Išnešiotas ir pasiruošęs gimti vaikelis yra nuo 37 nėštumo savaitės, 40 savaitė - optimaliausias metas gimti. Anot specialistų, šiuolaikinė medicina gana pažengusi, kad galėtų užtikrinti ir gimdyvės, ir naujagimio sveikatos būklę bei gyvybę. Būtent dėl to rekomenduojama nuo 41 nėštumo savaitės pradėti galvoti, kaip natūraliai paskatinti gimdymo veiklą.
Gydytojas tikrins, kaip jaučiasi vaisius, ar nėra kokių nors komplikacijų, jeigu viskas gerai, paisoma nėščiosios norų. Moderni, šiuolaikinė medicina sako, kad ilgiau nei 42 savaites nereikėtų laukti. Kitaip tariant, tarp 41 ir 42 savaitės reikia kažką daryti. Paprastai tokiu metu padeda gemalinių plėvių atsluoksniavimas - tai mechaninis veiksmas, kai gydytojas pirštu atsluoksniuoja plėves ir taip gimdymas paskatinamas natūraliai.
Kai atsiranda rizika, kad gali nutikti kažkas blogo ar mamai, ar vaikučiui, tuomet jau klejoti dėl nuotaikų svyravimo ar veido spalvos („dar nenoriu, dar palaukime“) nebereikėtų, reikia griebtis veiksmų. Svarbiausia, kad gimdyvė ir naujagimis būtų saugūs ir sveiki, pabrėžia specialistai, kad gimdymo skatinimas ne šiaip sau sugalvotas gydytojų, kurie „taip ir taikosi padaryti žalos“.
Juk pernešiojimas gresia rimtomis gimdymo traumomis bei rizikomis ir vaikeliui, ir mamai. Nė viena mama nenori, kad vaikas gimtų pažeistomis smegenimis, išnirusiais pečiais, pažeistu pečių nerviniu rezginiu, lūžusiu raktikauliu ir pan.
Dažna lietuviška gimdymo istorija skamba maždaug taip: gimdymas prasidėjo spontaniškai. Sąrėmiams sustiprėjus moteris atvažiavo į ligoninę. Personalas įvertino gimdos kaklelio atsidarymą ir pasakė moteriai, kada ji jau turėtų turėti vaikelį savo rankose. Tačiau laikas bėga, žadėtoji laimės valanda vis artėja, o gimdymą prižiūrinčių medikų veidai niaukiasi. Gimdos kaklelis atsidarinėja ne taip greitai, kaip buvo tikėtasi… Sąrėmiai nepakankamai dažni arba neužtektinai efektyvūs. Ir štai gimdymą priimantis gydytojas ateina su labai viliojančiu pasiūlymu - padėti moteriai pagimdyti greičiau. Kiekvienas skausmą jaučiantis žmogus norėtų, kad jo kančios truktų kuo trumpiau.
Visi organizmo procesai (gimdymas - taip pat) gali strigti dėl streso, jei moteris jaudinasi, nepasiruošusi tapti mama, turi įv. Daug ką lemia ir priaugtas nėščiosios svoris: jei jo priaugta per daug, tuomet gresia daug komplikacijų, pirmiausia gali sukilti kraujospūdis, prasidėti įvairiausi tinimai, senėti placenta, varginti blogesnė kraujo cirkuliacija joje, šioms moterims dažnai sumažėja vaisiaus vandenų.
Pirmąkart besilaukiančios moterys dažniau pernešioja kūdikius nei tos, kurios gimdo antrą, trečią ir t. t. Dažniau kūdikį pernešioja ir tos, kurių kūno masės indeksas jau išduoda nutukimo ribą, t. y.
Gimdymo Skatinimo Būdai
Gimdymo skatinimui naudojami įvairūs metodai, įskaitant:
- Gimdos kaklelio kateterio (Foley, Atad) naudojimas.
Gimdos kaklelio kateteriu (Foley, Atad) plečiamas nebrandaus gimdos kaklelio kanalas.
Rizikos, Susijusios Su Gimdymo Skatinimu
Viena iš didžiausių rizikų, kurias sukelia gimdymo skatinimas, yra gimdos hiperstimuliacija, arba perskatinimas. Ši komplikacija apibūdinama kaip daugiau nei penki sąrėmiai per 10 minučių arba sąrėmių trukmė, viršijanti dvi minutes. Tai patyrusios moterys pasakoja apie protą temdantį, plėšantį, nesiliaujantį skausmą ir apie sąrėmius be jokių pertraukų. Ši komplikacija labai pavojinga ne tik mamai, bet ir kūdikiui.
Kiekvieno stipraus sąrėmio metu, dėl padidėjusio slėgio sutrinka vaisiaus-placentos kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi. Kad pajustume, kaip kūdikis sąrėmio metu išgyvena deguonies trūkumą, turėtume kokioms 30 sekundžių sulaikyti kvėpavimą.
Be deguonies trūkumo, kūdikis patiria ir fizinį spaudimą. Paprastai gimdymo metu sąrėmiai po truputį stiprėja nuo 20-30 mm Hg gimdymo pradžioje iki 70-90 paskutiniams gimdos kaklelio centimetrams atsidarant. Turbūt nereikia būti mediku, kad suvoktum, jog tokios sąlygos (stiprus spaudimas ir ilgi deguonies bado intervalai) yra pavojingos kūdikio sveikatai ir net gyvybei.
Skatinti gimdymo veiklą didelėmis vaistų dozėmis ilgiau nei 6 valandas nerekomenduojama dėl didėjančios gimdos atonijos rizikos. Gimdos atonija - tai situacija, kai skatinamųjų persisotinusi gimda nustoja į juos reaguoti. Tai reiškia, kad gimus vaikučiui ir placentai, gimda nebegali susitraukti ir užspausti placentą maitinusių kraujagyslių. Jeigu per skatinimui skirtą laiką moteris nepagimdo, jai bus atliekamas cezario pjūvis. Jeigu vis dėlto pagimdo - dėl itin stiprių sąrėmių ir greitesnio nei buvo numatyta gamtos gimdymo didėja tarpvietės plyšimo rizika.
Tarp kitų skatinimo sukeliamų rizikų verta paminėti emboliją vaisiaus vandenimis - EVV. Tai labai staigi ir pavojinga gimdymo komplikacija, kai vaisiaus vandenys patenka į motinos kraujotaką. Yra manančių, kad embolija vaisiaus vandenimis gali įvykti dėl skatinimo sukelto per didelio gimdos slėgio.
Neseniai publikuotasi tyrimas apie gimdymo sužadinimo/skatinimo įtaką vaikų polinkiui į autizmą nustebino net pačius studijos autorius. Ištyrę daugiau nei 600 tūkst. gimdymų autoriai pastebėjo, kad vaikai, gimę skatinant, 23 proc. Dėl visų šių rizikų jums sutikus su gimdymo skatinimu jūsų gimdymas tą pačią akimirką bus perkvalifikuotas į aukštos rizikos gimdymą. Ir tai yra teisinga - nes tiek jūs, tiek jūsų kūdikis atsiduriate pavojuje.
Bandant išvengti neigiamų skatinimo padarinių vaisiaus tonai (širdutės plakimas) turės būti matuojami dažnai ar netgi nuolatos, o tai reiškia, kad galite atsisveikinti su aktyviu gimdymu. Yra toks dalykas, vadinamas partograma. Tai rekomendacinis grafikas, įsegamas į kiekvienos ligoninėn atvykusios moters gimdymo istoriją ir rodantis, kaip laikui bėgant gimdymas turi progresuoti ir kada jis turi baigtis. Lietuviško grafiko ilgis - 15 valandų. Rekomendacinė kreivė pirmą kartą gimdančioms baigiasi ties 13 valandų, jau gimdžiusioms - ties 9 valandom. Tiek laiko natūraliam gimdymui skiria ligoninė, o nespėjančioms pagal grafiką siūlomas skatinimas.
Kitas skatinimo tikslas - padėti moteriai pagimdyti natūraliais takais ir taip išvengti cezario pjūvio. Tikslas gražus, priemonės - atrodytų - pateisinamos.
Dar viena priežastis skatinti - įtariamas pavojus kūdikiui. Žali vandenys reiškia, kad kūdikis pasituštino dar būdamas įsčiose. Jeigu kūdikio širdies ritmas geras - vien tik mekonijaus (pirmųjų išmatų) buvimas vaisiaus vandenyse nėra pavojaus kūdikiui požymis. Tai greičiau požymis to, kad kūdikio virškinimo sistema yra subrendusi ir jau pradėjusi funkcionuoti. Mekonijus tampa pavojingas kūdikiui tik tuomet, kai jo patenka į naujagimio plaučius (aspiracijos mekonijumi sindromas). Paprastai gimimo metu kūdikiai gauna pakankamą deguonies kiekį per virkštelę ir kvėpavimo judesių įsčiose nedaro. Tačiau pajutęs deguonies stygių kūdikis gali pradėti instinktyviai žiopčioti (gaudyti orą) ir kartu su vaisiaus vandenimis „įkvėpti“ mekonijaus.
Atrodo, logiška būtų kūdikiui, gimstančiam iš žalių vandenų, užtikrinti kuo geresni aprūpinimą deguonimi per sąrėmius ir stangas. Kitas kūdikio „gelbėjimo“ skatinant scenarijus, kai pavojų kūdikiui rodo sutrikęs širdelės ritmas, yra toks pat nelogiškas kaip ir skatinimas dėl žalių vaisiaus vandenų. Juk neprotinga būtų viršyti saugų vairavimo greitį važiuojant blogo matomumo sąlygomis arba esant nekokybiškai kelio dangai. Taip pat ir gimdymas, kuris jau ir taip yra komplikuotas, neturėtų būti dar labiau komplikuojamas skatinant.
Kodėl vis dėlto įtariamo pavojaus kūdikiui atvejais medikai skatina gimdymą nepaisant tokių veiksmų sukeliamo pavojaus? Tegaliu sugalvoti vienintelę priežastį. Komplikuoti gimdymai kelia nerimą medikams. Atsiranda noras kuo greičiau šią įtemptą situaciją išspręsti ir užbaigti. Vienaip ar kitaip. Esant tokiai motyvacijai skatinimas tampa logiška išeitimi, nes vienintelis dalykas, ką skatinimas tikrai sumažina, - tai gimdymo trukmę. Tokiu būdu gimdymas dažniau baigiasi iki darbo dienos pabaigos. Trumpesnį laiką užimama gimdykla, gimdyvę rečiau tenka perduoti kitai pamainai.
Gimdymo skatinimas kaip logistikos priemonė ypač aktualus populiariems gimdymo stacionarams, kurių apkrovimas viršija numatytas galimybes ir gydytojams kartais netgi tenka susiremti dėl laisvos operacinės.
Yra toks Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo Įstatymas. Jame visas skyrius skirtas tam, kad paaiškintų, kaip medikai turi informuoti pacientus apie jiems siūlomas medicinines intervencijas ir kad tiktai gavę informuoto paciento sutikimą gali šias intervencijas vykdyti. Dėl stipresnių, ilgesnių ir dažnesnių sąrėmių gali kilti pavojus kūdikiui. Dėl skatinimo sukeltų pernelyg intensyvių sąrėmių gimda gali plyšti. Dėl gimdos pervargimo gali prasidėti gausus pogimdyvinis kraujavimas.
Jeigu gimdymas nebus skatinamas, jis tiesiog užtruks ilgiau. Jeigu gavusi visą šią informaciją gimdyvė sutiks būti skatinama, tuomet tai bus informuoto paciento sutikimas. Visais kitais atvejais spontaniškai prasidėjusio gimdymo skatinimas tėra įstatymo pažeidimas.
Noras anksčiau užbaigti darbą nėra pateisinama priežastis skatinti gimdymą. Laimė, euforija, iki dangaus pakelianti būsimų mamų stiprybė kartais dūžta į šipulius dėl menkiausio nerimo dėl gimdymo.
Gimdymo baimė yra viena aktualiausių temų, kuriomis domisi tėvai. Žinoma, skaityti knygas ir naršyti interneto platybėse nepakanka - būtina remtis profesionaliomis įžvalgomis, geriausią pagalbą ir patarimus suteikiančiais kompetentingais specialistais.
žymės:
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Gresiantis nėštumas: Sužinokite, kaip atpažinti ir ką daryti!
- Rėmuo Nėštumo Metu: Sužinokite Priežastis Ir Efektyviausius Palengvinimo Būdus