinės juostos reikšmė
Tautinė juosta mūsų šalyje žmogų lydėjo nuo gimimo iki mirties. Gimusį kūdikį mūsų seneliai suvyniodavo į palą ir aprišdavo juosta. Seneliai suvyniodavo gimusį kūdikį į palą ir aprišdavo juosta. Iki šių dienų ant juostų nuleidžiamas karstas į kapo duobę. Iki šių dienų ant juostų nuleidžiamas karstas į kapo duobę.Austi mokėjo kone kiekviena Lietuvos mergina.
Iš tikrųjų, kaip sako V. Valentonytė, juostos, juostelės savo pirminės, senosios funkcijos seniai nebeatlieka - nereikia jomis nei smunkančių kelnių prilaikyti, nei sijonų, prijuosčių parišti, nei kūdikių į jas vystyti. Dabar tautinių juostų reikšmė, prasmė ir stiprybė visai kita. Jos ne buičiai, o širdžiai, atminčiai, tautos dvasiai reikalingos.
Juostų audimo tradicijos
Lietuvoje nuo seno audžiamos įvairiaspalvės skirtingos atlikimo technikos juostos, kurios itin glaudžiai susiję ne tik su tautine apranga, bet su konkretaus šalies regiono tradicijomis taip pat. Savitas jų koloritas ir ornamentika daugelį mūsų dienų juostų audėjų dažnai įkvepia sekti ainių tradicijomis, atkeliavusiomis iš amžių glūdumos. Rinktinių juostų, būdingų Sūduvos regionui, atsiradimas datuojamas XII a., kartu su audimo staklių sukūrimu. Muziejuose seniausios išlikusios rinktinės juostos yra iš XIX a. pab. - XX a.
Juostų paskirtis ir simbolika
- Ypatingą apsauginę reikšmę turėjo raudonos spalvos juostos, kuriomis būdavo apjuosiami naujagimiai.
- Lietuvių liaudies kultūroje juostų audimas ryškiausiai atsiskleidžia kraičio krovimo tradicijoje.
- Merginos daugiausia juostų išausdavo būtent iki vestuvių, kad turėtų dovanų piršliui ar pajauniams, taip pat kraitvežiams.
Negana to, anot V. Valentonytės įsitikinusi: tautinės juostos bus svarbios visada. Lietuvių liaudies kultūroje juostų audimas ryškiausiai atsiskleidžia kraičio krovimo tradicijoje. Anksčiau tautinės juostos turėjo ypatingą reikšmę lietuvės moters, gyvenime. Tam tikros, raudonos, juostelės buvo skirtos net naujagimiui, kurį motina suvyniodavo į palą ir apjuosdavo tokia juostele. Tikėta, jog tokiu būdu mažasis žmogeliukas sujungiamas su amžinuoju pasauliu.Jaunos merginos daugiausia juostų išausdavo iki vestuvių, kad padovanotų piršliui ir kraitvežiams.
Vestuvių dieną, jaunųjų rankos bažnyčioje, taip pat apjuosiamos tautine juosta arba austu rankšluosčiu. Tautinės juostos vėl dovanojamos gimtadienio sukakties, vestuvių jubiliejaus bei pačių vestuvių, ar kuria nors kita proga. Tautinė juosta neatsiejamas tautinio šokio kolektyvo, taip pat liaudiškos muzikos kapelos narių atributas.
Juostų paskirtis keičiasi, jos dažniau tampa suvenyrais, neretai siunčiamais į užsienio šalis, o nedidelės austos juostos naudojamos ir kaip knygų skirtukai. Jos tvirtos, storos, stangrios, o užrištos atrodo kokybiškai ir prabangiai.
Audimo menas ir jo atgimimas
Tautinių juostų pynimas, ar audimas - sena lietuvių tautos tradicija, kuri modernėjant gyvenimui nepelnytai buvo kažkiek primiršta, tačiau pastaruoju laikotarpiu tarsi išgyvena savotišką renesansą. Vis dėl to niekas nepaneigs, jog juostų audimas - tai menas, savotiška meditacija, kuriai reikalingos švarios mintys ir atvira siela.
Žinomos audėjos
„Nebenoriu austi bet ko, audžiu tai, kas man įdomu, kas turi vertę žmogui“, - sako žinoma ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos audėja Edita Dapšienė. Prieš 7-erius metus ji kartu su savo tėveliu Antanu Dunduliu už beveik 70 nuaustų XVIII-XX a. juostų pelnė „Aukso vainiką“.
V. Valentonytė pasakoja, kad vos pradėjusi austi iš karto suprato, kad tas amatas jai labai patinka. Pasak V. Valentonytės, audėjos darbo nepaskubinsi - kiekvienas siūlas turi ramiai gulti į savo vietą: pasitaikiusi klaida iš karto pastebima.
Šokėjos ir audėjos Violeta bei Urtė dabar tautodailininkės. Labiausiai mamai ir dukrai patinka austi vardines juostas, kaklaraiščius. Raštų pavyzdžių jos ieško knygose, internete arba sukuria pačios.
„Rankdarbius dirbti mėgau nuo vaikystės, o juostų audimu susidomėjau matydama kaip jas audė tėčio mama - Ieva Balkuvienė. Tad tikėtina, kad ir man šis pomėgis atėjo iš močiutės. Raštų pavyzdžius daugiausia nusižiūriu iš 2005 metais mūsų muziejaus išleistos knygos - katalogo, prie kurio leidybos man, taip pat teko nemažai prisidėti. Kartais, įdomumo dėlei paklaidžioju ir po internetą, pasižiūriu ką audžia kolegės." - pasakoja muziejininkė Danutė Katkuvienė.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Sužinokite savo Mėnulio ženklą – paprastas žingsnis po žingsnio vadovas!
- Virgilijaus Urbonavičiaus Gyvenimo Kelias: Įdomiausios Faktai ir Pasiekimai
- Skaniausi Kalakutienos Kotletukai Vaikams – Lengvi Receptai ir Naudingi Patarimai