Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas.
Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo.
Svarbu tinkama tarpvietės higiena, skausmo malšinimas (pavilgai, tepalai su anestetikais, žvakutės nuo uždegimo į tiesiąją žarną, kai kuriais atvejais ledas).
Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo.
Skausmas yra diskomfortas ir gali trukdyti jums sėkmingai žindyti.
Taip pat svarbu lochijų (pogimdyminiu laikotarpiu iš makšties ištekančios išskyrų, sudarytų iš kraujo, gleivių bei audinių likučių) kiekis, spalva ir kvapas.
Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai.
Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai.
Jeigu uždegimo nėra, užtenka fizinio aktyvumo ir gimdos susitraukimus skatinančių vaistų.
Dažnai moteris vargina obstipacija, t.y. vidurių užkietėjimas. Svarbu judėti, vartoti pakankamai skysčių (apie 2,5 l per dieną), kartais pagelbėja į tiesiąją žarną skiriamos skausmą malšinančios, nuo hemorojaus ar uždegimo žvakutės (tuštinimąsi išprovokuoja išangės rauko sudirginimas).
Prostaglandinų inhibitoriai gali būti vartojamos ir rektalinės žvakutės - 1-3 mg/kg kūno svorio.
Tarpvietės gijimo terminas taip pat individualus.
Paprastai tarpvietę nustoja skaudėti užgijus žaizdoms.
Jei tarpvietė ilgai lieka jautri, apie tai būtina pasakyti savo gydytojui.
Žinoma, lytiniai santykiai tarpvietės gijimo laikotarpiu nerekomenduojami.
Skausmui išnykus, tarpvietei visiškai sugijus, galima pradėti lytinius santykius.
Esant šiems požymiams, važiuoti tiesiai pas gydytoją arba į ligoninės priimamąjį: karščiavimas (=/>38 °C); gausėjantis kraujavimas iš gimdos (paketas keičiamas kas valandą; kraujavimas atsinaujina po pertraukos, matomi citrinos dydžio krešuliai); kraujuojama ilgiau kaip 4 savaites; pirmąją savaitę nesama jokių lochijų; kraujavimas iš cezario pjūvio srities; tarpvietės siuvimo vietoje išsiskyrė siūlai; tarpvietės plyšimo ar kirpimo ir siuvimo vietoje jaučiamas patinimas, matomas paraudimas, jaučiamas skausmingumas, teka pūliai.
Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina.
Jei po gimdymo moteris nepasišlapina per 4 val., siūloma kateterizuoti šlapimo pūslę.
Patarimai mamai Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą.
Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti, būti fiziškai aktyviai gerti pakankamą kiekį skysčių (2,5 l per dieną).
Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui.
Jeigu bijote, kad stanginantis išsiskirs siūlės, galite prilaikyti tarpvietę su švaria servetėle ir pasituštinusi apsiplauti prausikliu bei vandeniu.
Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį.
Naujagimio čiulpimo judesiai skatina pieno gamybą ir gimdos involiuciją.
Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val.
Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje.
Geriausia praustis po drungnu dušu pagal poreikį, o lyties organus ir tarpvietę su specialiu prausikliu prausti judesiu nuo makšties išangės link.
Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto.
Pajutus silpnumą jau atsistojus, geriau būtų iškart sėsti ant grindų, kad būtų išvengta didelių sužalojimų.
Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Jį užsidėti reikia gulint, o einant miegoti nusiimti.
Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai.
Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija).
Nereikia riboti išgeriamo skysčių kiekio, galima palaikyti kojas pakeltas, pajudinti jas lovoje.
Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti.
Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos).
Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą.
Nusprendus lytiniais santykiais užsiimti praėjus mažiau nei 6 savaitėms po gimdymo, svarbu žinoti, kad egizstuoja didesnė gimdos infekcijos rizika.
Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją. Bus atliekamas bimanualinis tyrimas, vertinama lyties organų būklė, krūtų būklė, bendroji moters būklė, aptariami šeimos planavimo klausimai.
Jei simptomai nėra labai ryškūs, bet jums neramu dėl savo būklės, galite susisiekti su savo gydytoju arba paskambinti į pasirinktos ligoninės priėmimo skyrių ir pasitarti, ar jūsų būklė reikalauja gydymo ligoninėje.
Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi iki 8 savaičių, kurio metu moters organizmas sugrįžta į „savas vėžes“.
Tada po ginekologo konsultacijos rekomenduojama vėl pradėti lytinius santykius.
Galbūt Jūs per daug skubate?
Pirmiausia būtina sureguliuoti mitybą, kad nebūtų kieti viduriai ir pasituštintumėte kasdien.
Vidurius gerai reguliuoja slyvų kompotas, razinos, džiovinti vaisiai, trinta morka, bandelės su sėlenomis.
Kadangi gimdymo metu smarkiai ištempiami makšties raumenys, reikia kad jie greičiau grįžtų į pirmykštę būseną.
Kai kurios moterys pastebi, kad po nėštumo liko padidėjusi odos pigmentacija.
Pavyzdžiui, kasdien maudytis po dušu kūno temperatūros vandenyje, naudoti drėkinamuosius kremus, valgyti suderintą maistą, gerti daug skysčių.
Jeigu oda nepakankamai elastinga, nėštumo metu gali būti atsiradę randų - strijų, dažniausiai pilvo ir šlaunų srityje.
Negalima vienareikšmiškai visoms moterims nustatyti vieno termino, kada po gimdymo atnaujinti lytinius santykius.
Jei praėjus 4 savaitėms po gimdymo nebėra kraujingų išskyrų, - mylėtis galima.
Kraujingos išskyros gali išnykti ir anksčiau, tai rodo, kad moters organizmas fiziologiškai pasiruošęs seksualiniams santykiams.
Tačiau rekomenduotinas laikotarpis lytiniams santykiams atnaujinti - 4 savaitės po gimdymo.
Žindančioms moterims organizmas atsinaujina lėčiau, gleivinė plonesnė, dėl hormonų pokyčių sutrinka lubrikacija.
Šiuo atveju geriausia pasirinkti kontraceptines tabletes, kurios tinka iškart vartoti po gimdymo ir žindymo laikotarpiu vos atsiradus mėnesinėms.
Skirtingai nuo sudėtinių geriamųjų kontraceptikų, šių kontraceptinių tablečių sudėtyje nėra moteriškojo hormono estrogeno, tik progestogeno.
Dezogestrelio tabletės patikimai (iki 99 proc.) slopina ovuliaciją, skirtingai nei ankstesnės kartos mini piliulės, kurios nuo pastojimo saugodavo pirmiausia tirštindamos gimdos kaklelio gleives.
Šia savybe naujosios kartos mini piliulės prilygsta sudėtiniams kontraceptikams, todėl yra pranašesnes už ankstesnės kartos mini-piliules.
Žindančioms moterims jos puikiai tinka ir dėl to, kad visiškai neveikia pieno kokybės ir neslopina jo gamybos.
Be to, tik nedidelė veikliosios medžiagos dalis patenka į motinos pieną, todėl nekelia jokio pavojaus kūdikio sveikatai.
Naujosios dezogestrelio mini piliulės veikia daug ilgiau nei senosios kartos - jeigu tabletę išgerti pavėluojama ne daugiau kaip 12 val., pastojimo tikimybė dar nepadidėja.
Baigusios žindyti moterys paprastai grįžta prie įprastų kontracepcijos būdų, kurie jas tenkino iki nėštumo.
Tačiau galima neskubėti, nes minėtosios kontraceptinės tabletės tinka ir krūtimi jau nemaitinančioms moterims.
Galimybės pastoti vienodos. Nutraukus mini piliulių vartojimą, atsiradus mėnesinėms, - nusimato galimybė pastoti.
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis, - vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai.
Šios patologijos dažnis - 7-12 proc.
Rizikos veiksniai: infekcija, polihidramnionas, daugiavaisis nėštumas, gimdos kaklelio nepakankamumas, placentos atšoka, trauma, lytiniai santykiai, vaisiaus raidos anomalijos, invazinės diagnostinės procedūros (amniocentezė, kordocentezė ir kt.), medžiagų apykaitos ligos (Ehlers-Danlos sindromas).
Vaisiaus vandenys nuteka, kai susilpnėja vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumas.
Didėjant nėštumui, dangalai tempiasi, jų ląstelės plokštėja.
Vaisiaus dangalus silpnina bakterijų kolagenazės ir proteazės, motinos proteazės ir elastazės, spermos proteazės.
Nėščioji skundžiasi įvairaus gausumo vandeningomis išskyromis iš makšties.
Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą.
Esti teigiamas kristalizacijos testas, užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas).
Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti.
Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis.
Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą 2-4 kartus per dieną, leukogramą, CRB - kasdien, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį.
Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas. Labai svarbu stebėti ir vaisiaus būklę: judesius, atlikti KTG, biofizinį profilį, doplerometriją.
Priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą reikia diferencijuoti nuo makšties uždegimo, bakterinės vaginozės, šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymo, hydrorrhoea gravidarum.
Kai vaisius išnešiotas, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimdymo veikla per 24 val. Prasideda 80-90 proc. moterų, o kai neišnešiotas - 50 proc.
Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, gali iškristi virkštelė ar smulkiosios vaisiaus dalys, galima placentos atšoka, vaisiaus plaučių hipoplazija.
Komplikacijų riziką lemia nėštumo laikas, nutekėjusių vandenų kiekis, bevandenio laikotarpio trukmė.
Nutekėjus vaisiaus vandenims, akušerinę taktiką lemia nėštumo laikas, infekcijos požymiai ir vaisiaus būklė.
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikinis gimdymas, partus praematurus, - gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos).
Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc.
Ši patologija yra dažniausia (75-80 proc.) perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis.
Skiriamos keturios rizikos veiksnių grupės: motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija bei socialiniai ir biologiniai veiksniai.
Motinos ligos, dažniausiai turinčios įtakos priešlaikiniam gimdymui: lytinių ar šlapimo takų infekcija, ekstragenitalinė infekcija (gripas, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalija ir kt.), lytinių takų anomalijos,gimdos kaklelio nepakankamumas, sunkios somatinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų, širdies ligos), neurohormoniniai sutrikimai, motinos ir vaisiaus kraujo grupių bei Rh faktorių netapatumas, motinos trauma ar chirurginės intervencijos.
Nėštumo patologija: sunkios hipertenzinės būklės, daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, oligohidramnionas, placentos pirmeiga, atšoka, priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, chorioamnionitas, sunki anemija.
Vaisiaus patologija: įgimtos anomalijos, žuvęs vaisius, sulėtėjęs vaisiaus augimas.
Socialiniai ir biologiniai veiksniai: amžius (jaunesnis kaip 18 metų ir vyresnis kaip 35 metų), buvęs priešlaikinis gimdymas, dažni gimdymai (daugiau kaip 4), intoksikacija cheminėmis medžiagomis, rūkymas, nepalankios darbo sąlygos, nevisavertė mityba, smurtas, nepageidaujamas nėštumas.
Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis.
Skiriama latentinė ir aktyvioji priešlaikinio gimdymo fazės. Aktyviajai fazei, partus praematurus incipiens, būdingi 3 ir daugiau reguliarūs gimdos susitraukimai per 30 minučių, skatinantys trumpėti (80 proc.) ir (ar) plėstis gimdos kaklelį (3 cm).
Jei šių kriterijų nėra, klinikinė situacija laikoma latentine priešlaikinio gimdymo faze.
Priešlaikinio gimdymo diagnostikai ir klinikinei taktikai numatyti būtina: nustatyti nėštumo laiką ir vaisiaus svorį, įvertinti bendrąją nėščiosios būklę; apžiūrėti makšties skėtikliais gimdos kakle• vizualiai įvertinti gimdos kaklelio būklę (ilgį ir išsiplėtimą); paimti gimdos kaklelio kanalo medžiagos tepinėliui, pasėliui; įtarus bakterinę vaginozę, nustatyti makšties išskyrų pH ir atlikti KOH testą.
Kai vaisiaus dangalai neplyšę, tiriama pro makštį, įvertinama gimdos kaklelio būklė paga.
Kai vaisiaus vandenys nutekėję, pro makštį tiriama tik tada, kai yra aktyvi gimdymo veikla.
Vaisiaus būklė vertinama skaičiuojant vaisiaus judesius, širdies veiklą klausant akušeriniu stetoskopu, užrašant netiesioginę vaisiaus kardiotokogramą, atliekant ultragarsinį vaisiau tyrimą.
Ultragarsu galima įvertinti ir gimdos kaklelio ilgį, vidinių žiomenų atsidarymą. Nėštumo tęsimo kontraindikacijos: vaisius žuvęs, yra vaisiaus apsigimimų, nesuderinamų su gyvybe, ryškiai sulėtėjęs vaisiaus augimas, yra vaisiaus hipoksija (išskyrus dėl gimdos hiperdinamijos), sunki preeklampsija ar eklampsija, sunki ekstragenitalinė patologija, gausus kraujavimasdėl placentos pirmeigos ar atšokos, intrauterinė infekcija (motinos temperatūra didesnė kaip 37,8 °C, tachikardija, skausminga gimda, leukocitozė > 15×109/l, CRB > 8 mg/l, vaisiaus tachikardija), progresuojantis gimdymas.
Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, skiriama lovos režimas, raminamųjų, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, brandinami vaisiaus plaučiai.
Tokolizės (gimdos susitraukimų slopinimo) tikslas - pratęsti nėštumą, kol subręs vaisius ar bus subrandinti vaisiaus plaučiai.
Vaisiaus hipoksija
Vaisiaus hipoksija vadinama deguonies stoka vaisiaus audiniuose. Jos dažnis - 5 proc.
Ši patologija gali lemti perinatalinę mirtį, sąlygoti naujagimių mirtingumą. Pagal atsiradimo laiką skiriama antenatalinė, intranatalinė ir postnatalinė vaisiaus hipoksija.
Vaisiaus hipoksiją gali sąlygoti motinos, vaisiaus ir (ar) placentos bei virkštelės patologija.
Motinos organizme deguonies homeostazė gali sutrikti, kai yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ryški anemija (Hb mažiau kaip 70g/l), normovoleminė hipotenzija, vena cava sindromas, plaučių ligos, šokas, kraujavimas, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis.
Vaisiaus patologija, galinti lemti jo hipoksiją, yra širdies ydos, vaisiaus vandenė, hemolizinė liga, dvynių transfuzijos sindromas, pernešiojimas, raidos ydos, infekcija.
Placentos ir virkštelės patologija, sąlygojanti hipoksiją, yra priešlaikinė placentos atšoka, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar plėvinio virkštelės prisitvirtinimo, vasa previa, placentos nepakankamumas dėl nėščiųjų hipertenzinės būklės, cukrinio ar gestacinio diabeto, placentos infarkto, hipoplazijos, virkštelės tikrieji ir netikrieji mazgai, virkštelės apsuka apie vaisiaus kūno dalis, virkštelės suspaudimas gimdymo metu.
Vaisiaus hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė.
Pradinėje hipoksijos stadijoje būna vaisiaus tachikardija, padidėjęs kraujotakos greitis. Progresuojant hipoksijai, vyksta kraujo apytakos centralizacija gyvybiškai svarbiuose vaisiaus organuose: smegenyse, širdyje.
Sumažėja deguonies raumenyse, žarnyne, inkstuose ir kt. Deguonies trūkumas žarnyne dirgina nervus vagus ir sukelia hiperperistaltiką.
Vaisiaus vandenyse atsiranda mekonijaus, kuris nudažo vandenis žalsva spalva. Sunkios hipoksijos atveju atsipalaiduoja vaisiaus išangės sfinkteris. Dėl hipoksijos, metabolinės acidozės ir išsekusio angliavandenių rezervo pakinta daugelio organų ir sistemų funkcijos bei morfologija.
Hipoksijos požymiai yra sulėtėję ar išnykę vaisiaus judesiai, auskultuojant girdimi padažnėję (daugiau kaip 150 k./min.) ar suretėję (mažiau kaip 100-110 k./min.) vaisiaus širdies tonai.
Gimdymo metu pagrindiniai vaisiaus hipoksijos požymiai yra šie: kardiotokogramos pokyčiai, žali vaisiaus vandenys.
Įtarus vaisiaus hipoksiją, ieškoma galimų jos priežasčių ir gydomos nėščiosios ligos.
Jei šios priemonės vaisiaus būklės nepagerina, reikia užbaigti gimdymą cezario pjūvio operacija arba, jei yra sąlygos, akušerinėmis replėmis ar vakuumekstraktoriumi.
Smulkiųjų vaisiaus dalių ir virkštelės iškritimas
Smulkiosios vaisiaus dalys (rankos ir kojos) ir virkštelės kilpos gali iškristi pro atvirą gimdos kaklelį į makštį tada, kai nuteka gemaliniai vaisiaus vandenys.
Jei vaisiaus vandenų pūslė neplyšusi ir makštinio tyrimo metu pro gimdos kaklelį čiuopiama pirmaujanti smulkioji vaisiaus dalis ar virkštelė - tai vadinama smulkiosios vaisiaus dalies ar virkštelės pirmeiga.
Virkštelės iškritimo dažnis 1:265-1:426 visų gimdymų. Esant galvutės pirmeigai - vienas atvejis iš 600 gimdymų.
Netaisyklingos vaisiaus padėtys gimdoje (skersinė, įstrižinė, sėdynės).
Galvinė pirmeiga, kai vaisiaus galva nevisiškai užpildo kaulinio dubens įeigą (pvz., priešlaikinis gimdymas).
Vaisiaus vandenų dangalų praplėšimas, esant neprigludusiai vaisiaus pirmeigai prie mažojo dubens įeigos.
Siauras dubuo. Atloštinės galvos pirmeigos. Polihidramnionas. Daugiavaisis nėštumas.
Smulkiosios vaisiaus dalys gali iškristi esant bet kuriai vaisiaus padėčiai gimdoje. Kai, esant skersinei padėčiai, iškrinta ranka, kyla rimta gimdymo komplikacija, susidaro palankios sąlygos įsistatyti petukui į dubenį ir nekomplikuotai skersinei padėčiai pereiti į užleistą (jei laiku nebus suteikta pagalba).
Iškritusi ranka, kai yra sėdynės pirmeiga, didesnės praktinės reikšmės neturi.
Bendroji apžiūra
Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare.
Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Esant gerai mamos ir naujagimio būklei, namo išleidžiama 2-3 parą po gimdymo.
Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas.
Nusiskundimai gali sufleruoti ankstyvus depresijos po gimdymo požymius.
Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas.
Esant padidėjusiai kūno temperatūrai ilgiau nei 24 val., tikėtinas infekcijos pavojus.
Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.
Todėl svarbu kuo daugiau ilsėtis, miegoti, kai naujagimis miega, staigiai nesikelti iš lovos, nes gali susisukti galva.
Akušerinė apžiūra
Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai.
Visais žindymo ir krūtų priežiūros klausimais gali padėti akušerė ar gydytojas bei žindymo specialistė, jeigu ligoninė ją turi.
Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija.
Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas.
žymės:
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Gabrieliaus Vagelio Įkvepianti Biografija: Paslaptis, Kurią Turite Žinoti!
- Stilingiausios pavasarinės kepurės vaikams: atraskite geriausias medžiagas ir dizainus!