Ketvertukai gimsta labai retai - jie pasitaiko vos per vieną iš 500 000 gimdymų, tad Lietuvoje šis stebuklas tikėtinas maždaug kas 20 metų. O Kauno klinikų ligoninėje tai jau antras ketvertukas per dvejus metus.
Ketvertukų Gimimai Lietuvoje: Istorija Ir Šių Dienų Realijos
Prieškario Lietuvoje ketvertuko gimimas užfiksuotas 1932 metų liepos 6 dieną, kai Marija Jūraitienė Kaune susilaukė 2 berniukų ir 2 mergaičių. Po to 4 vaikai gimė 1950 metais, deja, visi mirė. Daug atgarsių yra sulaukęs ketvertuko gimimas, užfiksuotas1969 metais rugsėjo 14 dieną.
Šilutės ligoninėje Albina Čeponienė pagimdė 3 berniukus ir 1 mergaitę. Prieš 46 metus Šilutės rajone, Gaidelių kaime gyvenanti A. Čeponienė susilaukė sūnų - Lorendo, Artūro, Roberto ir dukters Rasos. Tačiau iš ketvirtuko gyvi liko tik du - Robertas ir Rasa. 1991 metais nuo vėžio mirė Artūras, nepraėjus metams ta pati liga pakirto ir Lorendą. Iš viso A. Čeponienė pagimdė 8 vaikus.
1998 metų balandžio 30 dieną Vilniaus universitetinėje ligoninėje Moterų klinikoje vilniečių Valerijos ir Albino Latukų šeimai gimė 2 berniukai, 2 mergaitės - Diana, Dominyka, Laurynas, Mindaugas. V.Latukienei buvo 35 metai, kai po Cezario pjūvio operacijos pasaulį išvydo jos ketvirtukas.
2001 metų kovo 6 dieną Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Moterų klinikoje 25 metų vilnietė Kristina Gancevska pagimdė 3 berniukus ir 1 mergaitę. Jų vardai - Evelina, Augustas, Danas, Robertas. Apie tai, kad laukiasi keturių mažylių, Gancevskiai jau žinojo 16-ąją motinos nėštumo savaitę.
2013 metais vasario 22 - osios naktį Kauno klinikose gimė ketvertukas: trys berniukai ir mergaitė. Vyriausias berniukas svėrė 965 gramus. Praėjus minutei, gimė ir antrasis berniukas, svėręs 1462 gramus. Trečiojo berniuko svoris siekė 1344 gramus. Paskutinė iš ketvertuko gimė 1241 gramą sverianti mergaitė.
Kauno Klinikų Patirtis: Ketvertuko Gimimas 20[METAI] Metais
„Gerai, kad moteris pas mus konsultacijai buvo atsiųsta anksti, 16 nėštumo savaitę su daugiavaisio nėštumo diagnoze. Skliausteliuose buvo parašyta „4?“. Patvirtinome, kad tikrai keturi“, - pasakojo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovas doc. dr. Vladas Gintautas. 22 nėštumo savaitę pastebėta, kad viena mažylė auga lėčiau nei sesės. Vėliau skirtumas dar labiau išryškėjo. Tad nuo 29 savaitės gimdyvė visą parą buvo stebima klinikų medikų.
Naujagimės antradienį gimė kas minutę. Jų svoris svyruoja nuo 1,022 kg iki 1,780 kg. Tikimasi, kad sustiprėjęs ketvertukas kartu su mama namo iškeliaus po mėnesio.
Šeimų Iššūkiai Ir Visuomenės Parama
Medikai pastebėjo, kad mažyliams sustiprėjus ir grįžus į namus, šeimos lauks ne tik finansiniai iššūkiai. „Jiems bus sunku prižiūrėti net keturis naujagimius. Dabar visi džiaugiamės šiuo stebuklu, tačiau tai neturėtų likti vienkartine visuomenės parodyta euforija“, - priminė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė. Ji paragino Tauragės bendruomenę, valdžią pasidalyti atsakomybe, padėti auginti mažyles, nepalikti tėvų vienų.
Tauragėje gyvenanti šeima augina 15 ir 9 metų sūnus. Gausi šeima bent kol kas turės spaustis ankštame dviejų kambarių nuomojamame bute. Visų daiktų, reikalingų auginti tokiam gausiam naujagimių būriui, šeima dar neturi. „Labai padėjo organizacija „Ištiesk pagalbos ranką“, - dėkojo mama. Tarp dovanotų daiktų - ir keturios lovytės.
Šeimą pasveikino ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šeimą pasveikino prezidentė.
Ketvertukų Gimimai Užsienyje
2011 metais rugsėjo 1-ąją Čikagos priemiestyje Bolingbruke gyvenanti 29 metų lietuvė Eglė Contreras su vyru amerikiečiu vietoje planuoto antro vaiko iškart susilaukė keturių. Pasaulį išvydo mergaitė ir trys berniukai. Eglei pavyko beveik devynis mėnesius išnešioti savo ketvertuką. Paprastai tiek kūdikių besilaukiančių moterų laukia pirmalaikis gimdymas. Laukdamasi lietuvė jau žinojo, kad pasaulį išvys trys berniukai ir viena mergaitė.
Statistika Ir Tendencijos
Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gimė 34,4 tūkst. kūdikių. Tai 1,2 tūkst. mažiau nei 2010 metais, o 1000 gyventojų teko 10,7 gimusiojo (2010 m. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2011 m. buvo 1,55 (2007 m. - 1,35).
Per pastaruosius penkerius metus sumažėjo pirmaisiais šeimoje gimusių vaikų skaičius, bet pagausėjo antraisiais bei trečiaisiais ir paskesniaisiais gimusių vaikų. 2011 m. pirmaisiais gimę vaikai sudarė 48,1 procento (2007 m. - 52,6 proc.), antraisiais - 37,5 procento (2007 m. - 33,2 proc.), trečiaisiais ir paskesniaisiais - 14,4 procento (2007 m.
2011 m. didžioji dauguma kūdikių (28,9 tūkst., arba 84,1 proc. visų gimusiųjų) gimė Lietuvoje. Užsienio šalyse gimė 5,5 tūkst. (15,9 proc.) visų gimusių kūdikių, beveik pusė iš jų - Jungtinėje Karalystėje, Airijoje - 15 procentų, Norvegijoje - 8 procentai. 2007 m. gimusieji užsienio šalyse sudarė 9,2 procento (beveik 3 tūkst.
2011 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,3 tūkst. vaikų (30 proc. visų gimusiųjų), 2007 m. - 29 procentai. Pernai dauguma (73,3 proc.) vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, buvo įregistruoti pagal abiejų tėvų pareiškimą (2007 m.
2012 m. pradžioje šalyje gyveno 595,2 tūkstančiai, arba 18,6 procento, vaikų iki 18 metų amžiaus. Berniukų iki 18 metų amžiaus buvo 15,5 tūkst. daugiau negu mergaičių. Daugiausia vaikų buvo Airijoje (25,5 proc.), Prancūzijoje (22,1 proc.) ir Danijoje (21,8 proc.), mažiausia - Vokietijoje (16,3 proc.), Bulgarijoje (16,6 proc.) ir Latvijoje (16,8 proc.).
Parama Ankstukams Ir Neišnešiotiems Kūdikiams
Kasmet pasaulyje gimsta apie 15 milijonų neišnešiotų kūdikių. Lietuvoje - apie 5,5 % visų naujagimių. Šiandien Lietuvoje gimstame vis mažiau - mažiau nei 20 tūkstančių kūdikių per metus.
Parama ankstukams padeda įsigyti specialią medicininę įrangą, padedančią mažyliams greičiau vystytis ir stiprėti - mokytis kvėpuoti, žįsti, reguliuoti šilumą ir kasdien vis tvirčiau kovoti už gyvenimą.
Kviečiame bendradarbiauti ir prisidėti prie šios kilnios misijos, kad kartu galėtume keisti gyvenimus ir kurti šviesesnę ateitį.
Ankstyvojo Ugdymo Svarba
Didžiausi vaiko mokytojai yra tėvai. O kiekvienas gimęs vaikas - potencialus genijus. Vilniuje gyvenanti Renata Lazdin nenori, kad ją pristatyčiau kaip ankstyvojo lavinimo ekspertę ar specialistę. Pasak jos, šie titulai Lietuvoje mažumėlę devalvuoti. Kūdikių akademijos įkūrėja įsitikinusi, kad kiekvienas mažylis yra potencialus genijus, kuriam mes, tėvai, turime suteikti sąlygas tobulėti.
Mokymasis atėjus į mokyklą iš esmės baigiasi. Prasideda mokymas. Tai du skirtingi dalykai. Tuo tarpu mokykloje vyksta vaikų suvienodinimas. Tai nei blogai, nei gerai - tiesiog taip yra visuomenėje, kurioje nėra daug lėšų mokymo sistemai.
Siūlau suvokti vaiką kaip visumą. Jam reikia lavinti visus savo gebėjimus, visus septynis intelektus: pradedant pojūčiais, tęsiant su logika, baigiant savęs ir aplinkinių supratimu.
Vienišų Tėvų Iššūkiai Auginant Priešingos Lyties Vaikus
Kasmet dėl skyrybų be vieno iš tėvų Lietuvoje lieka apie 7 tūkstančiai vaikų. Nors vaikų ryšys su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama dažniausiai nenutrūksta, tačiau daugiausia vaiko auginimo rūpesčių tenka tam iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi. Didelis iššūkis, jei mamai ar tėčiui vieniems tenka auginti priešingos lyties vaiką, nei jie patys: mamai - sūnų, tėčiui - dukrą. Daugiausia problemų kyla, kai vaikai įžengia į lytinio brendimo amžių.
Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos socialinė darbuotoja Gitana Salickienė teigia, jog augindami vaikus, tėvai siekia, kad mažieji būtų laimingi, jaustųsi saugiai ir žinotų, jog yra mylimi. „Situacijų pasitaiko įvairių. Neretai pastebime atvejų, kai šeimoje yra tik vienas iš tėvų ir augina priešingos lyties vaiką. Tuomet tėvui tenka tarsi dviguba pareiga. Iššūkiu tampa vaiko lytiškumo ugdymas.
Vienišam tėčiui, auginančiam dukrą, tikslinga apsidairyti, ar yra aplinkoje moterų, kurios gali padėti, kuriomis mergaitė pasitiki ir gali atvirai pasikalbėti. Tai gali būti kaimynė, draugės mama, galiausiai, kaip vienišo tėčio pasakojime išgirdome, padėti gali ir neabejinga kolegė. Panašiai patarčiau elgtis ir vienišoms motinoms, auginančioms berniukus - autoritetingų vyrų ieškoti aplinkoje. Padėti gali senelis, dėdė, kitas giminaitis, sporto treneris ar bičiulio tėtis“, - sako G. Tokioje situacijoje, pasak jos, nereikia pamiršti ir ugdymo įstaigų darbuotojų.
Kūdikių Raida Ir Jutiminiai Potyriai
Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove - jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka.
Pasak M. Dautartaitės, vos gimęs kūdikis pasaulį mato nespalvotai, o jo akys yra mažiau jautrios šviesai. „Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Tiesa, jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15-20 cm“, - sakė M.
Kūdikiai aplinkos garsus girdi dar būdami mamos pilve, o jau gimę pasižymi gebėjimu išgirsti daug aukštesnio dažnio garsus nei suaugusieji. Būtent dėl to jiems toks jaukus yra mamos balsas, juk jį būna pažinęs geriausiai. Jei naujagimis neramus, mamos gali pabandyti su juo kalbėtis prislopinusios balsą, tai turėtų sukurti raminantį įsčių prisiminimą“, - sakė M.
Iki vienerių metų vaikas žaidžia sensomotorinį žaidimą. Naudodamasis juslėmis jis kaupia patirtį apie jį supantį pasaulį. Jeigu vaikas vangiai domisi žaislais, turi per mažą patirtį tarp įvairių aplinkų, žmonių, žaidimų, tikėtina, kad tai turės neigiamos įtakos mokymosi gebėjimams ateityje. Patirčių stoka gali apsunkinti ir adaptaciją naujoje vietoje ar draugijoje - vaikams vėliau gali būti sunku greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančios ar nepažįstamos aplinkos“, - sakė M.
7-12 mėn. amžiaus kūdikiams pradeda formuotis priežasties ir pasekmės ryšio suvokimas. Tai sudėtingas procesas, kai mažylis pradeda pastebėti įvykių eigą ir ritmą, suprasti, kad veiksmas turi rezultatą. Paleistas žaisliukas krenta ir sukelia garsą!
Artėjant pirmajam gimtadieniui, pasiekiamas dar vienas svarbus kūdikio raidos žingsnis - kalba. Anot M. Dautartaitės, kalbos susiformavimas yra jau įveiktų skirtingų raidos etapų rezultatas. Kūdikis kaupia savo žodyną jau nuo pirmųjų mėnesių. Tačiau tam, kad prabiltų - jam reikia daug stimulų ir atsako į jo pastangas. Tai reiškia, kad tėvai ar globėjai turėtų sureaguoti į pirmuosius jo gugavimus, nerišlius pirmuosius skiemenis ir garsus, taip pat kuo daugiau su juo kalbėtis, dainuoti ir skaityti“, - teigė M.
Statistiniai duomenys apie gimstamumą Lietuvoje
| Metai | Gimusių kūdikių skaičius | Suminis gimstamumo rodiklis | Pirmaisiais gimę vaikai (%) | Antraisiais gimę vaikai (%) | Trečiaisiais ir paskesniaisiais gimę vaikai (%) | Gimusieji užsienyje (%) | Gimusieji santuokos neįregistravusiems tėvams (%) |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2007 | N/A | 1.35 | 52.6 | 33.2 | N/A | 9.2 | 29 |
| 2010 | 35.6 tūkst. | N/A | N/A | N/A | N/A | N/A | N/A |
| 2011 | 34.4 tūkst. | 1.55 | 48.1 | 37.5 | 14.4 | 15.9 | 30 |