Šiame straipsnyje apžvelgiama gimdymo namų istorija Lietuvoje, sujungiant įvairius istorinius laikotarpius ir regionus.
Šiaulių gimdymo namų istorijos fragmentai
Po Pirmojo pasaulinio karo Vilniaus gatvėje buvo tik griuvėsiai, vėliau čia išaugo keletas mūrinių ir medinių vienaaukščių, triaukščių pastatų.
1937-aisiais buvo nugriautas ties dabartine A. Mickevičiaus g. buvęs seniausias miesto pastatas, kuris buvo statytas dar XVIII a., kai Šiauliuose kūrėsi fabrikai, manufaktūros.
Nugriovus senąjį namą, jo vietoje pastatyta privati Jokūbo Goldbergo moterų ligoninė. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo rekonstruotas, čia buvo įsikūrę gimdymo namai.
Vietoje, kurioje buvo įsikūrusi šiauliečiams gerai žinoma „Buratino“ parduotuvė, prieš karą buvo Šiaulių miesto ligoninė.
Didždvario gimnazija ir jos vaidmuo
Šiauliuose mergaičių gimnazija įkurta 1898-aisiais, tačiau dabartiniame savo pastate ji pradėjo veikti tik 1900 m. Pasaulinių karų metu mokykla buvo sugriauta, po jų turėjo būti atstatinėjama.
Gimnazijoje daugiausia mokėsi miestiečių luomo mergaitės. Mokslas trukdavo septynerius metus, baigusios septynias gimnazijos klases, mergaitės galėjo gauti namų prižiūrėtojos ir mokytojos pažymėjimus, kurie suteikė teisę dirbti pradinėje mokykloje.
Mažeikių ligoninės istorija
Mažeikių miesto, o kartu ir jo ligoninės istorija susijusi su Liepojos-Romno geležinkelio tiesimu.
1919 metais Mažeikiuose jau dirbo ir 3 gydytojai: Krongolis, Povilas Tautvaišas ir gydytojas Mikuckis, kilęs nuo Telšių. 1919 metų pabaigoje Mažeikių apskrities taryba priėmė nutarimą statyti ligoninę.
Ligoninė, savo veiklą oficialiai pradėjusi 1921 m. sausio 1 d., tiesiogiai priklausė Sveikatos departamentui Kaune.1923 m. ligoninei buvo pastatytas medinis namas, po poros metų prie jo pristatytas fligelis.
1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas Vladas Burba, atvykęs iš Rusijos. V. Burbos pastangomis, 1926 m. ligoninėje buvo įsteigta klinikinė laboratorija, iš pradžių joje tyrimus atlikdavo pats chirurgas.
Pribrendo reikalas statyti naują ligoninę ir V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiams reikalinga.
1930 m. pradžioje iš Vidaus reikalų ministerijos šiai statybai buvo gauta beveik 50 tūkst. litų pašalpa, tų pačių metų gruodžio 15 d. buvo atidarytas 24 lovų dispanseris.
1931 m. abiejose ligoninėse dirbo 2 gydytojai, 3 medicinos seserys, 4 slaugytojos, virėja, skalbėja, ūkio vedėjas ir sargas. Ligoninė turėjo Chirurginį, Vidaus ligų ir Gimdymo skyrius, iš viso 30 lovų.
1935 m. pavasarį pradėta naujos ligoninės statyba, jai gauta 45 tūkst. litų iš viešųjų darbų fondo ir dar 70 tūkst. litų skyrė valdžia. Ligoninė buvo iškilmingai atidaryta 1938 m. gruodžio 10 d.
1939 m. ligoninė turėjo 100 lovų, be to, buvo įrengtas ir 4 lovų gimdymo stacionaras Viekšniuose. Tuo laiku į ligoninę pateko nemažai sužeistų karių, tad vokiečiai užėmė beveik visas ligoninės patalpas, o civiliams gyventojams liko vos kelios palatos.
Pasitraukdama iš Mažeikių vokiečių kariuomenė išsivežė beveik visą aparatūrą, instrumentus, medikamentus, sunaikino rentgeno aparatą.
1995 m. Mažeikiuose pastatyti nauji gimdymo namai (plotas 10 tūkst. kv. m), jų statyba kainavo 10 mln. litų. 2005 m. iš gimdymo namų į ligoninę buvo perkeltas Akušerijos-ginekologijos skyrius, o 2006 m. pastatas buvo nugriautas.
2006 m. vasario mėn. ligoninėje atidaryta ES standartus atitinkanti sterilizacinė, lapkričio mėn. atlikta pirmoji laparoskopinė apendicito operacija.
Kauno gimdymo namų istorija
Akušerijos ir ginekologijos katedra Vytauto Didžiojo universitete įsteigta 1922 m. būtent prof. Prano Mažylio pastangomis, kuris ir įkūrė gimdymo namus.
Prieš 85 metus gimdymo namus Kaune įkūrė profesorius Pranas Mažylis. Jis šiuos gimdymo namus įkūrė kaip privačią ligoninę.
Tarpukario Lietuvos sostinėje Kaune 1926 metais gydytojas Izaokas Levitanas Miško g., įkūrė privačius gimdymo namus. Nuo 1967 metų gimdymo namams priskiriamas ir Ginekologijos skyrius, esantis Trakų g. 29, kuriame tarpukaryje taip pat veikė kita privati - gydytojo V.
Kiekvienais metais Akušerijos ir ginekologijos klinikoje „Krikščioniškieji gimdymo namai“ suteikiama daugiau kaip 3 tūkst. akušerio ginekologo konsultacijų, gydoma daugiau nei 2 tūkst.
Daugiau nei du dešimtmečius trukę Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos „Krikščioniškieji gimdymo namai“ rekonstrukcijos darbai pagaliau sėkmingai baigti. Skaičiuojama, kad Krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstrukcijos darbai ir medicininės įrangos atnaujinimas atsiėjo bene 7 mln. eurų.
„Vaikai čia pradėti gimdyti dar 1926 metais. Kauniečiai dar sakydavo Puškino gimdymo namai, nes tuomet taip vadinta Miško gatvė.
Situacija Vilniaus gimdymo namuose
Prieš keletą metų Vilniaus gimdymo namuose į pasaulį atkeliaudavo po 3 tūkstančius mažylių, o 2022-aisiais - 2,5 tūkstančio. Gimdymo namų medikai žino: kaltas neužtikrintumas dėl ateities, nežinomybė. Kaip ir karas, taip pat atsiliepiantis gimstamumui.
Vilniaus gimdymo namų pradžia - 1953 metų kovo 8-oji. Vilniaus gimdymo namuose per metus buvo pagimdoma 3 tūkstančiai mažylių, bet pastaraisiais metais gimdymų sumažėjo. Praėjusiais metais čia pagimdyta 2,5 tūkstančio, 2021-aisiais - 2,8 tūkstančio kūdikių.
Gimdymo namuose gimdančios Ukrainietės
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė atskleidė, kad nėščios ukrainietės itin rūpinasi savo ir vaisiaus sveikata, todėl nieko nelaukdamos kreipiasi pagalbos į akušerius ginekologus. „Pas mus jau gimdė 5 gimdyvės iš Ukrainos. Moterys perėjo pragarą, bet kūdikiai gimė sveiki ir gražūs
žymės: #Namai
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Gerosios Bakterijos Kūdikiams: Atraskite Naudingiausią Apžvalgą ir Tikrus Atsiliepimus!
- Dmitrijus Medvedevas: Įdomiausios Faktai ir Gyvenimo Kelias