Ligoninė yra ne pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, sąskaitų kredito įstaigose, savo antspaudą. Pagal savo prievoles Ligoninė atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. 2014 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. I, Ligoninė gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą).
Finansiniai Aspektai ir Dalininkų Kapitalas
Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas Ligoninei perduodamas dalininko iniciatyva. Perdavimo aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir Ligoninės direktorius. Perduodant turtą, Ligoninei turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita, kuri turi būti sudaryta ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki turto perdavimo Ligoninei. Perduodamas turtas vertinamas turto savininko lėšomis. Dalininkų įnašų vertė yra įrašoma Ligoninės dokumentuose, o dalininkams išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.
Visuotinis Dalininkų Susirinkimas
Kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo Ligoninės finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Ligoninės direktorius eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti Ligoninės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų Ligoninės veiklos ataskaitą. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateikiami dalininkams.
Protokole turi būti nurodyta: visuotinio dalininkų susirinkimo vieta ir laikas, dalininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas jame dalyvavusių dalininkų sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai turi būti aptarti protokole. Protokolas nerašomas, jei sprendimą pasirašo abu dalininkai.
Ligoninės Direktorius ir Administracija
Ligoninės direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Darbo sutartį su Ligoninės direktoriumi sudaro ir nutraukia Sveikatos apsaugos ministras. Ligoninės direktoriumi gali būti fizinis asmuo, jo kvalifikacija turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Ligoninės direktorius privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti Ligoninės direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Ligoninės direktorius gali savo pavaldiniams suteikti įgaliojimus vykdyti jam priskirtas funkcijas. Administracija organizuoja ir valdo Ligoninės veiklą.
Stebėtojų Taryba ir Gydymo Taryba
Ligoninės stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų dalininkų bendru sutarimu paskirtų atstovų, vieno Kauno miesto savivaldybės tarybos paskirto tarybos nario, vieno Kauno miesto savivaldybės tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno Ligoninės sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. Personalinę stebėtojų tarybos sudėtį savo įsakymu tvirtina Ligoninės direktorius. Su stebėtojų tarybos nariais darbo sutartis nesudaroma, už darbą stebėtojų taryboje neapmokama.
Ligoninės Gydymo taryba yra patariamasis valdymo organas, sudaromas iš Ligoninės gydytojų. Ligoninės gydytojų taryba sudaromą iš ne mažiau kaip 21 nario. Universiteto Senatas iš Ligoninės gydytojų, jų sutikimu, teikia Gydymo tarybos nariais keturis kandidatus. Su Gydymo tarybos nariais darbo sutartis nesudaroma, už darbą Gydymo taryboje neapmokama. Gydymo tarybos ir slaugos tarybos nuostatus tvirtina Ligoninės direktorius.
Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba. Pirmininkas privalo sušaukti stebėtojų tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per metus. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.
Gydymo tarybos sudėtis tvirtinama ir atšaukiama Ligoninės direktoriaus sakymu. Gydymo tarybai pirmininkauja Ligoninės direktorius arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos veiklos forma yra posėdžiai, kurie rengiami ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį. Esant reikalui šaukiami neeiliniai gydymo tarybos posėdžiai. Gydymo tarybos pirmininkas sudaro posėdžio darbotvarkę ir nurodo pranešėjus. Gydymo tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau 2/3 visų tarybos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Gydymo tarybos nariai turi lygias teises ir po vieną baisą, esant vienodam balsų skaičiui, lemia Gydymo tarybos pirmininko balsas. Gydymo tarybos sprendimai įforminami Gydymo tarybos posėdžių protokoluose, kuriuos pasirašo pirmininkas ir sekretorius. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus Ligoninės direktoriui.
Slaugos Taryba
Ligoninės slaugos taryba yra patariamasis valdymo organas, sudaromas ligoninės direktoriaus įsakymu iš Ligoninės slaugos specialistų. Ligoninės Slaugos taryba sudaromą iš ne mažiau kaip 15 narių. Su Slaugos tarybos nariais darbo sutartis nesudaroma, už darbą Slaugos taryboje neapmokama. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus, svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus Ligoninės direktoriui.
Slaugos tarybos pagrindinė darbo forma yra posėdžiai, kurie rengiami ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį. Esant reikalui šaukiami neeiliniai Slaugos tarybos posėdžiai. Slaugos tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau 2/3 visų Slaugos tarybos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Slaugos tarybos nariai turi lygias teises ir po vieną balsą, esant vienodam balsų skaičiui, lemia Slaugos tarybos pirmininko balsas.
Etikos Komisija ir Darbuotojų Priėmimas
Ligoninėje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos bei etikos kodekso reikalavimų. Ligoninės padalinių ir filialų vadovai į darbų priimami viešojo konkurso būdu. Ligoninės administracijos darbuotojai į darbų priimami viešo konkurso būdu. Ligoninės sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami LR Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Finansavimas ir Buhalterinė Apskaita
Kiekvienais metais Ligoninė sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo fondo bei savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, Ligoninė naudoja paramos teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Buhalterinę apskaitą Ligoninėje tvarko buhalterija, kuriai vadovauja vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Ligoninės finansinės veiklos kontrolei bei metinės ūkinės - finansinės veiklos patikrinimui atlikti renkamas auditorius arba audito įmonė teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatų Keitimas ir Vieši Pranešimai
Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti Ligoninės įstatus turi Ligoninės dalininkai, Ligoninės direktorius ir Ligoninės administracija. Įstatus bendru sprendimu keičia visuotinis dalininkų susirinkimas. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Ligoninės direktorius turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų Ligoninės veiklos ataskaitą.
Įstatymuose numatytais atvejais, tvarka ir terminais pranešimai ir skelbimai viešai pateikiami dienraštyje “Kauno diena” ir (arba) VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų projektai ir kiti dokumentai, su kuriais turi susipažinti dalininkai, išsiunčiami registruotais laiškais arba elektroninėmis ryšio priemonėmis arba įteikiami kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki visuotinio dalininkų susirinkimo. Įstatai pasirašyti: 2014 m.
Gimdymo Paslaugų Alternatyvos ir Gimdymo Namuose Įteisinimas
Nors požiūris į nėštumą kaip į ligą būdingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Vakarų Europos šalims, daugumoje jų gimdyvės gali rinktis ir gimdymo ligoninėje alternatyvas. Tai, pasak pašnekovės, esminis skirtumas. De facto tie gimdymai namie vyksta. Bet tai vyksta pogrindyje. Baisu pasakyti, kas šalia dalyvavo, kas padėjo. Net ir statistikoje tai neatsispindi. Galima numanyti, kad, kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje 1-2 proc. gimdymų vyksta namuose. Kaip dar vieną iš priežasčių, kodėl gimdymai namuose Lietuvoje tebėra pilkojoje zonoje, A.Škudienė nurodė gimdymo paslaugų kainą.
Anot A.Škudienės, gimdymų namuose įteisinimas pirmiausia turėtų rūpėti šeimoms ir akušerėms. Tačiau joms trūksta tiek motyvacijos, tiek žinių, pvz., vadybos, kas leistų siekti pokyčių. Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi akušerių profesinės sąjungos, bet, matyt, nė viena iš jos narių neturi asmeninės ambicijos dėl gimdymo namuose. Aš galvojau, kad išeitis galėtų būti, jei akušerė taptų laisvąja profesija. Tada žmonės galėtų tiesiai kreiptis akušerę, ir, pasirašę sutartį konkrečiai su manim, gimdyti namuose. Dabar to padaryti negalima - sutartis pasirašoma ne su konkrečia akušere. Ji turi pasirašyti su įstaiga, kuri teikia gimdymo paslaugą arba įsteigti tokią.
Gimdymo Kambariai: Namų Jaukumas Ligoninėje
Vilniaus gimdymo namai palaiko gimdymą namuose ir sako, kad tikrai reikia pajudėti iš įprasto gimdymo modelio. Kartu su jais svarstome galimybę įkurti gimdymo kambarius. Jie būtų Vilniaus gimdymo namų patalpose, kurios dabar laisvos. Idėja tokia, kad šie kambariai primintų namus - juose baseinėlis, kur galėtų gimdyti, dvigulė lova, kurioje šeima galėtų praleisti pogimdyvinį laiką. Kad nebūtų to medikalizuoto vaizdo, o iš tikrųjų patalpa atrodytų kaip viešbučio kambarys. Kaip tie gimdymo centrai kitose šalyse. Kol kas lėšų planams įgyvendinti nėra - svarstoma rašyti projektą, ieškoti geradarių, kurie patikėtų idėja.
Islandijos Patirtis: Pavyzdys Lietuvai
Kaip atrodo gimdymo kambariai? Išvysti juos nepriklausomos akušerės ir dulos galėjo viešėdamos Islandijoje. Ten esančiuose gimdymo kambariuose jokių aparatų nėra - svarstyklės naujagimiui pasverti geriausiu atveju. Apžiūrų kabinete esantys aparatai (echoskopas ir pan.) yra paslėpti už specialios širmos, kad gimdyvei būtų jausmas - ateinu pas gerą draugę, kuri daugiau išmano, pasikalbėti apie savo situaciją. Islandijoje gimdymo centrai veikia tokiu principu, kad pas juos moteris pradeda lankytis nuo 36 nėštumo savaitės. Iki tol lankosi poliklinikose. Atėjusi į tą centrą pas akušeres nėščioji geria arbatą, kalbasi, o ne šiaip ateina susipildyti dokumentų, išsimatuoti. Susitinkama pokalbiui apie tai, kaip tu jautiesi, ko tau norisi. Tos konsultacijos vyksta tuose pačiuose kambariuose, kuriuose vėliau moterys ir gimdo.
Po gimdymo moteris su naujagimiu ten lieka labai neilgai - kelias valandas (iki 12-os). Vėliau kasdien dešimt dienų jas namuose lanko akušerė. Visa tai apmoka valstybė. Nemokamai šeimos gali lankytis ir tėvystės centruose, kuriose teikiamos konsultacijos. Ten galima pastebėti pogimdymines depresijas ir kitas išlendančias emocines problemas. Jos irgi neprimena jokios medicininės įstaigos, labiau klubą. Vaikai ant kilimo žaidžiai, specialistai kartu irgi sėdi ir jiems visiškai nėra jokios gėdos taip sėdėti. Toks paslaugų nėštumo, gimdymo metu ir po jo modelis Islandijoje išsivystė kaip senųjų tradicijų tąsa. Pas juos nebuvo išnykę gimdymai namuose. Kuriam laikui buvo sustoję, bet labai greitai, akušerių iniciatyva, tas atkurta.
Kalbėdama apie Islandiją, A.Škudienė prisiminė pokalbį su Reikjaviko ligoninėje dirbančia lietuve. Kai jos paklausė, ką iš Islandijos ligoninės norėtų integruoti Lietuvoje, ji atsakė vienu žodžiu - komunikaciją. Tiek tarp gydytojų ir pacientų, tiek tarp pačių medikų. Apskritai tas „nusiėmimas karūnų“: „Aš esu daktaras, o tu niekas“ arba klausia „Kodėl tau reikia, kad prieš priimant sprendimą sugrįžtų vyras. Ar jisai daktaras?“
Akušerių Kompetencijos ir Gimdyvių Patirtis
Pasak A.Škudienės, akušerės turėtų užimti tvirtą poziciją: Kas jas stabdo? Manau, kad nedrąsa. Jų kalba - tarsi oponavimas gydytojams. Dabar jas nuvertiname, tarsi nuimame kompetencijas. Bet juk kaip tik visi laimėtų: akušerės galėtų perimti tam tikras gydytojų funkcijas. Aš galvoju, kad turbūt reikėtų vežti gydytojus ir sprendimų priėmėjus į Islandiją - pamatyti, kaip ten yra.
žymės:
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Senelių globos namai: kaip išrinkti geriausius?
- Vaiko auklėjimas nuo 1 metų: patarimai ir gudrybės sėkmingam ugdymui